JOANA VAIKŠNORAITĖ (1931–2026) IN MEMORIAM

Ir nubėgo dienos, stirnom pabaidytom

Į rūkų bedugnes, į gilias marias,

Iš kur nieks negrįžta jau ne vieną rytą,

Iš kur, kai išeisim, nebegrįšim mes.

(F. Kirša)

Pirmadienio rytą, kai Veisiejuose siautė žiedlapių pūga, pasiekė skaudi žinia: eidama 96-uosius metus, mirė Lietuvos nusipelniusi mokytoja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė, Veisiejų krašto muziejaus įkūrėja, kraštotyrininko Juozo Petrausko premijos laureatė, Veisiejų krašto garbės pilietė Joana Vaikšnoraitė.

Joana Vaikšnoraitė gimė 1931 m. vasario 22 d. Lipliūnų kaime, tuometiniame Leipalingio valsčiuje, Seinų apskrityje. Mokėsi Lipliūnuose, Leipalingyje, baigė Druskininkų gimnaziją. Jaunystėje sportavo. Dukart Lietuvos mergaičių granatos metimo čempionė (1947 m., 1948 m.), šios sporto šakos Lietuvos rekordininkė ir respublikos rinktinė narė (1948 m.). 1955 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą ir tais pačiais metais pradėjo dirbti Veisiejų vidurinėje mokykloje. Tikra lietuviško žodžio meistrė savo išradingomis pamokomis paskatino ne vieną taip pat imtis plunksnos, pamėgti gimtąją kalbą. Ryškiai sušvito jos mokinio Sigito Gedos talentas, kuris visą gyvenimą buvo dėkingas mokytojai už literatūros pamokas, padėjusias jam žengti kūrybiniu keliu.

Joana Vaikšnoraitė turėjo ir menininkės talentą. Ne vienerius metus mokykloje dėstė ir dailę. Šio mokomojo dalyko, kaip ir gimtosios kalbos, mokinių darbai ne vieną kartą buvo aukštai įvertinti įvairiuose dailės ir literatūros respublikiniuose konkursuose. Didelį talentą Joana Vaikšnoraitė pademonstravo ir įrengiant Veisiejų krašto muziejų, kuriame ir šiandien galima rasti daug meilės ir šilumos jos paliktuose albumuose, įvairiuose kūrybiniuose rinkiniuose.

Sulaukusi pensinio amžiaus, daug laiko skyrė savo kūrybinei veiklai. Skubėjo sukauptą patirtį palikti knygose, kurių parašė net septyniolika. Visose Joanos Vaikšnoraitės knygose – meilė tėviškei, savo giminei, gimtajam kraštui ir, žinoma, lietuvių kalbai ir literatūrai.

Sakoma, kad nepakeičiamų žmonių nėra. Kažin, ar tai teisinga. Kartais mums brangių, ypatingas aukštumas pasiekusių žmonių ilgai, o gal ir niekada, nepakeis kiti…

Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir liūdime kartu.

Veisiejų miesto bendruomenės prisiminimai

Joanos vaikystė prabėgo savo tėvų namuose, Lipliūnuose, ant aukšto Nemuno kranto, priešais legendinį Raigardo slėnį, braidant Raigardo slėnio pievomis. Pati šeimos nesukūrė, bet jos šeima tapo Veisiejų kraštas, Veisiejų mokykla ir jos mokiniai, kurių bene ryškiausias – a.a. Sigitas Geda, poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas, vienas iš ryškių Sąjūdžio veidų. Su Druskininkų kraštu susiję Joanos kraštotyriniai darbai: knyga „Kad ateitis praeitį minėtų… LIPLIŪNAI“ (2008 m.) apie dabartinės Druskininkų savivaldybės Lipliūnų kaimą, taip pat „Oremus – Melskime !“ (2023 m.) apie savo tėčio brolį-dėdę lipliūniškį Bronislovą Vaikšnorą, Lietuvos partizaną, politinį kalinį Juozo-Ramanausko Vanago štabo narį, „Prie (ne)vilties slenksčio“ apie lipliūniškį Juozą Vaišnorą (2019 m.), LSSR finansų ministrą, finansų liaudies komisarą, vėliau – politinį kalinį. Iki pat gyvenimo pabaigos bendravo ir bendradarbiavo su tikriausiai geriausia jos drauge bei profesine bendradarbe gerai žinoma Leipalingio mokyklos mokytoja Ona Alesiūte-Bleizgiene, taip pat mokiusia Lietuvių kalbos ir literatūros, taip pat kraštotyrininke.

2010 metais Druskininkų savivaldybė skyrė padėką Joanai Vaikšnoraitei už ilgametį kraštotyrinį darbą ir bendruomenės vietovių bei žmonių istorijas menančių knygų leidybą.

Tebūna jai lengva Dzūkijos žemelė.

Lipliūnų, Gerdašių, Diržų, Krivonių, Guronių kaimų bendruomenės prisiminimai

Atsisveikinimas su Joana Vaikšnoraite vyks nuo 12 val. penktadienį ir nuo 14 val. šeštadienį parapijos namuose, šalia Veisiejų bažnyčios. Šv. Mišios už velionę bus aukojamos Veisiejų bažnyčioje, sekmadienį 14 val. Pagerbimas Gerdašių bažnyčioje (Druskininkų sav.) 16 val. ir laidotuvės Gerdašių kaimo kapinėse.
Tel. pasiteiravimui 0 615 55133.