E. Vitonienė ir U. Vitonytė: „Žmogui labai svarbu būti savo kelyje ir nebijoti jo ieškoti“

Eglė Vitonienė ir Ugnė Vitonytė – kūrybinis šeimos duetas. Menininkes jungia labai stiprus mamos ir dukros ryšys, nuolatinis palaikymas ir motyvacija, o tai augina sparnus, leidžia skleistis kūrybiniam potencialui, atrasti vis naujų spalvų, raiškos būdų ir idėjų.

Kūrėjas jungia labai stiprus mamos ir dukros ryšys, nuolatinis palaikymas ir motyvacija/Justino Kygos nuotrauka

Menininkė E. Vitonienė prisimena, kad pirmoji pažintis su akvarele prasidėjo dar studijų metais – ją pakerėjo akvarelės spalvos ir kūrybinio išpildymo galimybės. „Nekantriai laukdavau kiekvienos tapybos paskaitos, kurioje galėdavau panirti į savąjį pasaulį, apsigaubti kūrybos skraiste ir kurti, neskaičiuojant laiko, tapant, susiliejant su kuriamu darbu. Puikiai prisimenu, kai pakviesta budėti į valgyklą, griežtai atsisakiau, nes tądien būtent akvarelė buvo mano sielos šauksmas. Ir tą dieną nutapytas natiurmortas buvo ypatingas, gilus, sulaukė daugybės komplimentų, puikių įvertinimų. Pastarasis kūrinys pateko tarp geriausių eksponatų ir papuošė Kauno taikomosios menų mokyklos fojė. Tai buvo tarsi ženklas, vidinis šauksmas, parodęs, ką užvis labiausiai noriu daryti. Kai gimė Ugnė, visi šeimoje pastebėjo, kad ji – labai žingeidus, sumanus ir labai kūrybingas vaikas. Jai nereikėjo triukšmingų žaidimų, kompanijos. Pasiėmusi popieriaus lapą, ji valandų valandas piešdavo, o piešiniai stebindavo savo vizualizacija, meniniu pajautimu. Buvo panašu, kad ji jau gimė, kaip sakoma, su pieštuku rankoje. Lipdydavo, kurdavo, pati savo lėlytėms siūdavo rūbelius – mamos širdis džiūgavo. Nuo antros klasės Ugnė pradėjo lankyti dailės mokyklą, kurią sėkmingai baigė. Kūrybinį polėkį dukra atgaivino, ruošdamasi studijoms Vilniaus dailės akademijoje – įgijo interjero dizainerės specialybę. Nors buvo baigusi dailės mokyklą, tačiau akvarelė jai buvo visiškai nepažįstama saviraiškos priemonė. Stebėdama mano kūrybinių darbų procesą, bandė sukurti ką nors naujo, kitaip, tiesiog nebegalėjo sustoti. Mūsų bendri piešiniai vis kaupėsi stalčiuose ir, kai jau nebeliko laisvos vietos, nusprendėme įrėminti ar kažkam padovanoti. Paskatintos artimųjų, nusprendėme sudalyvauti mugėje. Netrukus pastebėjome, kad mūsų sukurti darbai žmonėms labai patinka ir kelia pačias geriausias emocijas“, – mintimis apie užgimusį kūrybinį šeimos tandemą dalijosi Eglė.

„Visi šie pomėgiai ir darbai buvo įkvėpti šeimos. Buvo gera augti ir stebėti gražų tėvų pavyzdį, norą viską daryti savomis rankomis, dalytis sukaupta patirtimi, žiniomis.

Tėvai formuoja charakterį, elgseną, tai – terpė, kurioje formuojasi mažas žmogus, individas. Mama visuomet sakydavo – žmogus turi daryti tai, kas jam arčiausiai širdies. Kad jaustų harmoniją, pilnatvę, gebėtų save realizuoti. Nesijausi visavertis, darydamas tai, kas tau nepatinka ir netinka. Tad akvarelė ir teptukas – visų mūsų darbų pradžių pradžia. Kartais mama lieja akvarelę, o aš sukurtą vaizdą pildau grafiniais fragmentais. Kuriame pagal autorinę techniką, džiaugiamės, kad mūsų darbai virsta meno ir sielų samplaika. Daugelis nustemba, išgirdęs ir mūsų kūrybinio dueto pavadinimą. Jaustukas „kapt“ dažną pralinksmina, sukelia šypsnį, gerina nuotaiką, o mums jis – optimizmo užtaisas. Pavadinimą galvojome vis kitokį, kol „kapt“ sudėliojo visus reikiamus taškus“, – pasakojo Ugnė.

Anot pašnekovių, ypatingai svarbus yra puikus tarpusavio ryšys, šeimos vienybė ir palaikymas. „Vyras ir tėtis Darius – mūsų ramstis, uola. Jis yra žmogus, kuriuo didžiuojamės ir kurį labai mylime dėl jo visapusiško palaikymo, skatinimo, paramos. Nuolat mus ragina – tik eikit, tik darykit, tik kurkit. Sulaukiame nuolatinės paskatos iš sūnaus ir brolio Pauliaus, inžinerijos dėstytojo, iš jo nuolat girdime nuoširdžių komplimentų“, – šypsojosi kūrėjos.

Pirmoji autorinė menininkių paroda buvo organizuota kepyklėlėje „Boulangerie“. Tada eksponuota 22 miniatiūrų paroda pavadinimu „Vasaros prisilietimas“. Po 7-erių metų pertraukos Druskininkų amatų centre „Menų kalvė“ buvo pristatyta antroji kūrėjų paroda „Kartu – saldu“ su improvizuota menine degustacija. Parodos lankytojai, padedami menininkių, buvo pakviesti lie(s)ti akvarelę.

„Pavadinimo kilmė įprasmino mūsų laiką kartu, kūrybos akimirkas – saldu drauge kurti, būti, įkvėpti vienai kitą. Buvo labai džiugu ir ypatinga, kad susirinko tiek daug žmonių, kuriems toks svarbus menas, kurie nori pamatyti, pajausti, paliesti. Juk pastaruoju metu daug žmonių lekia, skuba, bijo kažko nespėti, nepadaryti, pamiršti. Įsisuka rutinoje, nespėja apsidairyti, kas aplink juos yra gražaus, tikro. O čia ėmė piešti, tapyti, lieti, lyg panirdami į kitą pasaulį. Žmonėms reikia meno ir tokių edukacijų, parodų, susibūrimų. Tai motyvuoja kurti, dalytis, organizuoti vis naują parodą, kviesti susirinkti drauge. Džiaugiamės, kad atsiranda ir tokios prasmingos erdvės, kaip amatų centras „Menų kalvė“, į kurį atėjęs žmogus gali atitrūkti nuo rutinos, kasdienos šurmulio, streso. Juk grožis tikrai nugalės pasaulį!“, – mintimis dalijosi Eglė.

„Kapt“ ženklas atveria išskirtinį ir įdomų kūrybos pasaulį: akvarelės potėpiais nuspalvintus atvirukus, paveikslus, medinius aksesuarus, papuošalus, išskirtinius, jaukius ir personalizuotus atvirukus, meninio karpymo darbus.

„Kapt“ ženklas atveria išskirtinį ir įdomų kūrybos pasaulį/Asmeninio archyvo nuotrauka

Pašnekovės džiaugėsi, kad pagrindinė jų gyvenimo ašis – kūryba. O jas įkvepia daug išorinių faktorių: pašnekesiai su žmonėmis, pasibuvimai su artimais žmonėmis, naujos vietos, kelionės, gamtos grožis, važiavimas dviračiu ar net maisto gaminimas.

„Mes negalime būti vieniši, žmogui reikia kito žmogaus, jo įvertinimo, pagalbos. Mūsų kūriniai gimsta iš sukauptų gerų jausmų pertekliaus, noro energiškai papildyti kitą žmogų, suteikti jam puikių emocijų. Džiaugiamės, kai mūsų kūriniai žadina pozityvius jausmus, į juos žiūrima ir gėrimasi. Nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios žinojome, kad mūsų sukurti darbai turi džiuginti ir įkvėpti. Amatų centre „Menų kalvė“ vedamais edukaciniais užsiėmimais, parodomis, darbų ekspozicijomis norime įkvėpti kuo daugiau žmonių, užburti juos meile kurti, patirti kūrybos džiaugsmą. Suvienijus mūsų abiejų jėgas, galima ir į aukščiausius kalnus užlipti. Viena kitą skatiname eiti vis pirmyn, džiaugiamės buvimu kartu.

Kūryboje menininkės įprasmina kartu praleistą laiką, joms „saldu drauge kurti“/Asmeninio archyvo nuotrauka

Drauge praleistas laikas mums – pats geriausias. Visiems linkime atrasti savo kelią bet kokiame amžiuje. Žmogui yra labai svarbu būti savo kelyje ir nebijoti jo ieškoti“, – linkėjo menininkės Eglė ir Ugnė.

Simona Dailydaitė