Druskininkuose pražydo Edeno sodas


Apie ką pagalvojate, išgirdę žodį „Edenas“? Ko gero, prieš akis iškyla gražiausi žiedai, gėlės ir žydintys sodai. Tokią viziją turėjo ir druskininkietė Dovilė Ciūnienė, atidariusi taip pavadintą floristikos ir dekoro parduotuvę-studiją „Edenas“. Moteris džiaugiasi pagaliau išsipildžiusia ilgamete svajone ir tikisi, kad joje netrūks lankytojų. Ką tik duris atvėręs „Edenas“ pakvies į užburiantį grožio pasaulį, čia bus galima rasti skintų ir vazoninių gėlių, puokščių, kompozicijų bei įvairių dekoro elementų. Dovilė pasiūlys ir dekoracijų bei tekstilės nuomos paslaugą. Bus galima išsinuomoti staltiesių, servetėlių, žvakidžių, vazų – visos atributikos, kuri Jūsų šventę padarys išskirtine ir nepakartojama.

D. Ciūnienė: „Svarbiausia, kad mano studija būtų reikalinga žmonėms, kad galėčiau jiems padėti sukurti kuo geresnę šventės aplinką ir nuotaiką, nudžiuginčiau gėlėmis“/Asmeninio archyvo nuotrauka

– Druskininkuose nuo šiol bus dar daugiau grožio ir gėlių. Visa tai bus galima rasti studijoje „Edenas“. Dovile, kuo ji bus išskirtinė Druskininkuose?

– Gėlių studijos labai norėjosi, nes Druskininkuose per paskutinius du dešimtmečius įvairiose paslaugų sferos srityse atsirado labai daug teigiamų pokyčių, tikrai palypėta ne vienu laipteliu aukštyn. Net ir mūsų bažnyčia pasikeitė. O štai gėlių pardavimo vietos, pastebiu, nesikeičia jau daugybę metų.

Taigi man labai norisi ir druskininkiečiams, ir miesto svečiams pasiūlyti išskirtines, aukštesnio lygio, kokybiškesnes paslaugas. Noriu, kad klientas, užsukęs į studiją, čia gerai jaustųsi, rastų sau tinkamų prekių. Dar net nespėjus atidaryti studijos, jau sulaukiau komplimento iš užsukusios merginos. Ji sakė, kad čia jaučiasi, kaip kokioje Vilniaus gėlių parduotuvėje. Tai tikrai maloniai nuteikė!

D. Ciūnienė labiausiai nori, kad žmonės vieni kitiems dovanotų kuo daugiau gėlių, net ir be progos, tiesiog norėdami nustebinti ar pagerinti nuotaiką/Asmeninio archyvo nuotrauka

– Kodėl „Edenas“?

– Norėjosi lengvai įsimenamo pavadinimo, tinkamo visoms amžiaus grupėms. Nesinorėjo užsienietiškų žodžių. Jau žinau, kad mano paskyra „DC Floral Decor“ socialiniame tinkle „Facebook“ – ne kiekvienam įsimenama. Ilgai svarsčiau, kol prisiminiau „Edeno sodus“. Pradėjau domėtis, skaityti, supratau, kad man tinka tas „Edenas“. Ir jo reikšmė tinkama – „Edenas“ – Biblijoje aprašytas rojus, kuriame Dievas apgyvendino pirmuosius žmones Adomą bei Ievą, vaizduojamas, kaip nepaprasto grožio sodas, kuriame teka upės, auga gražiausi medžiai ir gausi augalija.

O kadangi čia irgi bus skirtingų veiklų – ne tik prekyba augalais, bet ir švenčių puošyba, organizavimas, visos tos „Edeno“ prasmės atitiko mano viziją.

Logotipas taip pat sukurtas iš 8 obuoliukų. Dizainerei Eglei Valienei, ir anksčiau man kūrusiai logotipus, sakiau, kad noriu labai gražaus logotipo, bet kad jame nebūtų obuolių. Ji atsiuntė 23 variantus, aš iš jų išsirinkau vieną, kuriame, pasirodo, kaip tik ir buvo obuoliukai, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai – nuostabus gėlės žiedas, panašus į mandalą…

– Kokių gėlių bus galima pas Jus rasti?

– Bandysiu pasiūlyti šiek tiek kitokių, retesnių, išskirtinių gėlių. Juk rožių galima nusipirkti bet kuriame gėlių kioske ar prekybos centre… Bus ir brangesnių, ir pigesnių, kad kiekvienas pirkėjas ar užsakovas galėtų išsirinkti jam tinkamą. Pasiūlysiu ir dabar madingą gėlių įpakavimą – įvairių spalvų ar faktūros popierių, dėžutes. Jeigu klientas norės, jam sukursiu gėlių kompozicijas. Aš ir toliau priimu užsakymus interjerų dekorui, fotosesijų apipavidalinimui.

Už pagalbą, nuolatinius mokymus ir už konsultacijas, įrengiant studiją, esu labai dėkinga ilgametei Lietuvos floristei Ritai Naujalienei.

Nors pačiai ilgą laiką nepatiko dirbtinės gėlės, pamačiusi, kokių kokybiškų dabar galima įsigyti, nuomonę pakeičiau. Kai kuriuos net labai ilgai apžiūrinėjant, negali suprasti – gyvas augalas ar dirbtinis…

Pati juos pamėgau, ir klientams bandysiu parodyti, kokių gražių dirbtinių augalų yra ir kaip išmoningai galima juos įkomponuoti interjere. Tai nebūtinai turi būti tulpės ar rožės, yra daugybė sukulentų, kitų augalų. Iš jų galima sukurti gražiausias kompozicijas. Dirbtinių gėlių kompozicijos puikiai tiks ofisuose, kavinėse, patalpose, kuriose mažai šviesios. Jos tikrai pagyvins interjerą, nereikalaus ypatingos priežiūros ir atrodys labai gražiai.

– Kokia gėlė Jums labiausiai patinka ir kurią tikrai bus galima rasti naujojoje studijoje?

– Man labai daug gėlių patinka. Net negaliu vienos kurios išskirti. Kiekviena yra savaip graži, tinka skirtingai progai. O tai, ko gero, reiškia, kad studijoje bus daug ir įvairių gėlių.

Beje, ne visiems žmonėms tinka vienos ar kitos gėlės. Perkant gėlę dovanų, labai svarbu, kam ji dovanojama – vyrui ar moteriai, kokia proga, koks tas žmogus, kokie jo pomėgiai. Jeigu tai energinga, adrenalino ištroškusi mergina, tai pastelinės, šviesiai rožinės rožytės ar frezijos, manau, jai nelabai tiks. O labiausiai man norisi, kad žmonės vieni kitiems dovanotų kuo daugiau gėlių, net ir be progos, tiesiog norėdami nustebinti ar pagerinti nuotaiką. Labai liūdna, kad didžiausią kiekį gėlių dažnas gauna per laidotuves, kai gėlės jau nėra svarbios ir žmogus jomis pasidžiaugti nebegali. Tad tikrai noriu paraginti džiuginti artimuosius gėlėmis, kol jie yra šalia ir gali jomis pasidžiaugti.

– Šventinės aplinkos kūrimas, puokštės ir dekoras lydi Jus jau ne vienerius metus. Šioje srityje tikrai nesate naujokė. Kokios dabar šventinių dekoracijų tendencijos? Ko žmonės pageidauja, ko atsisako?

– Dekoro ir floristikos srityje dirbu jau šeštą sezoną. Iki tol dirbau savivaldybėje, taigi visą savaitę dirbdavau oficialų darbą, o savaitgaliai buvo skiriami švenčių – vestuvių, krikštynų, jubiliejų – dekoravimui. Ir tuo metu mokiausi floristikos, ir dabar nuolat tobulinu žinias – šioje srityje nuolat yra pokyčių.

Dekoravimo tendencijos priklauso nuo pačios šventės, nuo jis pobūdžio, kokioje aplinkoje ji rengiama. Palmių lapais kaimo turizmo sodybos tikrai nerekomenduočiau puošti… Kliento pageidavimus pirmiausia derinu, įvertinusi interjerą, kuriame vyks šventė.

Vasarą švenčių aplinkos puošybai dažnai renkuosi pievų gėles, jas miksuoju su kitomis gėlėmis.

Dar labai svarbus sezoniškumas. Juk rudenį norisi jurginų, o ne tulpių. Visus metus, kiekvieną mėnesį vyrauja kurios nors gėlės. Nors, tiesą sakant, Nyderlandų aukcionuose bet kuriuo metų laiku galima gauti visokių gėlių. Pavyzdžiui, bijūnų. Juk jie – amžina klasika. Ko gero, šios gėlės visada išliks pačios mėgstamiausios. Ir dabar, vasarą, galima gauti bijūnų. Bet jei atvežami iš Nyderlandų – šaldyti, skinti anksčiau, todėl sunku prognozuoti, kaip ilgai jie išsilaikys nuotakos puokštėje. Juos rinktis, manau, tikrai rizikinga.

– Dažnai paslaugų sferoje sakoma, kad klientas yra visada teisus. Kaip Jūsų srityje? Ar visada sutampa jūsų norai ir galimybės? Ar klientai aklai pasitiki, ar patys „geriau žino“, kaip reikia padaryti?

– Per tiek metų visaip yra buvę. Žinoma, smagiausia, kai užsakovas manimi pasitiki ir leidžia laisvai pasireikšti. Žinoma, iš anksto aptarus biudžetą. Juk floristui tik duok laisvę!

Galiu pasidžiaugti, kad tikrai nebuvo tokių, kurie pradėtų mokyti, kaip reikia daryti. Pavyzdžiui, nuotakos internete ar žurnaluose dažnai jau būna išsirinkusios, kokios puokštės norėtų. Bet tą puokštę deriname ir prie suknelės, makiažo, šukuosenos. Aš patariu, ir dažniausiai randame kompromisą dėl bendro įvaizdžio.

– Ko gero, kurdama švenčių dekoracijas, ir pati gaunate daug geros energetikos. Juk dažnai ateinate ir, regis, tuščioje vietoje, sukuriate stebuklą.

– Tą stebuklą sukurti užtrunka. Būna ir bemiegių naktų. Bet kai darai darbą, kuris patinka, laiko pojūtis dingsta. Juk ir pačios gėlės skleidžia gerą energetiką!

O kai darbas būna padarytas, kai pasiseka įgyvendinti savo sumanymus ar net pranokti kliento lūkesčius, kai mano sukurtos dekoracijos visiems labai patinka, žmonės padėkoja, neslėpsiu, kartais tikrai apima tokia euforija! Gerų emocijų užtenka visai savaitei.

Labai džiaugiuosi, kad man labai padeda šeimos nariai.  Esu jiems labai dėkinga. Viskas priklauso nuo šventės dydžio. Jei galiu, tvarkausi viena, bet dažnai prireikia ir namiškių pagalbos. Stebiuosi, kokius mano sumanymus jiems kartais tenka įgyvendinti. O jie tepasako, kad galėčiau kartais ir anksčiau informuoti, ką teks daryti… Kartais mums talkina ir dukros Gustės draugės.

– Grožio kūrimas, dekoracijos Jūsų gyvenime neatsirado atsitiktinai. Mokėtės dailės mokykloje, studijavote menotyrą, taigi tai, kas gražu ir džiugina akį, visada Jus lydėjo?

– Dailės ir menotyros žinios labai pravertė. Nors bandžiau dirbti kitokį darbą – 18 metų buvau savivaldybės tarnautoja, esu laiminga, ten įgijusi neįkainojamos patirties. Bet laisvu laiku visada norėjosi kūrybos. Ir fotografija domėjaus, ir fotosesijas dariau, ir papuošalus kūriau… Bet niekas nesudomino taip, kad būtų tapę ilgalaike veikla. Kol neatradau floristikos. O ji, pasirodo, visada mane lydėjo. Pirmiausia savo nuožiūra perdažydavau visus močiutės gėlių vazonus, studijuodama negalėdavai praeiti pro gėlių salonus, nes man ten viskas buvo labai gražu. Net savo nuotakos puokštę ir pamergių puokšteles, atvežtas iš Kauno, iš vakaro perkomponavau pati. O vėliau pradėjau kurti dekoracijas, mokytis floristikos, ir negaliu sustoti.

– Kas yra svarbiausia, norint būti geru floristu? Ar intuityvus grožio pajautimas, gamtos duota dovana, ar mados tendencijų ir technikos žinojimas, mokymasis?

– Vis dėlto manau, kad svarbiausias yra Dievo duotas pajautimas. Gali daug mokytis, bet, išėjęs iš kursų ar mokymų, atsistosi prie stalo ir nežinosi, kaip sukomponuoti tas gėles, suderinti jų spalvas ir faktūras. Niekas nepasakys, kurią gėlę prie kurios dėti ir kaip dera jų spalvos. Daug lemia tas prigimtinis jausmas, estetikos pajautimas.

– Tai Jūsų akis jau pastebės viską, kas puokštėje nederamai padaryta?

– Pastebėjau, kad draugai ir pažįstami man jau nedrįsta dovanoti gėles, bijodami neįtikti. Bet aš tikrai visomis gėlėmis visada labai džiaugiuosi! O dėl puokščių tai tikrai – visada, atrodytų, nejučiomis, bet apžiūriu ir įvertinu.

– Kuris Jūsų sukurtas dekoras Jums suteikė daugiausia džiaugsmo?

– Daugelis iš mano sukurtų dekoracijų man mielos, nes, jas kurdama, įdedu labai daug širdies ir meilės. Ypač džiaugiuosi nuotakų puokštėmis, nes kiekvienai iš jų skiriu tikrai daug laiko ir dėmesio.

Labai smagu buvo praėjusią žiemą prieš Šv. Kalėdas pirmą kartą Druskininkuose sukurti Kalėdų senelio rezidencijos interjerą Kalėdų miestelyje. Labai smagu, kad ji daug kam labai patiko.

O vienas iš sunkesnių darbų – romų vestuvių, kuriose dalyvavo 120 žmonių, puošyba. Buvau sukūrusi 11 kompozicijų ant stalų, apie 5 ryto užsakovė paprašė atsiųsti nuotraukas. Jai šiek tiek nepatiko, todėl visas 11 kompozicijų teko dar kartą perdaryti.

Labai mėgstu sezoninę interjero puošybą. Gruodžio mėnesį aš papuošiau reabilitacijos centro „Upa“ interjerą ir buvau patenkinta savo darbu. Panaudojau gamtines dekoracijas, derančias prie jų interjero, žinoma, buvo ir šiek tiek Kalėdų dvasią skleidžiančio blizgesio – smulkių lempučių.

– Ar lieka laiko kitiems pomėgiams?

– Labai mėgstu visokias naujoves, patinka skaityti knygas. Deja, joms skaityti vis mažiau laiko lieka, todėl džiaugiuosi per karantiną atradusi audioknygas – juk tuo pat metu galima ir klausyti, ir kitus darbus dirbti.

Kiek galimybės leidžia, mėgstu keliauti ir leisti laiką su šeima.

Buvo metas, kai, ieškodama savęs, mėginau kepti tortus, keksiukus, gaminti desertus, rankų darbo triufelius. Kolegos darbe būdavo jų degustatoriais…

Dovilė praėjusią žiemą, prieš Šv. Kalėdas pirmą kartą Druskininkuose atidarytame Kalėdų miestelyje sukūrė Kalėdų senelio rezidencijos interjerą/Asmeninio archyvo nuotrauka

– Užsiminėte apie kolegas. Juk ilgą laiką dirbote savivaldybėje, ten gana sėkmingai kilote karjeros laiptais.

– Manau, kad esu viena iš tų, kuriai teko išmėginti įvairias tarnautojos pozicijas. Pirmiausia buvau specialistė ryšiams su užsieniu ir informacijai, po to pradėjau dirbti vyriausiąja specialiste Dokumentų ir informacijos skyriuje, po kiek laiko tapau šio skyriaus vedėjo pavaduoja, dar vėliau – vedėja. Perėjau visus laiptelius.

Ir nors skyrius vadinosi Dokumentų ir informacijos, atmetus, pavyzdžiui, raštų rašymus, mano darbas buvo labai įdomus, ir aš juo buvau labai patenkinta. Prisidėdavau prie renginių organizavimo, vertėjaudavau, kai atvykdavo užsienio delegacijos. Per Padėkų šventės esu kūrusi puokštes nominantams. Per šventinius renginius pati derindavau dekoracijas, puošybos elementus, ir būdavo tikrai puikių rezultatų.

Dirbdama Druskininkų savivaldybėje, tikrai įgijau neįkainojamos patirties. Aš myliu žmones. Man patinka bendrauti, todėl ten labai patiko dirbti.

Kai pradėjau dirbti, tik baigusi studijas, prisimenu, sutikau koridoriuje dabartinį Švietimo centro vadovą Vytautą Gintutį. Labai išgyvenau, kad nepavyko gerai parašyti rašto – visko dar tik mokiausi. O jis man tada sakė: „Po daugelio metų niekas neprisimins, kaip tu parašei vieną ar kitą raštą, bet visi prisimins, kaip tu bendravai su žmonėmis.“ Tikrai įsiminiau šituos žodžius. Vėliau raštus rašyti išmokau, daug visokių jų teko parašyti, bet vidinė atmosfera, žmogiškasis faktorius visada išliko svarbus.

Ir esu dėkinga likimui, nes visą laiką dirbau su pačiais geriausiais. Būta daug profesinių komandiruočių. Daug kas per tuos darbo metus įvyko, visur teko dalyvauti: buvo pastatytas Vandens parkas, „Snow arena“, lynų kelias. Tikrai smagu buvo pirmiausia išgirsti, regis, utopinę idėją, o vėliau matyti tų objektų atidarymo juostelių perkirpimus. Mano manymu, mūsų Savivaldybės vadovai – žmonės, iš kurių galima mokytis. Jie sugalvoja, pradeda daryti ir įgyvendina drąsiausias idėjas!

Pasimokiau iš jų ir aš, o dabar pati bandau realizuoti savo ilgai brandintą idėją. Žinoma, reikėjo daug ryžto, pastangų ir darbo su savimi, kad po 18 metų valstybinio darbo imčiau ir pradėčiau viską nuo nulio, viską daryčiau pati. Idėja žavinga, rizikinga, bet, manau, reikia didelio noro ir eiti link savo tikslo. Tada viskas įmanoma.

Gyventi ir dirbti Druskininkuose man labai patinka. Net magistrantūros studijų netęsiau Kaune, nors jau buvau įstojusi. Tarptautinės komunikacijos magistrantūros studijas nuotoliniu būdu baigiau Vilniuje.

2001 metais iš karto patikėjau Savivaldybės mero Ričardo Malinausko žodžiais, kad Druskininkai atsigaus, jo vaizdingais pasakojimais, kaip viskas čia bus ir atrodys. Viską taip ir įsivaizdavau, ir viskas išsipildė.

O gyventi tokio lygio kurorte yra nuostabu. Į didmiesčius bet kada galima kelioms dienoms ištrūkti, jei reikia patenkinti savo kultūrinius poreikis – aplankyti parodas, pamatyti spektaklį ar sudalyvauti koncerte. O visa kita yra ir Druskininkuose. Jau nekalbant, kaip čia sutaupomas laikas, nereikia stovėti kamščiuose, viskas – ranka pasiekiama. Tikrai niekada nesigailėjau, kad likau gyventi gimtajame mieste.

Beje, džiaugiuosi, kad Druskininkų savivaldybė kartu su JUC įgyvendina jaunimo integracijos į darbo rinką programą, todėl ir pas mane šią vasarą darbuosis dvi moksleivės. Gal joms patiks dirbti dekoro ir gėlių srityje? Jos įgis patirties, galbūt panorės čia dirbti ir ateityje, tarkime, savaitgaliais?

– Kokias svajones siejate su naująja veikla?

– Svarbiausia, kad mano studija būtų reikalinga žmonėms, kad galėčiau jiems padėti sukurti kuo geresnę šventės aplinką ir nuotaiką, kad nudžiuginčiau gėlėmis. Noriu, kad žmonės užeitų. Tikiuosi sulaukti užsakovų, bendradarbiavimo ir su Druskininkų įstaigomis, kolektyvais, pavieniais žmonėmis.

Norisi, kad žmonės pirktų gėles ne tik dovanojimui, o ir parsineštų sau į namus. Manau, kad ne vienas pastebėjo, kokią gerą energetiką skleidžia namuose pamerktos gėlės. Ypač karantino laikotarpiu! Žinau, kad tikrai daug kas atrado tą malonumą, kai namus puošia gėlės. O kokybiška, šviežia gėlė tikrai jus džiugins ilgai!

Laima Rekevičienė