Garsas apie Druskininkuose puikiai surengtas XI Pasaulio lietuvių žaidynes nuskambėjo per visą pasaulį

„Žaidynės Druskininkuose buvo puikiai organizuotos, kartelė labai aukštai iškelta, kitų žaidynių organizatoriams bus nelengva išlaikyti tokį lygį“, – kalbėjo XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyviai, svečiai, prasmingai ir turiningai praleidę keturias praėjusios savaitės dienas Druskininkuose.

Tai, kam Druskininkai, visa Lietuva ir tūkstančiai užsienyje gyvenančių tautiečių rengėsi ketverius metus, pagaliau įvyko! Praėjusį savaitgalį Druskininkai tapo visų sportuojančių lietuvių, susirinkusių į XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, draugystės ir vienybės centru. Sporto žaidynėse, kurių šūkis buvo „Aš – Lietuva!“, dalyvavo apie pustrečio tūkstančio tautiečių iš 26 pasaulio šalių.

Pagrindiniu šventės akcentu tapo rekordinė – 250 metrų ilgio – Lietuvos vėliava, kurią Druskininkų gatvėmis nešė visi žaidynių dalyviai / Mariaus Dovidausko nuotrauka

Nešė įspūdingą vėliavą

XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės prasidėjo dar ketvirtadienio rytą, kai į kelionę aplink Lietuvą buvo išlydėti Jungtinės Karalystės lietuviai dviratininkai. Tos pačios dienos vakarą Druskininkuose surengta vakaronė su liaudies šokėjais, dainininkais, muzikantais ir žaidimais.

Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko pakviesti, druskininkiečiai žaidynių svečius pasitiko ant savo namų, biurų, įstaigų iškabintomis Lietuvos vėliavomis. O pagrindiniu šventės akcentu taip pat tapo mūsų trispalvė – rekordinio – 250 metrų ilgio – Lietuvos vėliava, kurią Druskininkų gatvėmis nešė visi žaidynių dalyviai.

Įspūdingo ilgio trispalvė, grojant pučiamųjų orkestrui, žaidynių atidarymo vakarą buvo garbingai ir su meile nešama nuo M. K. Čiurlionio gatvės pabaigos iki Pramogų aikštės, kurioje surengta žaidynių atidarymo ceremonija. Žaidynių dalyviai, nešę rekordinę vėliavą, buvo pasipuošę šalį, iš kurios jie atvyko, reprezentuojančia atributika.

Pramogų aikštėje vėliavos nešėjus pasitiko gausi žiūrovų minia. Suskambus Marijono Mikutavičiaus „Trims milijonams“, aikštėje buvę tautiečiai iš visos širdies pritarė fonogramoje skambančiai visų pamėgtai dainai.

Atidarymo šventės dalyviai plojimais ir palaikymo šūksniais išreiškė palaikymą už laisvę kovojančiai Ukrainai, o vėliau per Druskininkus darniai nuskambėjo žaidynių dalyvių atlikta Tautiška giesmė, kurią pradėti garbė buvo suteikta druskininkietei, folkloro atlikėjai Mortai Elžbietai Bieliukaitei.

Praėjusį savaitgalį Druskininkai tapo visų sportuojančių lietuvių, susirinkusių į XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, draugystės ir vienybės centru – sporto žaidynėse dalyvavo apie pustrečio tūkstančio tautiečių iš 26 pasaulio šalių / Mariaus Dovidausko ir Laimos Rekevičienės nuotraukos

Prezidentas kvietė sugrįžti į Lietuvą

Žaidynių globėjas, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, nuo scenos kreipęsis į žaidynių dalyvius, sakė, kad norėtų prie kiekvieno prieiti, apkabinti, paspausti ranką, patapšnoti per petį.

„Vienas užsienio leidinys pavadino Druskininkus pavojingiausia vieta Žemėje. Ar jaučiatės, kad čia labai pavojinga? Manau, kad tai yra viena iš gražiausių vietų Žemėje. (…) Sportas suvienija, suteikia galimybę pabūti kartu, išreikšti savo lietuvišką tapatybę, tiesiog susirasti naujų gerų draugų ir dar kartą pagalvoti apie savo santykį su Lietuva, pagalvoti apie tai, kaip aš galėčiau prisidėti prie Lietuvos pažangos. (…) Man sakė, kad praėjusiose žaidynėse kai kurie lietuviai pirko bilietus viena kryptimi. Po žaidynių jie pasiliko. Norėtųsi, kad žmonių, kurie perka bilietą viena kryptimi, būtų kuo daugiau. (…) Svarbiausia, kad jūs esate čia, esate visi kartu, ir visi mes esame Lietuva“, – kalbėjo Prezidentas.

Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, sportas mus visus sujungia, skatina kalbėti viena kalba. „Mes čia atvažiavome ne tik sportuoti, bet susipažinti ir bendrauti. Kai kas atvyko pirmą kartą į savo protėvių žemę ir atvažiavo ne vien medalių laimėti, bet ir pažinti, bendrauti ir stiprinti tą mūsų bendrystę“, – sakė ministrė.

Atidarymo dalyvius pasveikino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, žaidynių organizavimo darbo grupės vadovas Linas Obcarskas.

Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas pasidžiaugė, kad nedideliame mieste susirinko tiek daug atstovų iš viso pasaulio: „Sveikinu atvykus, Druskininkų žemė džiaugiasi jumis! Gerų startų ir finišų, o svarbiausia – geros nuotaikos ir norėjimo vėl sugrįžti.“

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Sporto reikalų komisijos pirmininkas Laurynas R. Misevičius negailėjo pagyrų Druskininkams: „Šitas miestas yra gražiausias. Tai – ir sveikatos miestas. Paskutinį kartą čia buvau studijų metais, kai buvau patyręs traumą, ir medikų prognozės buvo pesimistinės. Tačiau, pabuvus Druskininkuose, mano sveikata susitvarkė“.

Perdavė estafetę Palangai

Šeštadienį Druskininkuose surengtas „Giunter Percussions“ koncertas, mokslinė konferencija, garbingų svečių šventinė vakarienė ir antroji apdovanojimų ceremonija, taip pat buvo pasiektas naujas Lietuvos atsispaudimų nuo žemės rekordas. Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Rolandas Žukauskas per 3 val. atliko 3,5 tūkst. atsispaudimų, 480 pagerindamas ankstesnį rezultatą.

Paskutinę renginio dieną, be sporto rungčių ir trečiųjų apdovanojimų, organizuotas Pasaulio lietuvių sporto forumas ir iškilminga žaidynių uždarymo ceremonija, kurios metu Druskininkų meras R. Malinauskas žaidynių organizavimo estafetę perdavė Palangos merui Šarūnui Vaitkui, nes XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyks po ketverių metų, Palangoje.

Visas keturias žaidynių dienas Druskininkai ošė – visi viešbučiai, poilsio namai, kitos nakvynės vietos buvo visiškai užpildytos, o prie kavinių ir restoranų nusidriekdavo lankytojų eilės. Mūsų verslui tai buvo puiki proga parodyti savo sugebėjimus ir užsidirbti. Sporto entuziastams iš viso pasaulio buvo pasiūlyta ir kultūrinė, ir pramoginė programa. Žaidinių dalyviai linksminosi kartu su aktoriumi ir daininku Vidu Bareikiu, stebėjo įspūdingą lazerių šou, plojo į ritmą žinomiausiems Lietuvos perkusininkams „Giunter Percussions“, lingavo į ritmą atlikėjui Justinui Lapatinskui.

Turizmo, verslo ir informacijos centro direktorius Rimantas Palionis sakė, kad jam teko susitikti su daugybe žaidynių dalyvių, iš kurių jis išgirdo tik teigiamus atsiliepimus apie Druskininkus ir žaidynes: „Visi buvo maloniai nustebinti tuo, ką čia pamatė. Manau, kad šis renginys labai naudingas ne tik mūsų verslui, bet ir patiems Druskininkams. Šis renginys atskleidė didžiulį Druskininkų potencialą ir parodė, jog esame pajėgūs surengti dar didesnius renginius.“

Žaidynių dalyvių įspūdžiai

Valdas Molevičius, verslininkas ir mecenatas iš Airijos: „Airijoje gyvenu 15 metų. Dėl sveikatos sportuoti negaliu, bet remiu daugelį sporto renginių Airijoje. Tai ir į šias žaidynes atvykau kaip rėmėjas. Airijoje lietuvių sporto bendruomenė labai aktyvi – yra daug krepšinio komandų, futbolo komanda, kuri dalyvavo Pasaulio „7 prieš 7“ čempionate. Taip pat turime garsią ėjikę, bet labai gaila, kad atstovaujame Airijai.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvavau prieš penkerius metus, kai jos vyko Kaune. Ką tik buvau susitikęs su Užsienio reikalų viceministru ir jam pasakiau: „Tai, kas vyksta Druskininkuose, nepalyginamai geriau nei žaidynės Kaune. Abejoju, ar greitai turėsime tokio aukšto lygio ir puikios organizacijos renginį, kaip Druskininkuose. Čia viskas yra idealiai.

Ačiū sinoptikams, kurie pamelavo, kad visą savaitgalį lis. Viskas buvo puiku: ir apgyvendinimas, ir maitinimas, ir sporto bazės. Mes čia atvažiavome ne verstis per galvą ir siekti rekordų, bet pabendrauti.

Lietuvoje lankausi keturis-penkis kartus per metus, stebiu gerus pokyčius. Kai mūsų šalis turi ką vytis, į ką lygiuotis, tai bepigu tai daryti. Daug keliauju, tai galiu pasakyti, kad anksčiau Lietuva nuo Europos buvo atsilikusi 15 metų, o dabar jau priartėjo, tik dar atlyginimai turėtų būti sutvarkyti.“

Žanas Kalvaitis, sportininkas iš Vokietijos: „Iš Vokietijos kartu su manimi atvyko dar aštuoni sportininkai, dalyvaujame keleto sporto šakų varžybose. Aš pats plaukiau, bėgau 100 metrų ir dalyvavau 5 kilometrų bėgime. Šiose žaidynėse dalyvauju pirmą kartą.

Druskininkuose renginys buvo puikiai organizuotas. Mane maloniai nustebino gražiai sutvarkytas kurortas, čia esu buvęs keletą kartų, bet prieš daugelį metų. Puikūs įspūdžiai, daug naujų pažinčių, geros emocijos. Daugiau nei 25 metus gyvenu Vokietijoje, laisvalaikiu sportuoju, kasmet atvažiuoju į Lietuvą.“

Andrius Juraitis, verslininkas iš Čikagos: „JAV su šeima gyvename per 20 metų. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvauju pirmą kartą, esu stajeris, rungtyniavau 5 kilometrų distancijoje. Seniai sportuoju, dar nuo tada, kai gyvenau Lietuvoje. 1991 metais dalyvavau bėgime aplink Lietuvą. Bėgu ilgas distancijas, aktyviai sportuoju, kai tik turiu laiko, visada treniruojuosi. Kadangi esu kilęs iš Vakarų Lietuvos, tai Druskininkuose teko būti gal tik vieną kartą. Kurortas man paliko labai gerą įspūdį. Čia tikrai labai puiki gamta, gaivus oras, teko pabėgioti Nemuno pakrante, smagu, kai kvėpuoji gaiviu ir švariu oru, to Čikagoje labai pasigendu. Šios žaidynės – prasmingas renginys, smagu, kad susibūrė užsienyje gyvenantys lietuviai. Į Lietuvą atvažiuoju kas antri metai, pastebėjau, kad dabar pokyčiai Lietuvoje kiek sulėtėjo, bet manau, kad viskas bus gerai“.

Žaidynių statistika

– Žaidynėse dalyvavo 2314 dalyvių iš 26 šalių. Daugiausia dalyvių atvyko iš Jungtinės Karalystės (329 sportininkai) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (238 sportininkai). Populiariausiu žaidynių sportu, kaip įprasta tarp lietuvių, tapo krepšinis, varžybose dalyvavo 482 žaidėjai.

– Išdalinti net 323 medalių komplektai. 597 medalius iškovojo Lietuvos sportininkai, o antroje ir trečioje tituluočiausiųjų vietose – 51 medalį laimėję Jungtinės Karalystės lietuviai bei 23 medalius iškovoję Jungtinių Amerikos Valstijų sportininkai.

– Jauniausia dalyvė – septynerių metų Jürgen iš Estijos, dalyvavusi šiaurietiškame ėjime, vyriausiasis dalyvis – 87-erių metų Stanislovas iš Klausučių, žaidęs stalo tenisą.

Parengė Laimutis Genys