Karantinas žemiau juostos kirto Druskininkų verslui, tačiau verslininkai nenuleidžia rankų

Vakarais visiškai ištuštėjusios kurorto gatvės, tamsūs poilsio namų, viešbučių langai, nepraminti takai prie kavinių ir restoranų, pradedančios rūdyti ant nedidelių parduotuvių, kirpyklų, grožio salonų užkabintos spynos. Jokio poilsiautojų, turistų, ekskursantų šurmulio Druskininkų gatvėse ir aikštėse. Toks apokaliptinis vaizdas daugeliui druskininkiečių sunkiai suvokiamas ir pergyvenamas, gal šiek tiek primenantis dviejų dešimtmečių senumo situaciją, kai Druskininkai tik pradėjo keltis iš devyniasdešimtųjų depresijos.

Antroji koronaviruso banga skaudžiai smogė mūsų kurortui ir jame dirbantiems verslo atstovams. Uždarius sienas, netekome visų užsienio turistų. Apribojus judėjimą Lietuvoje, Druskininkai nebesulaukia ir kurortą taip pamėgusių lietuvių. Įvedus griežtą karantiną, apmirė visas verslas. Tada sniego gniūžtė ritosi toliau – dėl verslo užšaldymo sparčiai padidėjo bedarbių gretos, sumažėjo ir įplaukos į Savivaldybės biudžetą.

„Mano Druskininkai“ pabandė atidžiau panagrinėti susidariusią situaciją, pakalbinti verslo, valdžios, bendruomenių, užimtumo tarnybos atstovus ir sužinoti apie kurorto verslo situaciją iš pirmų lūpų bei kartu paieškoti galimų susidariusių problemų sprendimo kelių.

Ir druskininkiečiai, ir tie, kurie mėgdavo ilsėtis kurorte, laukia karantino pabaigos, galimybės sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą ir mėgautis kurorto teikiamais privalumais/Mariaus Dovidausko nuotrauka

Albertas Katilovskis, Druskininkų klubo prezidentas, UAB „Arnika“ direktorius: „Turgus, smulkus verslas gali būti atverti anksčiau, bet, pagal susiklosčiusią valdžios praktiką, maitinimo įstaigos po karantino bus atidaromos paskutinės. Situacija – sudėtinga, lendame į kosmines skolas, laužomi žmonių likimai. Mūsų šalies valdžia vadovaujasi ne protu, bet emocijomis, pavadinčiau tai emociniu valdymu. Lazda turi du galus, todėl keliu klausimą – nuo ko šalis patirs daugiau žalos: nuo koronaviruso ar nuo sužlugdyto verslo? Valdžia su tais draudimais perlenkia lazdą. Visiška nesąmonė, kad negaliu nuvažiuoti į Seirijus ar Vilnių, o kai kas sugeba važinėti į Lenkiją.

Mes gaminame maistą išsinešti, bet jo nuperkama labai nedaug, uždirbame per dieną apie 50 eurų. O žmonės turi dirbti, jiems reikia mokėti atlyginimus. Aš visada mokėjau savo darbuotojams daugiau, nei minimumą. Tai kaip dabar elgtis, iš ko mokėti?

Mūsų valgytojai – ne vietiniai, bet kurorto svečiai. Net 60 proc. lankytojų buvo svečiai iš užsienio. Dabar sienos uždarytos, svečių nėra, o vietiniai tikrai mažai naudojasi išsinešamojo maisto paslaugomis.

Valdžia neduoda dirbti, neduoda užsidirbti. Per metus buvo 6 mėn. be normalaus darbo, kas bus, kai darbuotojams reikės sugrįžti į darbo rinką?

Kiek man žinoma, kai kurios kirpėjos per karantiną dirba namuose, valdžia verčia jas pažeidinėti įstatymus. Bet kaip išgyventi už tuos du šimtus, kuriuos valdžia dalina už prastovas?

Man susidaro toks įspūdis, kad valdžioje sėdi mažai specialistų – epidemiologų, kurie iš esmės išmanytų ir valdytų situaciją. Kartais atrodo, jog visi draudimai atsiranda, pataikaujant medikams. O gal net atstovaujant jų interesams? Liūdna, kai dėl pandemijos nukenčia kitomis ligomis sergantys žmonės.“ 

Meras Ričardas Malinauskas: „Perlenkiama lazda su neprotingais draudimais“

„Pandemijos akivaizdoje verslas susiduria su skirtingais iššūkiais. Jei didieji prekybos centrai dirba, jei transporto kompanijos veža krovinius, jie šiuo laikotarpiu gali nepatirti didelių nuostolių, o kiti, pavyzdžiui, siuntų pristatymo, net gali uždirbti papildomus pinigus. Kalbant apie Druskininkų verslą, kai mūsų apie 80 proc. viso gyvenimo yra turizmas, paslaugos ir kurortas, tai kalbėti apie tai, jog kai kam iš mūsų verslininkų yra normalios sąlygos, tikrai sunku.

Jei vertinsime paties verslo sugebėjimą išgyventi šiuo laikotarpiu, tai šios galimybės priklauso nuo kiekvienos konkrečios įmonės. Kokie yra jų administravimo kaštai, jau nekalbant apie prastovas? Kiek kainuoja išlaikyti objektus? Ar paimti kreditai, kokios nuomos išlaidos? Kalbant bendrai apie turizmą ir paslaugas, manau, yra absoliutus krachas.

Šiandien tenka girdėti nemažai valdžios kalbų, kaip yra padedama verslui, tačiau, kai paimi įmonių sąrašą, kurioms skiriamos išmokos, kompensacijos, pirmoje eilutėje puikuojasi didieji prekybos centrai, kurie nebuvo uždaryti. Man kyla klausimas, pagal kokius prioritetus buvo atrenkami kompensacijų gavėjai? Ar tikrai pagal vieno ar kito mėnesio apyvartas?

Jei nebus padedama konkrečiai turizmo sektoriui, tai bus blogai. Dabar kalbama apie lėktuvus, kurie skraidina lietuvius į Turkiją, kitas pasaulio šalis. Mes turime kalbėti apie turizmą Lietuvoje. Dėl šios problemos ministerijoms prirašėme gausybę raštų, kreipiausi ir kaip kurorto meras, ir kaip Kurortų asociacijos prezidentas. Bet iš ministerijų klerkų gaunami atsakymai formalūs – ko gero, jiems svarbu atsakyti ir atsisakyti.

Kalbant apie šios dienos situaciją, esu įsitikinęs, jog yra perlenkiama lazda su, mano manymu, neprotingomis sankcijomis, draudimais, reikalavimais, svaičiojama apie namų ūkius, burbulus ar dar ką nors. Esu tikras, kad žmonės yra pakankamai protingi, pakankamai atsakingi, jei jiems pasakysi, kad galite naudotis grožio salono paslaugomis, laikydamiesi tam tikrų saugumo priemonių, tai jie ir saugosis.

Paprastas pavyzdys – vasarą buvo leidžiama Druskininkuose teikti turizmo paslaugas. Jokio protrūkio, susijusio su sveikatinimo, gydymo paslaugomis, Druskininkuose nebuvo.

Esu tikras – atsakingai tvarkantis, galima viską saugiai daryti ir naudotis kurorto infrastruktūra poilsiui. Dešimtys kilometrų pėsčiųjų takų, puikūs, renovuoti dviračių takai, reikia leisti žmonėms išeiti iš namų, kad mes visi neišprotėtume užsidarę.

Prieš dvi savaites, kai buvo filmuojama vienos televizijos laida, kalbėjau apie tai, jog mūsų kurortą būtų galima išnaudoti žmonių, persirgusių koronavirusu, reabilitacijai. Dabar persirgusiųjų yra apie 120 tūkst., taip pat yra daug paskiepytų žmonių, kurie yra nepavojingi aplinkiniams, jie irgi galėtų sau leisti ilsėtis ir gydytis sanatorijose.

Akivaizdu, kad verslo suvaržymas atsilieps ir Druskininkų savivaldybės biudžetui. Bus labai sudėtinga. Praėjusiais metais į biudžetą nesurinkta apie pusantro milijono eurų. Šių metų situacija irgi nieko gera nežada. Savivaldybė, suprasdama sunkią verslo situaciją, sumažino verslui žemės mokestį, akivaizdu, jog šios lengvatos dar padidins minusą biudžete. Iš vienos pusės, mes suprantame verslą ir žinome – jam reikia padėti išgyventi pandemiją, kad galėtų startuoti su nauja energija. Iš kitos pusės, Savivaldybės pinigai tai yra viešieji pinigai – jei jų nebus, negalėsime galvoti apie gatvių tvarkymą ir renovavimą, kitų paslaugų teikimą“.

Alvydas Varanis, Druskininkų vietos veiklos grupės vadovas: „Karantinas mūsų veiklą paveikė tiesiogiai, nes bendruomenės turėjo vykdyti daug projektų, buvo numačiusios daug švenčių, pabendravimų, susibūrimų, išvykų. Kai kas buvo įgyvendinta po pirmojo karantino, tačiau dalis veiklų sustojo ir bus tęsiamos, pasibaigus karantinui. Džiaugiuosi, kad mūsų bendruomenės rado ir kitų būdų veikti – organizuoti virtualūs renginiai, pavyzdžiui, orientacinės varžybos, nuotraukų konkursai. Neravų bendruomenė per šventes ragino puošti savo namų aplinką, kad būtų gražu. Leipalingio miestelio bendruomenė saugiai organizavo kalėdinių eglučių parką. Ricielių bendruomenė žmonėms saugiai dovanojo Lietuvos vėliavas. Viečiūnų bendruomenė kvietė namuose filmuoti Jarusalemus šokį. Dalis bendruomenių skyrė laiko patalpų remontui, naujų projektų rašymui, visos stengėsi veikti, kad praskaidrintų nuotaiką, daugiau dėmesio skyrė bendravimui telefonu. Labai liūdina tai, jog negalėjo vykti edukacinės programos, pristatymai, visai sustojo kaimo turizmo sodybų veikla, nes nevažiavo turistai. Bendruomenės stengiasi išnaudoti karantiną, kad pasirengtų veikloms po karantino. Karantinas ilgokai užsitęsė, todėl bendruomenėse jaučiamas nerimas – kada pagaliau viskas baigsis“.

Linas Jablonskas, verslininkas, restorano „The House“ savininkas: „Kai uždarė kavines nuo lankytojų, mes bandėme šiek tiek keisti savo produkcijos asortimentą – ėmėme gaminti tortus, tam tikrus pusfabrikačius, atsirado naujas vartotojų ratas, stengiamės išlaikyti ryšį su klientais.

Mūsų 20 darbuotojų yra prastovose, nė vieno neatleidome, nes darbuotojai yra vertybė, jie išmokyti, į juos investuota. Jei atleisi žmones, ką darysi, kai po pandemijos reikės iš naujo susirinkti komandą?

Dabar dirba tik šefas su padėjėja ir aš pats. Lyginant su rudeniu, kai nebuvo suvaržymų, mūsų pajamos sumažėjo 80 proc. Mūsų klientai buvo svečiai iš Lietuvos. Dabar mūsų produktus perka druskininkiečiai ir žmonės iš kaimyninių savivaldybių.

Manau, kad žmonės subrendo būti atsargiais ir laikytis taisyklių, todėl, jei sušvelnintų draudimus, mes sugebėtume saugiai dirbti. Turiu vilties, kad kovą, vėliausiai – balandį, galėsime dirbti laisviau.

Valdžios pagalba yra, ji leidžia išsaugoti darbuotojus, gauti paskolas, atideda mokesčių mokėjimus. Tačiau tie atidėjimai gali turėti ir neigiamų pasekmių. Kai susidarys didelės mokesčių skolos, o jas pareikalaus greitai atiduoti, tai bus didelė bėda. Šių atidėjimų naudą bus galima vertinti tik tada, kai žinosime, kiek laiko verslui duos toms skoloms grąžinti. Jei laiko bus mažai, tai gresia tragedija.“

Rugilė Goberytė, spabutai.lt įkūrėja: „Šis karantinas labai ilgai užsitęsė. O gaila! Nes jei visi miestai būtų taip, kaip Druskininkai, užsidarę beveik nuo pirmųjų karantino dienų, jau būtume gal ir sugrįžę į įprastesnius gyvenimo rėmus.

Mūsų trumpalaikės nuomos poilsiautojams veikla beveik visiškai sustojo. Nors pačios apgyvendinimo paslaugos šįkart ir neuždraustos, bet kai ribojamas judėjimas tarp savivaldybių, suprantama, kad niekas atvykti negali.

Nebent dėl darbo, bet tokių klientų yra labai mažai. Išgyventi tikrai nelengva, nes pajamų nėra, o išlaidos niekur nedingo – laukia ir paskolų, ir mokesčių mokėjimai, ir panašiai.

Karantino laiką, neturėdami klientų, išnaudojame įvairiems smulkiems darbams nuomai skirtuose butuose – jų remontui, tvarkymui, gražinimui. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera – atsiradus laisvo laiko, gali daug ką ramiai apgalvoti, apmąstyti, kaip  optimizuoti butų nuomos veiklą, kur galima sutaupyti, o ką galima atlikti geriau.

Nuoširdžiai tikimės, kad, situacijai Lietuvoje ir užsienyje dėl viruso pagerėjus, mūsų kurortas iškart vėl sulauks daug svečių, išsiilgusių Druskininkų ir jų teikiamų paslaugų. Ramiai išlaukime, būkime sveiki, ir mes vėl visi keliausim!“

Elvyras Cikanavičius, UAB „Sidabrinė Kamėja“ savininkas: „Per karantiną mes buvome priversti uždaryti visas parduotuves, nes esame priklausomi nuo prekybos centrų, kuriuose jos veikia. Turime 21 parduotuvę visoje Lietuvoje. Jos visos uždarytos, mes negalime vykdyti jokios veiklos. Jei niekas nieko neperka, tai automatiškai nieko ir negamini. Visos rinkos užsidarinėja, todėl ir užsakymų nėra. Prekyba internetu yra labai menka paspirtis, prekiaujame gal 10-15 proc. Apie pelną nėra nė kalbos. Kiti, kas turi vieną ar dvi parduotuves, tai bando suktis, o mūsų kita situacija. Apie prastovas nekalbame, turi dirbti buhalterija, mokesčius reikia mokėti, reikia išsaugoti 105 darbuotojus. Mums svarbiausia – sumokėti patalpų nuomos mokesčius, o jų niekas nesumažina, nuo jų neatleidžia. Už gruodį dar gavome kompensacijoms pinigų iš valdžios, o už sausį niekas nieko nepervedė, sakė – imkit paskolas. Bet paskolas reiks grąžinti. Bloga situacija. Tikime, kad pandemija pasibaigs, tik kokios būklės mes atsistosime ant kojų? Bus daug nuostolių, dar neskaičiavome, po pandemijos skaičiuosime. Reikia tikėtis, jog viskas bus gerai.“

Dovilė Ciūnienė, gėlių studijos „Edenas“ savininkė: „Mano gėlių studija „Edenas“ duris atvėrė vasarą, po pavasario karantino. Tuo metu gyvenimas tekėjo gan įprasta vaga – šventės, gimtadieniai, vestuvės, tad nemažai druskininkiečių ir kitų miesto gyventojų tapo mūsų nuolatiniais klientais. Visi žinojome, kad antroji rudens pandemijos banga tikrai bus, tik niekas neįsivaizdavo, kokio masto, koks bus karantinas ir kokių bus suvaržymų verslui. Deja, gruodžio mėnesį teko uždaryti saloną, iki šiol dirbame tik kaip prekių atsiėmimo punktas. Teko reaguoti į besikeičiančias sąlygas, pasidaryti prekių foto sesiją ir kiek įmanoma daugiau jų sukelti į internetą. O gėlės, deja, laikina prekė, kurios nei užšaldysi, nei į lentyną ilgam nepadėsi laukti geresnių laikų. Čia, kurorte, esame labai priklausomi vieni nuo kitų. Užsidarius viešbučiams, sanatorijoms, įstaigoms pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, žinoma, nebeaktualus pasidarė ir šventinis erdvių dekoravimas.

Tad labai džiaugiuosi, kad mūsų gyventojai, leisdami daugiau laiko namuose, užsakinėjo kalėdines dekoracijas jų puošybai. Dabar kažkiek gyvuoja gėlių pristatymas, nes žmonės, negalėdami atvykti iš kitų miestų pasveikinti artimųjų, užsako puokštes pristatymui. Liūdniausia, kad Lietuvos valdžia neleidžia dirbti tokioms mažoms parduotuvėlėms, kurios lengvai gali reguliuoti žmonių skaičių, tiesiog priimti po vieną klientą ir tikrai sugebėtų paslaugą suteikti per 10-15 minučių – saugiai ir atsakingai. Smulkus verslas žlunga, o didieji centrai, kuriuose lankosi šimtai žmonių, toliau klesti, pardavinėdami net ir gėles. Konkurencijos sąlygos – graudžiai juokingos. Dirbu tik kelias dienas po keletą valandų per savaitę. Kurdami jaukumą namuose, kuriuose dabar praleidžiame didžiąją dalį laiko, žmonės mėgsta pasimerkti gėlių, pasidovanoti jų sau, tad kažkiek turiu ir tokių klientų. Bet natūralu, kad klientų yra mažai, nes juk didžioji dalis mūsų gyventojų dirba aptarnavimo sferoje, kuri visiškai sustabdyta, daugybė žmonių – prastovose arba jau bedarbiai. Gėlė – ne pirmo būtinumo prekė, tad žmogus pasvarsto, ką pirkti. Nes dar nėra jokio konkretumo, kiek ši situacija tęsis, kada kas vėl pradės dirbti.“

Į „Mano Druskininkai“ klausimus atsako Danutė Naujalienė, Užimtumo tarnybos prie LR SADM Druskininkų skyriaus vedėja

– Karantinas Druskininkų įmonėms tapo tikru iššūkiu, nes dauguma iš jų tiesiog sustabdė veiklą. Kaip tai atsiliepė darbo rinkai?

– 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos paskelbta ekstremali situacija ir karantinas turėjo tiesioginių pasekmių verslui, ypač – smulkiam. Juk Druskininkų savivaldybėje apie 68 proc. įmonių teikia paslaugas, tiesiogiai susijusias su atvykstančių turistų skaičiumi, kuris pandemijos laikotarpiu itin sumažėjo dėl gydymo, sveikatinimo ir SPA procedūrų paslaugų apribojimo ar visiško uždraudimo.

Pandemija paveikė visą turizmo sektorių – ir savarankiškai dirbantys fiziniai asmenys, ir įmonės turėjo savo veiklą iš dalies arba net visai nutraukti. Savarankiškai dirbantys asmenys nutraukė veiklas ir registravosi Užimtumo tarnyboje dėl savarankiškai dirbančių asmenų išmokos, darbo paieškos išmokų. Taip pat du kartus padidėjo neįgaliųjų registracija, kurie taip pat registravosi dėl darbo paieškos išmokų.

COVID-19 pandemija sukėlė didelius nedarbo augimo tempus Druskininkų savivaldybės teritorijoje. Sparčiai didėjo besiregistruojančių asmenų skaičius, nedarbo lygis išaugo 9,5 proc. punktais – nuo 9,4 proc. iki 18,9 proc. Jaunimo iki 29 m. nedarbas padidėjo daugiau kaip 3,5 karto – nuo 4,5 proc. iki 17,5 proc. Didžiausią įtaką jaunimo nedarbo augimui turėjo tai, kad apie 50 proc. užsiregistravusio viso jaunimo sudaro studentai, kurie kreipėsi dėl darbo paieškos išmokų. 2021 m. sausio 1 dieną Druskininkų skyriuje buvo registruoti 2135 darbo ieškantys asmenys. Lyginant su 2020 m. pradžia, bedarbių skaičius išaugo beveik dvigubai.

Laisvų darbo vietų darbo rinkoje sumažėjo ne itin pastebimai – 18 proc., lyginant su 2019 m., tačiau jos buvo trumpam užpildytos dėl vėl paskelbto karantino, apribojus veiklas.

– Kurios srities darbuotojai karantino metu plūstelėjo į Užimtumo tarnybą?

– Išskirtume dvi pagrindines sritis – paslaugų ir statybos sektorių. Būtent iš jų daugiausia darbuotojų atvyko registruotis į Užimtumo tarnybą. Iš paslaugų sektoriaus atleisti darbuotojai: viešbučio kambarinės, padavėjai, barmenai. Plūstelėjo ir virėjų, kurie visada yra paklausūs Druskininkų mieste. Asmenys, išėję iš statybos sektoriaus, – plataus profilio statybininkai, staliai, pastatų apšiltintojai, mūrininkai, tinkuotojai. Nors mažmeninė prekyba klesti, tačiau tikrai užsiregistravo ir nemažai pardavėjų.

– Kokias išeitis siūlote darbdaviams? Ar yra įmonių, kurios visam laikui sustabdė veiklą?

Tokių įmonių, kurios sustabdė veiklą visam ekstremalios situacijos laikotarpiui, tikrai yra. Mūsų Druskininkų skyrius administruoja apie 300 įmonių, kurios kreipėsi dėl darbo užmokesčio subsidijų. Iš jų maždaug apie 15 proc. per karantiną veiklą yra sustabdžiusios. Nuo praėjusių metų kovo mėn. 16 d. iki gruodžio 31 d. valstybės parama turėjo teisę pasinaudoti tie darbdaviai, kurie skelbė prastovas DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju ir tie, kurie neskelbė, tačiau taip pat nukentėjo nuo COVID-19, – tie, kurie buvo įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą.

Nuo šių metų sausio 1 d. išmokamų subsidijų darbdaviams tvarka pasikeitė. Liko subsidijos tiems darbdaviams, kurie 2020 m. skelbė ir šiais metais skelbia prastovas DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju. Kompensuojama 100 proc. nuo darbdavio apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA. Subsidija bus mokama, kol tęsis karantinas ir 1 mėnesį po jo. Išsamią informaciją galima rasti Užimtumo tarnybos interneto svetainėje www.uzt.lt

Pranešimų apie įmonių bankrotus per 2020 metus negauta. 2020 m. gruodžio mėnesį gautas vienas pranešimas apie grupinį darbuotojų atleidimą AB „Eglės“ sanatorijoje. Bus atleisti 175 darbuotojai. Šiuo metu pas mus jau registravosi 61 darbuotojas.

– Kokių profesijų darbuotojai vis dar paklausūs darbo rinkoje?

– Paklausūs yra slaugos specialistai: bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojų padėjėjai. Taip pat reikalingi plataus profilio statybininkai, dažytojai ir tarptautinių krovinių transporto priemonės vairuotojai.

– Kokios prognozės šiems metams?

–Situacija darbo rinkoje priklauso nuo to, kaip greitai pradės veikti verslas, nes būtent jų registruotas laisvas vietas galime pasiūlyti darbo ieškantiems asmenims. Šiuo metu situacija tikrai negerėja, ir nedarbo ieškančių asmenų skaičius tik didėja.

Kiekvienais metais stebint kvalifikuotos darbo jėgos poreikį, galime teigti, kad jis išliks toks pat, kaip ir 2019-2020 m.

Pasibaigus ekstremalios padėties situacijai ir karantinui, bus paklausūs paslaugų sferoje dirbsiantys specialistai: virėjai, padavėjai, pardavėjai, slaugos specialistai. Statybos sferoje – statybininkai.

Pandemija – didžiausias barjeras verslui

Tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ praėjusių metų rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje apklausė daugiau kaip 200 smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) vadovų bei pasiteiravo jų, kokius didžiausius barjerus jie mato 2021 metais,  koronavirusas nukonkuravo absoliučiai viską.

Labiausiai neužtikrinti dėl pandemijos jaučiasi mažiausiai, arba 1-9 darbuotojus turintys verslai. 76 proc. jų koronavirusą įvardijo kaip galimą didžiausią plėtros kliūtį. 65 proc. įmonių, įkūrusių 10-49 darbo vietas, tikėtinu barjeru taip pat nurodo pandemiją. 50-249 darbo vietas įkūrusios įmonės jaučiasi truputį stabiliau – iš jų dėl pandemijos nerimauja 62 procentai.

Gamyba, prekyba užsiimančios bei fizines paslaugas teikiančios bendrovės yra didesnėje rizikos zonoje, nes dažniausiai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu arba jos yra ribotos, todėl infekcijos plitimas jose yra labiau tikėtinas nei intelektualias paslaugas teikiančiose bendrovėse. Vis dėlto, būtent pastarosios koronaviruso neapibrėžtumo baiminasi labiausiai.

Apklausos duomenimis, 53 proc. gamybininkų, po 73 proc. prekybininkų ir fizinių paslaugų teikėjų COVID-19 įvardijo kaip didžiausią kliūtį 2021-aisiais. Tarp intelektualines paslaugas teikiančio SVV tokių bendrovių buvo net 78 procentai. Mokesčiai jaudina kas trečią įmonę

Darbo jėgos mokesčiai atsidūrė antroje tikėtinų verslo barjerų vietoje – juos paminėjo 26 proc. respondentų. Kartu su 7 proc. užsiminusių apie kapitalo mokesčius, mokestinės bazės pakeitimus įvardijo 33 proc. verslininkų. Trečioje verslo kliūčių vietoje yra apyvartos lėšų trūkumas (25 proc.), ketvirtoje – žaliavų kainų augimas (23 proc.), o penktoje – kvalifikuotų specialistų trūkumas (20 proc.). Kartu su nekvalifikuotų darbuotojų trūkumu (5 proc.), iš viso kas ketvirta įmonė numato, kad šiemet gali turėti iššūkių su žmogiškaisiais ištekliais.

Parengė Laimutis Genys ir Laima Rekevičienė