2025-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinė Druskininkai neslepia ambicijų: atidarymo choreografiją kuria menininkas, nustebinęs Paryžiaus olimpinėse žaidynėse

Ką bendra turi 2024-ųjų Paryžiaus olimpinės žaidynės, „Grammy“ apdovanojimai, Chrisas Brownas, Shakira, „The Black Eyed Peas“ ir Druskininkai? Tai pasaulinio garso prancūzų choreografas Sadeckas Berrabah, sukūręs choreografiją ir šiems žymiems atlikėjams, ir prestižiniams renginiams. Jis atvyksta į Druskininkus ir šį kartą sukurs choreografiją sausio 11 dieną vyksiančiam 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės Druskininkų atidarymo renginiui „Didysis Čiurlys“.

S. Berrabah choreografi ja / Organizatorių nuotrauka

S. Berrabah meistriškumą atskleidžia jo įspūdingi darbai – jis sukūrė choreografiją pasaulinio garso atlikėjams Shakirai, Chrisui Brownui, „The Black Eyed Peas“, „Grammy“ apdovanojimams, prestižiniams Prancūzijos muzikos apdovanojimams „Victoires de la Musique“ ir daugybei kitų grandiozinių pasaulinių renginių. Sadeckas sukūrė choreografiją ir Paryžiaus olimpinių žaidynių renginiams, kurie sužavėjo pasaulį tiksliu, geometriškai įkvėptu šokio stiliumi.

Apie tai, kas laukia druskininkiečių ir miesto svečių, kalbėjomės su atidarymo renginio režisieriumi, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu Aurimu Kamantausku. Neseniai į šimto įtakingiausių pasaulio renginių industrijos asmenybių sąrašą įtrauktas Aurimas neslėpė ambicijų ir žadėjo įspūdingiausią iki šiol kultūros sostinės atidarymo renginį.

– Atidarymo renginys – savotiška įžanga į visų metų kultūros sostinės renginių ciklą. Ką pirmiausia Druskininkai nori pasakyti?

– Druskininkai – tai daugiau nei miestas. Jie užaugino daugybę įdomių žmonių, pasklidusių po visą pasaulį, kuriuos vadiname „Čiurlionio paliestais“. Atidarymo renginiui suburta daug kūrybingų druskininkiečių, ir tai puikiai perteikia šią kultūros sostinės temą. Manau, kad druskininkiečiai turėtų didžiuotis, kad gyvena mieste, kuris padarė neabejotinai didžiausią įtaką Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos formavimuisi. Čia slypi didžiulis įkvėpimo lopšys, ir jeigu M. K. Čiurlionis jo pasisėmė, tai kiekvienas, būdamas imlus, gali jo taip pat pasisemti. Kokiomis formomis tas įkvėpimas pavirsta kiekvieno mūsų asmeniniame gyvenime – tai jau kiekvieno individualiai rašoma istorija. Druskininkai taip pat pasižymi labai stipriu bendruomeniniu ryšiu, todėl visus, kas atvyks į Druskininkus, kviečiu tą ryšį atrasti ir jį priimti.

S. Berrabah choreografija / Organizatorių nuotraukos

– Prie kultūros sostinės atidarymo renginio dirba daug talentingų druskininkiečių, pavyzdžiui, muziką jam kuria iš Druskininkų kilęs elektroninės muzikos kūrėjas Liudas Lazauskas-Roe Deers. Kokie Jūsų įspūdžiai, dirbant kartu su jais?

– Esame susitelkę ir dirbame vieningai. Jaučiu, kad juos persmelkia ambicijos genas, o žodis „ambicija“ neturėtų skambėti kaip labai sudėtingas ar iššaukiantis. Jis apima labai daug, o taip pat ir mėgavimąsi tuo, ką darai, savo miesto ir savo šaknų mylėjimą. Druskininkai yra labai ambicingas miestas ir turi užmojų sukurti pačią stipriausią ir ryškiausią Lietuvos kultūros sostinę, kuri bus pavyzdžiu ateities kultūros sostinių projektams. Aš pats irgi esu ambicingas žmogus, taigi ieškau tokių pačių bendrakeleivių, kurie renkasi sudėtingiausią kelią, o jo paieškose gali sukurti labai įdomių, naujų kūrybos darinių.

Tai yra ne šiaip renginys, tai karjeros renginys. Dėl to visi, kas dirba prie jo, stengiasi sudėti viską, ką šiandien turi geriausia – geriausias savo versijas, parodyti, kiek juos užaugino Druskininkai ir kiek jie patys užaugo.

– Jūsų kuriamų renginių vizitine kortele yra tapęs „Wow“ efektas. Kokiais netikėtais rakursais žadate išpildyti žiūrovų lūkesčius ir juos nustebinti?

– Turime unikalią galimybę dirbti su kviestine žvaigžde S. Berrabah. Vien tai leis sukurti ne vieną įspūdingą „Wow“ efektą: laukia masinis choreografinis pasirodymas – 122 lietuvių šokėjai, per kurių rankas Sadeckas poetine šokio kalba perteiks užkoduotas simbolines žinutes žiūrovams. Druskininkų kultūros sostinės renginiai turi keturių stichijų – gamtos, oro, vandens ir saulės – leitmotyvą, šioms stichijoms „Wow“ efektai kuriami ir atidarymo renginyje. Bus daug įspūdingų potyrių, daug adrenalino, tačiau nesinori visko atskleisti – kviečiu atvykti sausio 11-ąją ir patirti tai patiems.

– Nuo choreografijų Shakirai, Chrisui Brownui ir Paryžiaus olimpinėms žaidynėms iki Druskininkų kultūros sostinės atidarymo renginio… Kas labiausiai sudomino S. Berrabah šiame projekte ir kaip pavyko prikalbinti jame dalyvauti tokio masto žvaigždę?

– Neslėpsiu, kad pastaruosius metus mane lydi pergalių kelias, atvėręs duris į pasaulinę sceną. Po pirmo apdovanojimo Taline buvo Europos renginių organizatorių auksas Slovėnijoje, platininis pasaulio renginių organizatorių apdovanojimas ir kvietimas tapti tarptautinio agentūrų tinklo „27Names“ nariu. Neatsitiktinai esu įtrauktas ir į įtakingiausių pasaulyje renginių industrijos atstovų TOP 100-uką, o tai atveria naujas duris ir naujas galimybes.

Kalbant apie tai, kas sudomino S. Berrabah, išskirčiau du raktinius žodžius – Druskininkai ir muzika. Kodėl Druskininkai? Tai – labai unikalus miestas, kuris skiriasi nuo miestų-sostinių. Kalbant apie muziką, atidarymo renginio „Didysis Čiurlys“ kompozitoriai yra du, ir abu jie – druskininkiečiai. Tai – M. K. Čiurlionis ir L. Lazauskas–Roe Deers. Jau klausantis pirmųjų kompozicijos variantų, Sadecką sužavėjo unikali elektroninės ir klasikinės muzikos simbiozė.

– S. Berrabah kūriniuose kūno linijos yra tarsi geometrinės formos, taškai, kvadratai, tam tikra prasme tai galime pavadinti piešimo poezija šokyje. Žinant tai, kad pats Berrabah turi aistringą meilę piešimui, ar čia mes matome tam tikras paraleles jo ir Čiurlionio kūrybos kelyje?

– Tikrai taip. Galiu tik paantrinti ir papildyti, kad apskritai Čiurlionis yra vienas didžiųjų simbolistų ir kartu turbūt vienas iš paslaptingiausių kūrėjų, nepažintų iki galo. Visas renginys bus persmelktas simbolių, o pats Sadeckas šiuos simbolius užkoduos savo choreografijoje.

– Po atidarymo renginio Druskininkuose bus organizuota daugybė kitų kultūros sostinės ciklo renginių. Kokia, Jūsų nuomone, yra didžiausia kultūros sostinių formato vertė?

– Pagrindinė vertė yra santykių evoliucijoje. Kultūros sostinė yra puiki terpė ir platforma tiems santykiams atrasti, jungtis ir stiprinti. Labai svarbu, kad žmonės būtų smalsūs, aktyvūs ir atviri. Kuo labiau atviras ir aktyvus būsi, tuo daugiau duosi ir kartu tuo daugiau gausi. Gana plačiai apibūdinau, bet kiekvienas gali sau tą pritaikyti – visi kultūros sostinės veiklose suras sau aktualų turinį.

Labai svarbu kultūros sostinės atneštą dvasią, kiek įmanoma, ilgiau išlaikyti savame mieste. Kaunui Europos kultūros sostinės projektas suteikė postūmį naujiems ilgalaikiams renginiams ir iniciatyvoms. Linkiu Druskininkams iš kultūros sostinės metų pasisemti kuo daugiau ilgalaikių projektų, tvarių santykių bei aktyviai juos puoselėti.

Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį Druskininkuose sausio 11 d. 19.30 val. tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris – LRT
Mecenatas – „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas – Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas
„Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis
„Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas „Sicilia“

Parengė Juozas Kazlauskas