Kompaktinėje plokštelėje „Pastoralė rudenio vieversiui“ – avangardinės muzikos kūriniai, skirti fortepijonui

Šis spalvingas ruduo pradžiugino ir druskininkietį kompozitorių Kęstutį Bieliuką. Asociacijai LATGA ir Druskininkų savivaldybei skyrus finansavimą, buvo išleista autorinė šio kompozitoriaus avangardisto fortepijoninės muzikos kompaktinė plokštelė „Pastoralė rudenio vieversiui“.

Muzikologas Vaclovas Juodpusis apie kompozitorių ir jo kūrybą rašo: „K. Bieliukas nepriklauso ypatingai produktyvių muzikos kūrėjų skaičiui. Gal ir todėl, kad kiekvieną savo opusą linkęs ilgokai brandinti, išgyventi jo nuotaikas. Tai, tikėtina, suformavo ir paties kūrėjo charakteris į viską žvelgti labai atsakingai. Kaip tik kiekvienas jo opusas sulaukia tik įžvalgių, mąstančių atlikėjų dėmesio. O tai sako, kad 1976-1982 metais kompoziciją studijavęs pas profesorių J. Juzeliūną Lietuvos valstybinėje konservatorijoje išsiugdė ypatingą reiklumą kiekvieno kūrybinio sumanymo įgyvendinimui. Kompozicijos studijas užbaigęs sukurta simfonine „Legenda“, tolimesniame kūrybiniame kelyje pasišventė kamerinės muzikos kūrimui. Tai liudija ir atlikėjų dėmesys jo kūrybai, kurioje dominuoja instrumentinė muzika. Gal ir todėl, kad savo muzikinį kelią Kauno vidurinėje meno mokykloje pradėjo smuikuodamas, vėliau Druskininkų vaikų muzikos mokykloje skambindamas fortepijonu. Ir tik po to pasuko į muzikos kūrimo kelią Kaune (A. Kubiliūno klasėje), vėliau – Vilniuje, jau minėto profesoriaus J. Juzeliūno kompozicijos klasėje.

Po studijų K. Bieliuko muzikinis gyvenimas Druskininkuose išsišakojo. Muzikinei kūrybai skirtą laiką trumpino pedagoginis darbas muzikos mokykloje, kurioje jis globojo ne tik būsimuosius pianistus, bet ir bandančius kurti muziką, o vėliau – ir administracinis darbas šio miesto kultūros įstaigose. Sumanumo ir laiko pareikalavo Jaunimo kamerinės muzikos dienų rengimas Druskininkuose, kurios peraugo į daugelį metų gyvuojantį festivalį „Druskomanija“. Bet turime pasidžiaugti, kad ir per tuos praėjusio šimtmečio dešimtmečius, o ir pastaruoju metu K. Bieliukas praturtino atlikėjų repertuarą, sukurdamas ir vokalinių ciklų, ir kamerinių instrumentinių ansamblių, ir, žinoma, nepamiršdamas fortepijono, su kuriuo dažniausiai gali pabūti kartu, išbandyti naujų sumanymų atšvaitus. Matant kūrybinį dėmesį fortepijonui, 1988 metais jo „Pastoralė“ papildė M. K. Čiurlionio pianistų konkursų programą kaip privalomas Lietuvos kompozitoriaus kūrinys. Tad šis jo opusas pasklido plačiai po pasaulį ir atliekamas įvairių šalių pianistų.

Džiugu, kad, klausydamasis K. Bieliuko kūrinių, kiekvieną kartą gali žavėtis logiška, jautriai išgyventa nuotaikų plėtra, kurią padeda reikšti originali, kiekvienam opusui surasta savita, ne įprasta, tradicinė natų rašyba. O ją kaip tik ir formuoja kompozitoriaus „išgirstas“, išjaustas vis naujas, laukiamas nuotaikos vingis, taip sulydantis bendrą kūrinio sumanymą“.

Kompaktinėje plokštelėje „Pastoralė rudenio vieversiui“ skamba K. Bieliuko 1985-2003 m. laikotarpiu sukurti kūriniai fortepijonui: „Rudens miniatiūros“, „Kompozicija Nr. 1“, „Kompozicija Nr. 2“, „Pastoralė“, „15 taktų rudenio vieversiui!“, kuriuos atlieka 1987 metų tarptautinio H. Ellerio konkurso Taline (Estija) nugalėtojas Andrius Vasiliauskas, jau daugelį metų puoselėjantis Lietuvos kompozitorių fortepijoninę kūrybą. A. Vasiliausko atliekami K. Bieliuko kūriniai fortepijonui praturtina, papildo autorinės kompozitoriaus kompaktinės plokštelės programą.