Bibliotekoje pristatyta nauja Česlovo Skaržinsko poezijos knyga
Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka, siekdama populiarinti knygas ir skaitymą, nuolat kviečia druskininkiečius ir miesto svečius į knygų pristatymus bei susitikimus su knygų autoriais.
Gruodžio 1-ąją bibliotekoje surengtas žinomo žurnalisto Česlovo Skaržinsko trečiosios poezijos knygos „Tyka“ pristatymas. Č. Skaržinskas eiliuoja dar nuo mokyklos laikų. Jo eilėraščius spausdino „Švyturys“, „Jaunimo gretos“, „Literatūra ir menas“ bei kiti leidiniai. Daug metų jo poezija buvo publikuojama Varėnos rajono laikraščio literatūriniame puslapyje „Saulės takas“. Prieš 23 metus pasirodė pirmoji šio autoriaus eilėraščių knyga „Lietus ir muzika, neturinti namų“, antroji – „Metai iš pradžių“ – dienos šviesą išvydo prieš porą metų.
Pirmąją gruodžio bibliotekoje surengtas žinomo žurnalisto Česlovo Skaržinsko trečiosios poezijos knygos „Tyka“ pristatymas / Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka
Pristatydamas naująją knygą, autorius paaiškino, kad žodis „tyka“ – tai tylos, ramybės sinonimas, šį įvaizdį jis labai dažnai naudoja savo eilėraščiuose, todėl taip ir pavadino poezijos rinkinį. Č. Skaržinskas sakė, kad toks pavadinimas patiko ir poetui bei vertėjui Viktorui Rudžianskui, kuris redagavo šią knygą. „Rinkinyje daug eilėraščių apie laikinumą, praeitį, daug skaidraus liūdesio, kuris puošia poeziją ir ypač tyloje padeda viską geriau pažinti, paskatina iš naujo sugrįžti prie tikrųjų vertybių“, – kalbėjo knygos autorius ir paatviravo, kad literatūrologas dr. Ramūnas Čičelis yra gerai atsiliepęs apie visą jo poeziją.
Ankstesnėse Č. Skaržinsko poezijos knygose eilėraščiai yra surimuoti, o „Tyka“ parašyta verlibro eilėdara. Autorius akcentavo, kad laisvosios eilės jam padeda tiksliau išreikšti mintį, taupiau naudoti žodį, neprarandant kūrinio ritmikos.
Renginio „kaltininkas“ prisipažino širdyje esąs dzūkas, suaugęs su kaimu, bet jau 20 metų nuolatos gyvena Vilniuje, todėl pastaruoju metu savo kūryboje neišvengia miesto temos. Tad naujoje knygoje publikuojami ir keli eilėraščiai, skirti miestui. Be to, „Tyka“ skaitytojui suteikia progą susipažinti su haiku eiliavimo stiliumi – čia sugulė keliolika trieilių, sudarytų pagal unikalaus japonų poezijos žanro taisyklę, reikalaujančią kiekvienoje eilutėje išlaikyti tam tikrą skiemenų skaičių. Mintis tokiame eilėraštyje labai talpi – vienatvėje ir ramybėje tarsi atveria langą į begalinį pasaulį.
Renginyje dalyvavęs Algis Petras Zurlys, ilgametis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius, dabar jau druskininkietis, pasakojo, kad Č. Skaržinską pažįsta labai seniai, nuo pat vaikystės, mat jų kaimai Varėnos rajone buvo greta. Vėliau Vilniuje jiems abiem tekdavo pristatyti kitų autorių knygas, tad vėl susitikdavo. A. P. Zurlys priskyrė Č. Skaržinską prie tų žmonių, kuriems lengviau rašyti negu kalbėti – tą išduoda ir naujoji knyga, kurioje kiekvienas žodis turi didelę prasmę, o išsakytos plačios mintys poezijai suteikia ypatingo turtingumo. „Ir pirmoji Č. Skaržinsko poezijos knyga nebuvo prasta, bet dabar poetas jau išplaukė į plačiuosius vandenis. Knygos anotacijoje rašoma, kad šį kartą autoriaus žvilgsnis yra itin daug apimantis – nuo globalių problemų iki Vilniaus ženklų, o žmogaus gyvenimas atsiduria tarp gamtos ir civilizacijos, tarp praeities ir ateities, tarp to, kas laikina ir amžina“, – citavo A. P. Zurlys.
Bibliofilai Č. Skaržinską pažįsta ir kaip publicistą bei eseistą. Savo publicistikoje Č. Skaržinskas, pasitelkdamas dokumentinius ir žodinius liudijimus, rašo ne tik apie Sąjūdžio ir atkurtos Lietuvos valstybės žmones, bet ir apie gimtosios Dzūkijos kasdienybę, kaimo gyvenimą, išsaugotas tradicijas, papročius ir apeigas, eseistikoje apmąsto svarbiausius atgimusios Lietuvos įvykius, kuriuose dalyvavo, pateikia asmenines įžvalgas, prisiminimus apie nutolusį laiką. Visa tai atsispindi jo knygose „Šiaurės vėjo smėlynai“ (2007), „Palėpėje, į kurią atsėlina vakaras“ (2017), „Kvepiantis, skambantis laikas“ (2019), „Apokalipsės dvelksmas“ (2021), „Gudakiemis – senas dzūkų kaimas“ (2022). Atskiro dėmesio verta pernai išleista studija „Stasys Vainilavičius – tarpukario Lietuvos dokumentinio kino kūrėjas“ (2021) apie talentingą „smetoninės“ epochos kino dokumentalistą. Be to, Č. Skaržinskas su Žemės ūkio ministerija parengė ir išleido knygas: „Ateitis prasideda šiandien“ (2011), „Gražiausios Lietuvos kaimo turizmo sodybos“ (2012), „Lietuvos tautinis paveldas“ (2012), parengė ir išleido garsios Dzūkijos žolininkės Onos Vaškelevičiūtės-Zakarauskienės knygą „Dzūkijos žolelės gydo“ (2012).
Vis tik plačiausiai Č. Skaržinskas yra žinomas kaip žurnalistas, nes šioje srityje darbuojasi daugiau nei 40 metų. Didelę korespondento ir apžvalgininko darbo patirtį jis sukaupė dienraščių „Komjaunimo tiesa“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“ ir kitų žiniasklaidos priemonių redakcijose, taip pat buvo leidinių „Šalčia“, „Trakiečių rūpesčiai“, „Dainavos žodis“ ir „Valstiečių laikraštis“ vyriausiuoju redaktoriumi, dirbo ir literatūros leidyklose, o šiuo metu yra dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ redaktorius. „Man šis darbas – tai dzūko širdies paglostymas“, – taip dabartinę savo veiklą apibūdino žurnalo leidėjas, asociacijos „Dzūkų kultūros draugė“ vadovas Č. Skaržinskas.
Renginyje Č. Skaržinskas prisiminė savo ilgametę bičiulystę su kraštiečiais, šviesaus atminimo poetais Antanu Kalanavičiumi ir Stasiu Stacevičiumi, kuriems jau anksčiau yra paskyręs eilėraščių, o prisiminimus apie juos sudėjęs į apybraižas. Č. Skaržinskas pasakojo, kad jis iš Merkinės, o A. Kalanavičius iš Nedzingės sėsdavo į autobusą ir abu važiuodavo į Varėną, rajoninio laikraščio redakciją, kuri laukdavo jų eilėraščių ir juos spausdindavo. „Tai buvo tie laikai, kai ir Druskininkai priklausė Varėnos rajonui“,– priminė Č. Skaržinskas.
Naujos knygos sutiktuvėse Č. Skaržinskui talkinusios druskininkietės poetės Diana Paklonskaitė ir Rita Makselytė išraiškingai paskaitė pluoštą eilėraščių iš pristatomo rinkinio. Į renginio vedėjos R. Makselytės klausimą, kuri iš trijų poezijos knygų autoriui yra arčiausiai širdies, poetas prisipažino, kad naujausia knyga jam yra brangiausia, o jeigu išleis dar vieną poezijos knygą, toji vėl bus brangiausia.
D. Paklonskaitė papasakojo, kaip jie drauge šių metų rugsėjo pradžioje keliavo į Molėtus, kur Lietuvos etnokosmologijos muziejus sukvietė žurnalo „Naujoji Romuva“ bičiulius į renginį ,,Arčiau žvaigždžių“ atsisveikinti su vasara eilėmis ir kanklių muzika. Tąkart Česlovas Nedzingėje į autobusą įlipo nešinas krepšiu obuolių ir kriaušių. Visi keleiviai tuojau pat įsitikino jų nepaprastu skoniu, o atsargų ir į kišenes prisikimšo. Žinia apie unikalų Č. Skaržinsko sodą jau seniai yra pasklidusi. Sode esama tokių obelų, kur ant vienos šakos noksta geltoni obuoliai, o ant kitų šakų – skirtingų rūšių žali ir raudoni. Toje pusėje, kur saulė teka, – obuoliai su malonia rūgštele, o kur saulė leidžiasi, – ten saldūs…
Apie tėviškės sodus, gražią Dzūkijos gamtą knygos sutiktuvėse dainavo Trečiojo amžiaus universiteto moterų vokalinis ansamblis „Vakarėjant“ (vadovė Virginija Šedienė). Dainos susiliejo su poezija. Kiekvienai dainininkei Č. Skaržinskas įteikė po naująjį savo posmų rinkinį.
Bibliotekos direktorė Laima Žėkienė palinkėjo renginio svečiui kurti ir nesustoti. „Neturiu kur trauktis, nors dabar dar nežinau, kuri knyga bus pirmesnė – poezijos ar prozos. Bet tikiuosi dar susitikti“, – pažadėjo žurnalistas, publicistas ir poetas, Lietuvos rašytojos sąjungos narys Č. Skaržinskas.
Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informacija