Žinias gimnazistai pademonstravo Demokratijos žinių konkurse

Gegužės 14-ąją, Lietuvos Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio 102-ųjų metinių išvakarėse, LR Seime buvo surengtas Demokratijos žinių konkurso finalas. Konkursas, skirtas gimnazistams (nors jame gali dalyvauti ir jaunesni mokiniai) organizuotas pirmąkart, tad džiaugiuosi, kad būdama abiturientė, turėjau pirmą ir paskutinę galimybę sudalyvauti ne tik pirmajame konkurso etape, bet patekau ir į finalinį etapą. O jame itin pasisekė – užėmiau 5-ąją vietą.

Konkursu siekiama paskatinti jaunimą aktyviau domėtis Lietuvos ir pasaulio politiniu gyvenimu, įgyti daugiau žinių apie įstatymų leidžiamosios institucijos veiklą ir sprendimų priėmimo procesą, demokratijos pagrindus, valstybės ir parlamentarizmo istoriją / Olgos Posaškovos nuotraukos

Nors patekti į konkurso finalą, regis, nebuvo didelis iššūkis, pats finalas pareikalavo gerokai daugiau pastangų ir žinių. 59 į šį etapą patekę moksleiviai Seime susirinko ankstyvą šeštadienio rytą. Dar prieš prasidedant konkursui, jie išsitraukė korteles, nurodančias frakciją, kuriai dalyvis priklausys ir pagal kurios nuostatas turės formuoti savo poziciją bei komitetą, kuriame jis darbuosis (tiesa, dvi kortelės buvo ypatingos – vieną ištraukęs dalyvis tapo Seimo Pirmininku, kitą – įstatymą teikiančios Mišrios Seimo grupės nariu). Dalyviams sveikinimo žodį nuotoliu tarė šio konkurso iniciatorė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sakiusi, kad būtent žinios yra laisvų žmonių ginklas ir pagrindinis demokratijos sargas. O jos pavaduotojas Paulius Saudargas susirinkusius finalininkus pasveikino gyvai.

Tuomet dalyvių laukė pirmoji užduotis, sudariusi pusę galutinio įvertinimo, – 20 klausimų testas apie Lietuvos valstybę ir jos demokratijos aspektus. Po jos dalyviai pakviesti ankstyvųjų pietų, o tada finalininkų laukė didysis iššūkis, lėmęs likusią įvertinimo pusę – Seimo darbo simuliacija.

Turėjome svarstyti įstatymą dėl nelietuviškų raidžių rašymo dokumentuose – dalyvavome visose įstatymo priėmimo stadijose: pateikime, frakcijos ir komiteto posėdžiuose, galiausiai – svarstyme ir priėmime. Visos šios stadijos, kaip ir realaus Seimo darbo metu, vyko skirtingose patalpose, o Seimo posėdžiai – Kovo 11-osios salėje. Dalyvių pasirodymus stebėjo ir vertino Seimo darbuotojai, kurie daug pagalbos moksleiviams suteikti negalėjo. Dalyviai patys vedė posėdžius, tad neblogas Seimo Statuto išmanymas buvo kone būtinas. Įstatymo priėmimas užtruko, užvirus aštrioms ir gausioms argumentų diskusijoms, teko kiek pavėlinti ir apdovanojimų ceremoniją. Po trumpos ekskursijos po Seimą pavargę dalyviai sugrįžo į pirmuosius Seimo rūmus apdovanojimų ceremonijai. Joje mokinius pasveikino ir apdovanojimus įteikė Seimo Pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas. Visi dalyviai gavo Seimo prizus, o 1-32 vietą užėmę finalininkai apdovanoti kelionėmis į Europos Parlamentą. Pirmos, antros ir trečios vietos prizininkai apdovanoti išmaniaisiais prizais ir diplomais, kuriuos įteiks Seimo Pirmininkė.

Konkursu siekiama paskatinti jaunimą aktyviau domėtis Lietuvos ir pasaulio politiniu gyvenimu, įgyti daugiau žinių apie įstatymų leidžiamosios institucijos veiklą ir sprendimų priėmimo procesą, demokratijos pagrindus, valstybės ir parlamentarizmo istoriją. Vis dėlto konkursas apima gerokai platesnes kompetencijas – ne tik politologines, istorines ar teisines žinias, bet ir viešąjį kalbėjimą, gebėjimą dirbti grupėse. Demokratinių žinių konkurso finalininkai jau turi ne tik daug žinių apie mūsų valstybės valdymą, bet ir žino, kokios šalies jie nori. Tad tikiu ir viliuosi, kad būtent šie žmonės – išsilavinę, drąsūs ir laisvi piliečiai – greitai užims vadovaujančias pozicijas Lietuvos politiniame gyvenime. O jaunesniems mūsų gimnazijos mokiniams noriu palinkėti drąsiai dalyvauti šiame ir kituose konkursuose. Galimybė susipažinti, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraminčiais, net ir besivaržant tarpusavyje – neįkainojama patirtis!

Gabija Januškaitė,
„Ryto“ gimnazijos mokinė