Kultūros centro direktorė R. Viniarskaitė: „Vasara buvo puiki, gyvenome spalvingą kultūrinį gyvenimą“

R. Viniarskaitė: „Druskininkai kultūriniams renginiams skiria ypatingą dėmesį – turistas turi būti patenkintas viskuo ir rasti kurorte malonių veiklų po sveikatinimo procedūrų / Asmeninio archyvo nuotrauka

Pirmoji vasara po pandemijos sugrąžino į Druskininkus aktyvų ir intensyvų kultūrinį gyvenimą. Po kelerių metų pertraukos vėl šurmuliavo Kurorto šventė su tradicine druskininkiečių eisena, kiekvieną savaitgalį įvairiose Druskininkų miesto erdvėse ir kitose savivaldybės gyvenvietėse organizuota gausybė renginių, vėl sutraukusių dešimtis tūkstančių druskininkiečių bei kurorto svečių. Druskininkai jau atsisveikino su vasaros sezonu, tačiau kurortas veikia visus metus, todėl ir renginių bus dar labai daug.

Apie kultūrinį vasaros sezoną, iššūkius ir nuveiktus darbus kalbėjomės su Druskininkų kultūros centro direktore Rimute Viniarskaite.

– Kuo šis vasaros sezonas buvo isškirtinis?

– Pagaliau baigėsi pandemijos ribojimai, kurie truko dvejus metus. Tas laikas labai prailgo, atrodytų, kad praėjo dešimtmetis. Ši vasara vėl buvo ta, kai, neribojami COVID-19 reikalavimų, vėl galėjome organizuoti renginius, viską planuoti ir daryti be jokių išlygų. Visiškai išlaisvėjome prieš Kurorto šventę, tad su šia tradicine švente startavome pilnu tempu. Pandemija nurimo, ir viskas pajudėjo su dideliu džiaugsmu – žiūrovai buvo labai pasiilgę atlikėjų, o atlikėjai – žiūrovų. Koncertuoti jie atvažiuodavo visai su kitu įkvėpimu.

Ši vasara buvo daug intensyvesnė, nes pareikalavo daug pastangų, reikėjo daugiau lėšų. Metų pradžioje viską planavome vienaip, bet paskui pamatėme, kad situacija keičiasi, daugėja turistų, tada ėmėme planuoti projektus, kitaip skirstyti lėšas.


– Ir kiekvienas savaitgalis būdavo kupinas renginių.

– Taip, buvo nelengva, nes turime savo padalinius, kurie irgi planuoja renginius savo bendruomenėms. Tad kartais savaitgaliais būdavo surengiama ne po vieną, o po du ar tris renginius. Tekdavo labai atsakingai planuoti savo žmogiškuosius resursus. Juk žiūrovai mato tik koncertinę dalį, o pasiruošimas tam trunka gerokai ilgiau. Jei renginys vyksta dvi-tris valandas, tai pasiruošti reikia ne vienos dienos, o po to reikia dar ir tvarkytis ne vieną dieną. Ta nematoma pusė irgi sudėtinga.

– Su nedidelėmis pajėgomis surengėte daug renginių. Kur yra paslaptis, kad viską suspėjate?

– Na, čia paslapčių jokių nėra – kolektyvas yra patyręs, dirba profesionalūs specialistai ir savo srities žinovai. Galime iš anksto numatyti įvairius variantus ir tam pasiruošti. Aišku, vienientelis dalykas, kuriam sunku pasiruošti, nes jis tiesiog neprognozuojamas, – tai oro sąlygos. Nors ši vasara negąsdino mūsų škvalais, tačiau visada turime būti pasiruošę viskam. Renginys – gyvas organizmas, kuris susideda iš daugybės detalių – darbuotojų, atlikėjų, oro, jis net ir nuo žiūrovų nuotaikos priklauso. Jei ateina į šventę su gera kompanija ir puikiai nusiteikę, tai viskas būna gerai. O jei nuotaika bloga, tai net ir geriausias koncertas jos nepakels. Smagu, kai žiūrovas į koncertą ateina puikiai nusiteikęs  – jo gera nuotaika lemia ir dalį koncerto sėkmės.


– Visi koncertai buvo nemokami, visi stebisi, kad taip yra.

– Taip, Druskininkai tam skiria ypatingą dėmesį – turistas turi būti patenkintas viskuo ir rasti kurorte malonių veiklų po sveikatinimo procedūrų. Renginių organizavimui didžiąją dalį lėšų iš biudžeto, iš kurorto rinkliavos skiria savivaldybė. Dar vienas pinigų šaltinis – projektinės lėšos. Patys rašome kultūrinių renginių projektus, jų įgyvendinimui skiriamos lėšos. Šįmet jau vėl išdrįsome kreiptis ir į verslo atstovus, kurie geranoriškai ir dosniai prisidėjo prie Kurorto šventės rengimo. Beje, jie visuomet noriai pagal galimybes palaiko mūsų siūlymus papildyti renginių programas savo veiklomis.

Kai pagaliau Druskininkuose duris atvers naujųjų Kultūros ir kongresų rūmų salės, žinoma, bus ir mokamų renginių, nes kol jų nėra, garsių atlikėjų koncertiniai turai, spektakliai mus aplenkia.

– Koks buvo didžiausias šios vasaros iššūkis?

– Žinoma, tai 20-asis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Mes jį organizuojame tik antrus metus, jaučiam didelę atsakomybę, nes festivalio kokybės kartelė iškelta aukštai. Manau, kad šį iššūkį garbingai priėmėme ir sėkmingai įveikėme, šių metų festivalio programa buvo labai įvairi, profesionali ir įdomi.

– Ar Kurorto šventė po dvejų metų pertraukos nebuvo didelis iššūkis?

– Kurorto šventė visada būna iššūkis, veiksmas vyksta keliose scenose, skirtingose erdvėse, didelė veiklų apimtis, nes norime patenkinti visų amžiaus grupių poreikius – ir vaikų, ir senjorų, ir jaunimo, ir šeimų. Džiaugiuosi, kad šiemet vėl atgijo eisenos tradicija.

– Kai kurios tradicinės šventės šiemet įgavo naujų formų.

– Šiemet kitaip šventėme Velykas. Ieškojome naujos formos, pasirinkome parko erdvę, kurią, mano galva, puikiai išnaudojome. Praplėtėme veiksmo laiką, kad ne tik dieną, bet ir vakare žmonės galėtų pažiūrėti į apšviestus kiaušinius ar žydinčius narcizus. Dideli velykiniai margučiai buvo dekoruoti specialiais dažais, kurie ir patiems dailininkams, dekoratoriams buvo iššūkis. Pastaraisiais metais, kai reikėjo laikytis saugių atstumų, nesibūriuoti, viskas taip susidėliojo, jog vis dažniau renginius planavome kitu formatu, pratęsdavome veiksmą sutemus, kad žmonės nesitelktų, srautai išsiskirstytų. Ir tai pasiteisino su kaupu, nes tradiciniai renginiai įgavo naujų spalvų, o žiūrovų netrūko, nes pandemija žmones išmokė vaikščioti, ypač tapo populiaru vaikštinėti kartu su šeima.

Būna, sulaukiame priekaištų, kad renginių formos kartojasi. Bet su renginiais yra taip pat, kaip ir su automobiliu. Nesvarbu, kad kitoks automobilis, ratai vis tiek lieka keturi. Taip ir su renginiais – formos galbūt panašios, bet turinys tai skiriasi.

Mums svarbu, kad visose šventėse visi žmonės, nepriklausomai nuo amžiaus, estetinio skonio, surastų sau įdomių dalykų. Stengiamės, kad ir močiutė, ir vaikas, ir jaunuoliai patirtų gerų įspūdžių. Paprastai orietuojamės į įvairiapuses veiklas šeimai, nes būtent jos sudaro pagrindinius turistų srautus Drusininkuose.

– Kultūrinę veiklą organizuoja ne tik Druskininkų kultūros centras, bet ir jo padaliniai. Kaip jiems sekasi?

– Viečiūnų ir Liepalingio padaliniai dirba intensyviai. Labai gerai, kad jie turi namus, ten vyksta nuolatinis šurmulys, judesys, sutelkiamos bendruomenės. Užbaigus Leipalingio dvaro rekonstrukciją, jame atsirado naujos erdvės, o tai suteikė galimybių kurti naujus renginius. Dar tik antrus metus organizuotas Dvaro festivalis Leipalingyje įsisuko, į prasmingus renginius kviečia ne tik druskininkiečius, bet ir turistus iš Lietuvos. Čionai atvyksta ir žinomi muzikos, ir teatro pasaulio žmonės. Smagu, kad mūsų savivaldybėje labai aktyvios bendruomenės, jos įprasmina kultūros veiklą.

– Ką įnešė Ukrainos karas į kultūrinį renginių kontekstą?

– Taip, šie įvykiai įnešė savo spalvų į mūsų valstybės šventes, visose šventėse atsirado ukrainietiškas ženklas. Karas Ukrainoje labiau įprasmino mūsų valstybės šventes, priminė devyniasdešimtuosius, kai sėkmingai išsprūdome iš blogio imperijos, leido suprasti, kiek daug šiandien mes turime.

Man asmeniškai Ukrainos įvykiai labai skaudūs, iki šiol negaliu linksmintis pilna koja, nes vis galvoju apie tai, kas vyksta Ukrainoje, kaip ten viskas baigsis. Šie įvykiai į mūsų gyvenimą įnešė kitą prasmę ir supratimą, kad laisvė nėra duotybė, ją reikia saugoti.

– Šią vasarą Druskininkuose vyko Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Nors kultūrinę jos dalį organizavo konkursą laimėjusi bendrovė, tačiau ir Druskininkų kultūros centras neliko nuošalyje.

– Mes padėjome organizatoriams, kurie laimėjo šį projektą, ir palaikėme lietuvišką dvasią, kartu su pasaulio lietuviais pabuvome bendrystėje. Manau, kad buvome tikrai geri partneriai šio renginio organizatoriams.

– Vasara baigėsi, bet kultūrinis gyvenimas Druskininkuose tęsiasi. Kokie bus artimiausi renginiai?

– Dar laukia festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ uždarymo renginys ir Turizmo dienos. Taip pat dar vyks renginiai senūnijose, ruošiamės Savivaldos dienai. Atėjus rudeniui, jau penktą kartą kviesime į Šviečiančių moliūgų vakarus. O jei rimtai, tai jau pradėjome ruoštis svarbiausiam renginiui – Kalėdoms. Jau kalbamės su Kalėdų Seneliu, dėliojame jo susitikimų su vaikais grafiką, planuojame kalėdinių dirbtuvėlių darbus. Tai – finalinė metų šventė, kuriai nuotaika kuriama visą mėnesį.

– Tai kokia buvo praėjusi vasara Druskininkuose?

– Vasara buvo gera, labai intensyvi, netrūko žiūrovų, skambėjo daug populiariosios ir klasikinės muzikos.

Gyvenome tikrai spalvingą kultūrinį gyvenimą.

Parengė Laimutis Genys