Neblėstanti iškilaus dailininko Algimanto Švėgždos atmintis

„Kuo vardu šis žmogus, laikantis šviesą rankoje? Gal Vergilijus? Vedantis žmogų iš anapus į žemę. Trykšta šviesos potėpiai, įdėmus, ramus žvilgsnis. Štai toks pirmasis paveikslas pasitinka kiekvieną Čiurlionio galerijoje. Ar jį tikrai Čiurlionis nutapė? Čiurlionis dar pakelyje į gimimą. Blyksnis…ir Raigardo slėnis. Stovi Čiurlionis žemėje.“

Tokiais žodžiais prasideda įžymaus dailininko Algimanto Švėgždos (1941–1996) dialogai su M. K. Čiurlioniu. Tų pašnekesių, išsielojimų apie Lietuvą, M. K. Čiurlionį, apie žmogaus vietą gyvenime, būta ne viena dešimtis. Sovietmečio sąstingio metais, pralaužęs geležines užkardas, kovodamas už teisę Gyventi, gelbėdamasis nuo sunkios ligos, Algimantas Švėgžda išvyko Vokietijon, tačiau niekada nepamiršo Lietuvos. Ligos atokvėpio metu iš rankų nepaleido teptuko, o sugrįžęs ligoninių palaton, raižė grafines miniatiūras, piešė paprastu pieštuku. Šiandien šio dailininko kūrybinis palikimas matuojamas tūkstančiais kūrinių, kuriuos, meilės Lietuvai vardan, autorius išdovanojo Lietuvos muziejams. Gražią dovaną – 20 meistriškai nutapytų pastelių iš ciklų „M. K. Čiurlionio obelys“, „Liškiavos vienuolynas“, „Raigardas“, tiesiai iš dailininko rankų gavo ir M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus. Į Druskininkus dailininką atvedė ilgametė draugystė su muziejaus vadovu Adelbertu Nedzelskiu, čia 1994-ųjų metų vasarą, gėrėdamasis M. K. Čiurlionio sodo ramybe, Čiurlionių namelių autentika, jausdamas genijaus žingsnių aidą, dailininkas įkvėptai tapė linguojančias sodo obelis, fiksavo kiekvieną vėjelio ar saulės blyksnio virpesį. A. Nedzelskio globojamas, keliavo M. K. Čiurlionio takais – iš to gimė jautriais spalvų sąskambiais pulsuojantys Liškiavos ir vienuolyno vaizdai, Raigardo platumų didybė.

Pirmame plane: buvęs ilgametis muziejaus direktorius Adelbertas Nedzelskis ir dr. Ramutė Rachlevičiūtė /Reginos Stankevčienės nuotrauka

Įkvėptas dvasingo bendravimo, menotyrininkas A. Nedzelskis 1995-aisiais išleido gilios dokumentinės vertės knygą „Algimanto Švėgždos viešnagė Druskininkuose“, kurioje sutilpo ir autoriaus kelionių Vokietijon įspūdžiai. Ši knyga vėl buvo prisiminta penktadienį M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, minint A. Švėgždos jubiliejų – 75-ąsias gimimo metines. Gausiai į renginį sugužėjusiems dalyviams buvo pristatyta A. Švėgždos pastelių paroda „Ką mena Čiurlionio obelys“, organiškai susiliejusi su pavasariška muziejaus aplinka. Šiltais prisiminimais dalijosi Adelbertas Nedzelskis, Vida Mažrimienė, muzikinį foną sukūrė Druskininkų Čiurlionio meno mokyklos mokinės Andra Mikulskytė ir Jorūnė Keturkaitė. Daug įdomių žinių apie dailininką Algimantą Švėgždą pateikė Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, įsimintinų monografijų autorė dr. Ramutė Rachlevičiūtė. Žmogiškumas, atjauta, meilė Lietuvai, M. K. Čiurlioniui – toks buvo Algimanto Švėgždos gyvenimo credo. Šviesi šio iškilaus menininko atmintis niekada neišblės jį pažinojusių atmintyje.
M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus informacija