Nuoširdūs druskininkiečiai pabėgėliams iš Ukrainos negaili nei butų, nei pinigų, nei atjautos

Tęsiantis žiauriam karui Ukrainoje, vis daugiau ukrainiečių ieško ramybės ir laikinos pastogės Lietuvoje. Kasdien didėja ir Druskininkuose apsistojusių pabėgėlių gretos, daugiausia tarp jų – mamų su mažais vaikais.

Tarp pabėgėlių, įsikūrusių mūsų kurorte, yra ir šeimų, auginančių neįgalius vaikus. Šios šeimos sulaukia ypatingo druskininkiečių dėmesio ir atjautos – joms užleidžiami laisvi butai, o savo pensijų šioms šeimoms negaili net ir mūsų senjorai.

Ukrainietė T. Kulagina su neįgaliu dvidešimtmečiu sūnumi Bagdanu į Druskininkus atvyko iš prie Kijevo esančio Belaja Cerkov miesto/Roberto Kisieliaus nuotrauka

Bagdanas pats nejuda, sėdi vežimėlyje, negali apsitarnauti, jis yra neįgalus nuo gimimo/Asmeninio archyvo nuotrauka

Pakvietė važiuoti į Lietuvą

Ukrainietė Tatjana Kulagina su neįgaliu dvidešimtmečiu sūnumi Bagdanu į Druskininkus atvyko iš prie Kijevo esančio Belaja Cerkov miesto.

„Į Lietuvą atvažiavome kovo 9 dieną. Tuo metu pas mus jau vyko aktyvūs karo veiksmai – bombardavo oro uostą, privataus sektoriaus namus, kuro talpyklas ir septintą karinę aikštelę. Rusų bomba pataikė į bendrabutį, žuvo labai daug žmonių. Mes nusprendėme, jog su sūnumi turime išvažiuoti“, – pasakojo Tatjana.

Pasidomėjus, kodėl ji pasirinko važiuoti Į Lietuvą, ar sunkiai pasiekė mūsų šalį, Tatjana sakė, jog dar namuose jiems buvo pasiūlyta važiuoti į Lietuvą. Jie sutiko, o kelionė buvusi nelengva. Iki Druskininkų ji ir kita šeima su neįgaliais vaikais keliavo dvi paras, juos išvežė per Ukrainos-Lenkijos sienos atkarpą, esančią šalia Baltarusijos.

„Taip susiklostė, kad mus priėmė druskininkietės Dianos šeima, ji mums – trims šeimoms – suteikė pastogę ir maistą. Penkias dienas mes pagyvenome pas ją, užmiestyje, netoli Druskininkų, o dabar persikėlėme į butą Druskininkuose“, – pasakojo Tatjana.

Moteris atvažiavo su neįgaliu sūnumi, kuris pats nejuda, sėdi vežimėlyje, negali apsitarnauti, jis yra neįgalus nuo gimimo. Todėl jam nuolat reikia sauskelnių, kitų asmens higienos priemonių, o tam pinigų ukrainiečiai neturėjo.

Senjoras pasiūlė pagalbą

„Pradžioje mums padėjo Diana, o paskui, kai persikėlėme iš jos į butą, man paskambino iš Druskininkų savivaldybės ir pasakė, kad su manimi nori susitikti druskininkietis Jonas. Mes su juo susitikome, jis davė pinigų, kad už juos nusipirktume tai, ko mums dabar labiausiai reikia. Tuos pinigus pasidalinome dvi šeimos – mes su Bagdanu ir kita šeima, atvykusi čia su penkiolikamete neįgalia dukra, kuri irgi sėdi vežimėlyje. Jonas mums labai padėjo, mes nusipirkome visko, ko reikėjo mūsų neįgaliems vaikams. Nuoširdžiai jam dėkojame“, – sakė Tatjana.

Moteris sakė, kad Ukrainoje liko jos mama, vyresnioji sesuo su keturiais vaikais, nes neturėjo galimybės išvažiuoti. Tatjana su artimaisiais, likusiais karo alinamoje Ukrainoje, kasdien bendrauja per „Viber“ programėlę.

„Ačiū Dievui, mūsiškiai sveiki ir gyvi. Ten nuolat bombarduoja, nes mūsų miestas yra šalia Kijevo. Kartais į sostinę nepataiko, tada sviediniai krenta mūsų mieste. Ten labai baisu, sirenos kaukia kiekvieną dieną. Kai buvome ten ir paskelbdavo oro pavojų, ne visada su sūnumi, sėdinčiu neįgaliojo vežimėlyje, suspėdavome ir galėdavome pasiekti slėptuvę. Putinas sakė, kad nežudys taikių gyventojų, bet jis apgavo visus – ramia sąžine bombarduoja civilius. Baisiausia, kad jis negaili vaikų!“, – nesulaikydama ašarų kalbėjo ukrainietė.

Moteris pripažino, kad Druskininkuose ji ir jos sūnus jau šiek tiek pailsėjo, adaptavosi. Tatjana džiaugėsi, kad jais visi labai rūpinasi. Ji kalbėjo, jog, kai karas Ukrainoje baigsis, su sūnumi ketina sugrįžti į namus, kur liko visi artimieji.

Džiaugėsi, kad galėjo padėti

Į Lietuvą su neįgaliais vaikais atvykusioms Tatjanos ir kitai ukrainiečių šeimoms nusprendęs pagelbėti druskininkietis Jonas Stepkovičius sakė, jog jį labai jaudina tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje.

„Kadangi negalime fiziškai prisidėti prie pagalbos ukrainiečiams, nes esame senjorai, ribotų fizinių galių, tai su žmona nusprendėme finansiškai pagelbėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams“, – sakė druskininkietis.

Jis kreipėsi į Druskininkų savivaldybę. Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja, Druskininkuose koordinuojanti pabėgėlių iš Ukrainos klausimus, Bronė Petrikienė suvedė geradarį Joną su ukrainiete Tatjana, kurios neįgaliam sūnui reikėjo sauskelnių ir kitų asmeninės higienos priemonių.

„Iš viso skyrėme tris šimtus eurų: vienai šeimai su neįgaliu vaikinu – 200 eurų, kitai šeimai su neįgalia mergaite – 100 eurų. Norėjome nors kiek palengvinti pabėgėlių dalią. Jei mūsų parama bent kiek padės, tai būsime labai laimingi“, – sakė J. Stepkovičius.

Naujuosius metus Bagdanas sutiko dar namuose, Ukrainoje/Asmeninio archyvo nuotrauka

Laimutis Genys