Pradedamas rengti Druskininkų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 metų planas


Šiais metais visoje Lietuvoje baigiasi mokyklų tinklą reglamentavęs Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentas, tad visos savivaldybės, tarp jų – ir Druskininkų savivaldybė, pradeda diskusijas dėl ateinančių 2021-2025 metų laikotarpio ir naujojo Druskininkų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano rengimo.

Kartu su mokyklų ir tėvų bendruomene bus diskutuojama, kokie sprendimai būtų labiausiai orientuoti į mokymo kokybę, o svarbiausia – atlieptų mokinių ir mokytojų poreikius/Asociatyvi nuotrauka

Kartu su mokyklų ir tėvų bendruomene bus diskutuojama, kokie sprendimai būtų labiausiai orientuoti į mokymo kokybę, o svarbiausia – atlieptų mokinių ir mokytojų poreikius.

Diana Brown,
Švietimo skyriaus vedėja

Kaip informavo Švietimo skyriaus vedėja Diana Brown, su mokyklų vadovais ir mokytojų bendruomene diskusijos jau pradėtos praėjusią savaitę, o iš karto po švenčių į ją bus įtraukti ir tėveliai. „Po daugelio metų šiemet pagaliau mes jau galime pasidžiaugti, kad mokinių skaičius Druskininkuose ne mažėja, bet didėja. Taigi dabar, rengiant savo savivaldybės naująjį Mokyklų tinklo planą, mums nereikia imtis jokių drastiškų priemonių – uždaryti mokyklų ar mažinti mokytojų krūvio. Bet galime ir turime galvoti apie ugdymo kokybės gerinimą, vaikų bei mokytojų poreikius, apie tai, kas, padėtų mokiniams siekti geresnių mokymosi rezultatų ir mokyklose geriau jaustis. Rengiant mokyklų tinklą planą, bus atsižvelgta į naujausias Švietimo įstatymo pataisas, reglamentuojančias priešmokyklinio ugdymo ankstinimą, taip pat visuotinį ikimokyklinį ir įtraukųjį ugdymą. Savivaldybės yra įpareigotos pasiruošti šiems teisės aktų pakeitimams. Negalime tikėtis, kad 5-erių metų vaikas sėdės 4 pamokas po 45 minutes mokyklos suole. Turime atitinkamai paruošti aplinką, pritaikyti ją ir žaidimo, ir poilsio poreikiams. Diskusijos truks ne vieną mėnesį, tai – ilgas ir atsakingas procesas, bet labai tikiuosi, kad, prieš priimdami konkrečius sprendimus, pirmiausia galvosime apie vaikų poreikius ir kuo geresnių galimybių sudarymą pirmiausiai jiems“,– sakė D. Brown.

Variantų, kuria kryptimi galima pasukti mokyklų tinklą, yra keletas: galima sujungti keletą mažesnių mokyklų į vieną ir taip efektyvinti mokyklų valdymą, taip pat galima atskirose mokyklose įgyvendinti konkrečią vieną ugdymo programą – pradinį ar pagrindinį, vidurinį ugdymą. Pagal tai, kokią programą vykdytų mokykla, būtų pritaikytos aplinkos, planuojamos tikslinės investicijos. Ugdymo prasme, šiame modelyje galima įžvelgti ir daugiau galimybių – integruotos pamokos, jungtiniai projektai to paties amžiaus vaikams. Būtent šis modelis ir sulaukė didžiausio mokyklų vadovų pritarimo, buvo diskutuojama apie bendradarbiavimo tarp atskirų mokyklų efektyvinimą, naujų ugdymo formų įgyvendinimą.

Idėja mokyklose įgyvendinti skirtingas ugdymo programas, pagal kurias mokosi tam tikro amžiaus vaikai, pasaulyje yra nenauja. Beveik visose užsienio šalių švietimo sistemose nerasime mokyklos, kurioje mokosi 6-18 m. mokiniai. Taigi nenuostabu, kad Druskininkai vieni iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo kalbėti apie mokytojų rengimo reformą, kuri būtų orientuota į mokytojų parengimą dirbti su konkretaus amžiaus mokiniais – gebėjimą atpažinti jų poreikius, pritaikyti konkrečius mokymosi būdus.

Dar viena priežastis, paskatinusi pagalvoti apie galimus pokyčius, yra vis didėjantis tėvų prašymų paskirti į mokyklą ne pagal gyvenamąją vietą skaičius. Jeigu pasirenkame likti prie esamo mokyklų išdėstymo, turime atsakingai suprasti, kad jis paremtas mokinių srautais bei mokytojų darbo krūvio reguliavimu, todėl negalime priimti prašymų mokytis „Atgimimo“ mokykloje iš gyvenančiųjų Leipalingyje, Viečiūnuose ar prie „Saulės“ pagrindinės mokyklos vien tik todėl, kad tėveliams patogu vaikus užvežti į mokyklą, vykstant į darbą, ar todėl, kad šalia yra meno ir sporto mokyklos. Manome, kad visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos turėti prieinamą neformalųjį ugdymą minėtose mokyklose.

Šio siūlymo tikslas yra išvengti mokyklų konkurencijos, nukreipiant skirtingo amžiaus mokinius į skirtingas mokyklas, nedubliuoti vykdomų ugdymo programų, sudaryti geresnes sąlygas mokytojams turėti darbo krūvį vienoje įstaigoje, mažinti jų darbo krūvį, ruošiantis vieno koncentro mokinių pamokoms, mažinti posėdžių, ataskaitų skaičių ir didžiausią dalį laiko skirti gyvam bendravimui bei bendradarbiavimui, dirbti ramiai, neskatinant „lenktynių“, kuri mokykla gražesnė ar geresnė.

„Ugdymas – nėra paslauga, tai – misija. Jo sėkmė priklauso nuo to, kaip vieni kitus suprantame ir įsitraukiame, vieningai siekdami bendrų tikslų. Mokykla nėra verslo organizacija, kurioje galioja paprasta taisyklė – sukurti prekę ar paslaugą greičiau, pigiau ir parduoti daugiau. Negalime ir nenorime versti mokytojų vadovautis šiais principais, priešingai – norime kurti pasitikėjimu paremtą aplinką, kurioje jie jaučiasi saugūs ir gerbiami,“ – kalbėjo D. Brown.

Neseniai socialiniuose tinkluose tėvai diskutavo dėl minėto mokyklų tinklo pertvarkos varianto – dauguma komentavusių iškėlė klausimą dėl transporto ir mokinių vežiojimo. „Esame mažas miestas su gerai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra. Neatsitiktinai svarstome galimybę pačius mažiausius mokinukus mokyti „Atgimime“ – būtent čia jiems arčiausiai būtų meno, sporto mokykla. O vyresnieji be problemų į jas galėtų atvykti iš kitų mokyklų. Be abejo, reikėtų kalbėti apie pritaikytus autobusų tvarkaraščius ir maršrutus. Srautus ryte padėtų sumažinti skirtingas pamokų pradžios laikas, toks, koks šiuo metu yra gimnazijoje – pamokos prasideda 8.30 min.“, – sakė D. Brown.

Švietimo skyriaus vedėja patikino ir pabrėžė, kad dėl galutinių sprendimų bus apsispręsta, tik išdiskutavus visas idėjas su mokyklų bei tėvų bendruomene. „Saugokime save ir savo artimuosius, pasitikime metų šventes jaukiuose namuose ramiai, negalvodami apie jokius pokyčius. O vėliau, jau sausio pradžioje, bus sudarytos sąlygos diskusijoms, pasisakymams, susitikimams su tėvais, mokytojais ir visuomene. Laiko skirta tiek, kiek reikia, kad priimtas sprendimas būtų priimtinas visiems“, – pažymėjo D. Brown.

Linas Urmanavičius, Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas: „Bet kokie pokyčiai švietimo sistemoje turi būti orientuoti ne tik į mokytojų ar tėvų norus, bet ir į svarbiausią – į vaikų poreikius. Pirmiausia turėtume kelti klausimą – ar mokiniui patogu toje aplinkoje, kurioje jis yra dabar? Suprantu, kad net mažiausi pokyčiai visada baugina, juose įžvelgiame nepatogumų, kurių kartais net nėra. Tačiau reikia būti sąžiningiems patiems prieš save ir daryti tai, kas geriausia vaikams. Mokyklų tinklas turi būti socialiai teisingas, garantuoti švietimo prieinamumą, atitikti besikeičiančias visuomenės reikmes ir, aišku, sudaryti prielaidas geros kokybės rezultatams.

Mokytojas turėtų koncentruotis ne į važinėjimą po kelias skirtingas mokyklas, o susitelkti į savo darbą vienoje konkrečioje įstaigoje. Dalintis žmogiškaisiais resursais nėra blogai, bet, kai vienas mokytojas dirba 2-3 ugdymo įstaigose, mokiniui ir jo interesams vietos lieka labai mažai. Taip būti neturėtų. Todėl ir pradedame diskusijas, ką galime pakeisti, kad garantuotume vaikams saugią, jiems pritaikytą aplinką ir ugdymo kokybę, o mokytojams – geresnes darbo sąlygas“.

Simonas Kazakevičius, Druskininkų savivaldybės mero patarėjas: „Žinodamas mūsų Švietimo skyriaus vedėjos ir jos komandos dideles pastangas siekti kokybiško ir ateities darbo rinkos tendencijas atitinkančio ugdymo proceso ir turimą kompetenciją, net neabejoju mūsų savivaldybės švietimo sistemos sėkme.

Tačiau ją pasiekti galima tik su visos švietimo bendruomenės palaikymu ir noru augti, tobulėti.

Švietimo pokyčių rezultatai pasimato tik po gana ilgo laiko, todėl delsti yra mažų mažiausiai neatsakinga. Juk kalbame apie mūsų vaikų ateitį. Privalome eiti koja kojon su darbo rinkos tendencijomis. Švietime turime kelti klausimą ne apie tai, ką turime atitikti šiandien, o klausti, ką turime atitikti rytoj.

Kūrybiškumas, žingeidumas, kritinis mąstymas, atsakomybė, bendradarbiavimas – tai jau net ne ateities kertinės žmogaus savybės darbo rinkai. To reikia jau šiandien, jeigu norime būti sėkmingi.

Kaip dviejų vaikų tėtis, kurį tiesiogiai palies planuojamos permainos, labiausiai palaikau idėją, kad kiekvienoje mokykloje būtų ugdomi konkretaus amžiaus vaikai.

Kai galvoju apie jų ateitį, mokyklos atstumas nuo namų nėra mano prioritetų pasirinkime.

Mano prioritetas – subalansuota kokybiška ugdymo įstaiga, kurioje dirba laisvi, pasitikintys savimi ir galintys kurti mokytojai bei leidžiantys jiems tokiems būti vadovai. Esu 100 procentų įsitikinęs, kad susikoncentravimas ties aiškia siauresne sritimi leis lengviau ir operatyviau spręsti iškylančias problemas ir pasiekti žymiai kokybiškesnį ugdymo procesą.

Savivaldybėje turime daug puikių profesionalių mokytojų, vadovų, kurie, susivieniję ir susikoncentravę, iš tiesų ugdymo procesą padarys kūrybiškesnį, kokybiškesnį, mokiniams įdomesnį, atskleidžiantį jų turimą potencialą, padaugės nestandartinių pamokų. Kai visas dėmesys bus sutelktas konkrečiai amžiaus grupei, tai leis pasiekti geresnių ugdymo rezultatų.

Nuolat investuoti į infrastruktūrą būtina visose ugdymo įstaigose, bet, kai pinigai iš dangaus nekrenta, reikia investuoti labai atsakingai.

Ši pertvarkos idėja padėtų dar efektyviau ir tikslingiau savivaldybei skirstyti švietimui skirtą biudžetą.

 Nereikės blaškytis, kad dabar reikia to paties ir šiai, ir anai mokyklai. Konkrečios investicijos būtų skirtos pagal tikslingą poreikį tai konkrečiai vaikų amžiaus grupei ir jos įstaigai.

Poreikiai yra panašūs, bet tuo pačiu – ir skirtingi: vieniems reikia labiau saugios, draugiškos aplinkos, kitiems reikia šiuolaikinės laboratorijos, praktiškai gilinti žinias, tretiems kokybiškesnės kiemo erdvės ir panašiai.

Pagal šią idėją mano dukrai tektų keisti mokyklą, ir man reikėtų ją vežioti arba leisti vykti viešuoju transportu. Tame nematau nieko bloga. Viešasis transportas puikiai sutvarkytas, belieka tik pasitikėti ir ugdyti savo vaiko savarankiškumą.

Esame labai kompaktiška savivaldybė, turime visas galimybes ir toliau būti novatoriškais visose srityse, todėl kviečiu visus artimiausius mėnesius aktyviai įsitraukti į diskusiją, išklausyti Švietimo skyriaus vedėjos D. Brown argumentus ir pateikti savuosius, kad galėtume priimti mūsų visų vaikams naudingiausius sprendimus. Diskusijose dalyvausiu ir aš.

Aukime, keiskimės kartu!“