Ilgas vandens kelias: iš žemės gelmių – į druskininkiečių namus

Daugelis žmonių, atvykstančių į Druskininkus, mėgaujasi mūsų krašte išgaunamu mineraliniu vandeniu, kuris yra išskirtinis ir turi žmogaus organizmui naudingų savybių. Tačiau ne mažiau unikalus ir tyras yra tas vanduo, kurį Druskininkų gyventojai bei kurorto svečiai geria iš čiaupo ir naudoja maisto gamybai bei prausimuisi.

Bendrovės „Druskininkų vandenys“ darbuotojai ir vadovai negaili lėšų ir pastangų, kad geriamas vanduo būtų puikios kokybės ir jo niekada netrūktų. Diegiamos moderniausios technologijos, rekonstruojami vandens valymo mechanizmai, moderniai ir ekologiškai tvarkomos nuotekos, nuolat plečiamas vandentiekio ir nuotekų tinklas visoje Savivaldybės teritorijoje. Racionaliai naudojant žmogiškuosius išteklius ir technologijas, pasiekta, kad druskininkiečiai už vandenį moka beveik mažiausią kainą Lietuvoje.

Daugelis iš mūsų net nežino, kaip vanduo, kurį geriame iš čiaupo, mus pasiekia, koks ilgas ir sudėtingas vandens kelias iš žemės gelmių iki mūsų namų, kaip sudėtingai ir kruopščiai valomos nuotekos, kad nekenktų gamtai ir pavirstų į kitus, naudingus, produktus.

Taigi UAB „Druskininkų vandenys“ direktorius Mindaugas Jaskelevičius maloniai sutiko pravesti ekskursiją po savo valdas ir parodyti vandens kelią – nuo žemės gelmių iki mūsų namų.

Veikia penkios vandenvietės

Vanduo Druskininkų savivaldybėje yra išgaunamas penkiose vandenvietėse, kuriose yra išgręžti įvairaus gylio gręžiniai, siekiantys 50-70 metrų.

Pagrindinė vandenvietė, tiekianti vandenį Druskininkams yra ties Latežeriu, ji vadinama „Druskininkų III-ąja“. Ten yra net septyni įvairaus gylio gręžiniai, iš kurių tiekiamas vanduo Druskininkų gyventojams, gydykloms, sanatorijoms, įstaigoms, o taip pat – Viečiūnų, Neravų bei Gailiūnų vartotojams.

„Vienu metu dirba ne visi gręžiniai, o tiek, kokio kiekio vandens tuo metu reikia“, – sakė bendrovės direktorius.

Prie K. Dineikos sveikatingumo parko yra „Druskininkų II-oji“ vandenvietė yra nenaudojama, atlieka rezervo funkciją.

Druskininkų apylinkių – Leipalingio, Stračiūnų, Švendubrės – gyventojai naudoja šių gyvenviečių vandenvietėse esančius vandens gręžinius.

Iš vandenviečių vanduo atkeliauja į vandens gerinimo įrenginius. Čia vanduo yra specialiu metodu išvalomas ir paskui galingais siurbliais keliauja pas vartotojus.

„Druskininkiečiams tiekiamas vanduo valomas atviruoju būdu, jis subėga į specialias talpas su skaldos bei smėlio frakcijomis ir yra valomas. Ši technologija nėra nauja, todėl šiuo metu mes montuojame naują vandens valymo sistemą – ji bus dar saugesnė ir uždaro tipo“, – pasakojo direktorius.

M. Jaskelevičius ir bendrovės inžinierius Mindaugas Naujalis parodė naujai montuojamą vandens valymo įrangą – milžiniškas uždaras cisternas, kuriose bus valomas vanduo.

„Ši sistema, įrengiant naujus filtrus, garantuos, kad į vandenį nepatektų jokių pašalinių organinių ar mechaninių priemaišų, todėl aukšta vandens kokybė bus garantuota“, – pasakojo inžinierius.

Montuojami nauji vandens filtrai/Laimos Rekevičienės nuotrauka

Tyrimai atliekami nuolat

Apžiūrėjome vieną iš svarbiausių bendrovės vietų – dispečerio, dirbančio visą parą, pultą. Prie kompiuterio monitorių budintis dispečeris stebi visą vandens tiekimo ir nuotekų pašalinimo situaciją. Jis mato, koks vandens kiekis kiekvieną minutę tiekiamas vartotojams, kaip veikia vandens tiekimo sistemos, fiksuoja bet kokius gedimus ir, jei iškyla problemų, imasi jų sprendimo.

Šalia dispečerio pulto veikia ir vandens kokybės tyrimo laboratorija. „Mūsų laboratorija yra akredituota, ji atlieka vandens kokybės tyrimus. Dukart per savaitę atliekami tiekiamo vandens kokybės tyrimai, o vieną kartą per mėnesį laboratorijos darbuotojos tiria įvairiuose Druskininkuose objektuose naudojamo vandens kokybę.

„Tokie tyrimai reikalingi, kad matytume, ar vanduo vartotoją pasiekia tokios pat kokybės, kokį mes tiekiame“, – sakė bendrovės vadovas.

Direktorius parodė naujausių vandens tyrimų rezultatus – visi parametrai atitinka normą.

Esami vandens gerinimo įrenginiai/Laimos Rekevičienės nuotraukos

Į Nemuną – švarus vanduo

Ne mažiau svarbus, nei geriamo vandens tiekimas, yra nuotekų šalinimas ir valymas. Su direktoriumi kartu nuvykome į šalia Neravų esančią nuotekų valymo aikštelę. Ten didžiulėse talpose valomos iš vartotojų atkeliaujančios nuotekos.

Naudojant biologinius procesus, nuotekos išvalomos iki nustatytų ir griežtai kontroliuojamų aplinkosauginių normatyvų. Po to švarus išleidžiamas į Nemuną, o likęs dumblas yra apdirbamas ir panaudojamas.

„Visi vandens tiekėjai turi problemų su po valymo likusiu dumblu – kur jį išvežti, kaip utilizuoti. Mes dumblą panaudojame komposto gamybai“, – pasakojo direktorius.

Stebėjome bendrovės darbuotojų atliekamą komposto gaminimo procesą. Specialia technologija apdirbtą dumblą traktoriai maišo su smulkinta mediena. Gaunamas birus produktas, kuris yra puiki komposto medžiaga. Nereikia sukti galvos, kur padėti dumblą, tuo pačiu gaunamas naudingas gaminys, tampantis puikia trąša.

Neseniai bendrovė pradėjo naudoti naują technologiją – specialias bakterijas, kurios sumažins nuotekų dumblo susidarymą iki minimumo, o taip pat padės išvengti nemalonių kvapų susidarymo. Tai ypač aktualu arčiau nuotekų valymo įrenginių įsikūrusiems gyventojams.

Kompostavimo procesas/Įmonės archyvo nuotrauka

Tiesia naujus tinklus

Direktorius teigė, kad vienas iš svarbiausių bendrovės tikslų – kad kuo daugiau savivaldybės vartotojų prijungtų prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų sistemos.

„Nutiesėme naujus tinklus sodų bendrijoje „Dainava“, o taip Baltašiškės gatvėje. Manau, kad žmonės pasinaudos galimybe prisijungti prie centralizuotos sistemos. Visi puikiai supranta, kad centralizuota vandentiekio ir nuotekų sistema yra daug racionalesnis ir ekologiškesnis sprendimas, nei vanduo iš šachtinių šulinių ar nuotekos į išgriebimo duobes“, – sakė bendrovės vadovas.

Jis teigė, kad prisijungimas prie centralizuotos sistemos yra paprastas ir nekainuoja didelių pinigų.

Laborantė V. Zlatkienė atlieka vandens tyrimus/Laimos Rekevičienės nuotrauka

Šių metų planuose – nauji tinklai Rasos g., sodų bendrijoje „Raigardas“, Kaštonų g., Gailiūnuose, Sodžiaus g., Neravuose. Kalbėdamas apie Druskininkų savivaldybės teritorijos plėtrą ir su tuo susijusią vandens ir nuotekų tinklų infrastruktūrą, direktorius sakė, kad yra galimybė patiems gyventojams prisidėti prie tinklų tiesimo kaštų, taip paspartinant prisijungimą prie centralizuotos sistemos.

„Jei gyventojai, bendrijos nori prisidėti prie infrastruktūros, sudaroma trišalė sutartis, ir jie gali sumokėti 50 proc. sąmatos vertės, o kitą dalį padengsime mes. Toks projektas būtų vykdomas prioriteto tvarka“, – sakė M. Jaskelevičius.

Pažinties su Druskininkų vandens ūkiu pabaigoje direktoriaus paklausėme: „Ar druskininkiečiams ir kurorto svečiams nepritrūks vandens?“.

„Vandens turime pakankamai. Jo tikrai nepritrūks. Dar planuojame daryti ypatingai gilų – per 200 metrų gylio gręžinį, kuris turėtų dar labiau pagerinti mūsų vandens kokybę“, – sakė UAB „Druskininkų vandenys“ direktorius.

Druskininkų biologiniai nuotekų valymo įrenginiai/Įmonės archyvo nuotrauka

Išplauna vamzdynus

Nepaisant to, kad „Druskininkų vandenys“ tiekia išvalytą ir geros kokybės vandenį, pasitaiko atvejų kai iš čiaupo laikinai bėga rudas vanduo. Nors rudas vanduo nėra pavojingas sveikatai, tačiau nuteikia nemaloniai. Rudą atspalvį vandeniui suteikia geležis, kuri kaupiasi ant vamzdžių vidaus sienelių.

Normaliomis sąlygomis geležis būna prilipusi prie vamzdžių ir pas vartotojus nepapuola. Tačiau, įvykus avarijai vandens tinkluose, elektros energijos tiekimo sutrikimams ar kitiems atvejams, dėl kurių pasikeičia vandens tekėjimo kryptis, slėgis ir greitis, geležies dalelės atsikabina nuo vamzdžių ir nudažo vandenį ruda spalva. Tokiais atvejais bendrovės specialistai praplauna vamzdynus, išleisdami „negražų“ vandenį.

„Kartais nesklandumai, susiję su vandens kokybe ir tiekimu kyla ne dėl mūsų kaltės, tačiau mes operatyviai stengiamės išspręsti visas problemas ir užtikrinti sklandų ir kokybišką druskininkiečių aprūpinimą vandeniu“, – sakė bendrovės direktorius M. Jaskelevičius.

Nauja nuotekų siurblinė Baltašiškės g./Laimos Rekevičienės nuotrauka

„Druskininkų vandenys“ –  skaičių kalba

Abonentų skaičius – 9766

Tiekiamo vandens kiekis per parą – 4000 kub. m

Trasų ilgis – 121 km

Druskininkų vartotojų, prisijungusių prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų sistemos, – 95 proc.

Vandenviečių skaičius – 5

Vandens gręžinių skaičius – 24

Naujiems projektams skirta 5,15 mln. eurų

Darbuotojų skaičius – 65

Kaip prisijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų sistemos?

1. Kreiptis į UAB „Druskininkų vandenys“ dėl prisijungimo techninių sąlygų išdavimo.

2. Parengti projektą.

3. Įsirengti tinklų įvadą.

4. Sudaryti sutartį su UAB „Druskininkų vandenys“.

Bendrovės „Druskininkų vandenys“ vadovai ir darbuotojai negaili lėšų ir pastangų, kad geriamas vanduo būtų puikios kokybės ir jo niekada netrūktų/Laimos Rekevičienės nuotrauka

Parengė Laimutis Genys