Prasidėjusi Jaunimo verslumo programa patraukli ir verslui, ir profesiją „pasimatuoti“ norinčiam jaunimui

Artėjant vasarai, mūsų kurortas laukia poilsiautojų ir turistų antplūdžio, o Druskininkų verslo laukia rimtas darbymetis. Kad verslui nekiltų problemų dėl darbuotojų trūkumo, o Druskininkų jaunimas turėtų palankias sąlygas vasarą įsidarbinti, tuo jau ne vienerius metus rūpinasi Druskininkų savivaldybė, skirdama lėšų Jaunimo verslumo ugdymo ir integracijos į darbo rinką programai (Jaunimo verslumo programai). Šią verslui ir jaunimui labai naudingą programą jau septintus metus sėkmingai vykdo Jaunimo užimtumo centras (JUC).

A. Nedzinskienė, JUC direktorė / Asmeninio archyvo nuotrauka

– Jaunimo verslumo programa Druskininkuose skaičiuoja septintus metus. Kaip galėtumėte apibendrinti šios programos teikiamą naudą?

– Mane džiugina, kad verslas vis aktyviau priima jauną žmogų, liūdina, kad nepilnamečių – 14-15 metų jaunuolių – programoje nėra tiek daug, kiek pilnamečių. Akivaizdu, kad ta programa darbdaviams padėjo užsiauginti savų darbuotojų – tie patys jaunuoliai į Druskininkų darbo rinką sugrįžta kasmet. Jaunuoliai, kurie dirbo, pavyzdžiui, pardavimų, aptarnavimo ar kitose srityse, pas tą patį darbdavį kitąmet sugrįžta, dar vieneriais metais subrendę.

Programos metu jauni žmonės įgyja konkrečiai profesijai reikalingų žinių bei įgūdžių, išbando juos praktinėje veikloje, susipažįsta su verslo sektoriaus principais / JUC archyvo nuotraukos

– Ar iškylą problemų, kai reikia surasti darbdavių ir surinkti darbuotojų?

– Jau antrus metus pastebiu tokią tendenciją, kai darbdaviai užsiregistruoja, siūlo darbo vietą, bet neranda jauno žmogaus. Gal siūloma pozicija nepatraukli jaunam žmogui arba darbdavys ieško aukštos kompetencijos jauno žmogaus? Kartais būna ir taip, kad darbdavys pradžioje galvoja, jog galėtų dalyvauti programoje, bet vėliau supranta, kad vasaros laikotarpiu papildomos darbo jėgos jam nereikia, nusprendžia išsiversti su savais darbuotojais.

Karantinas parodė, kad darbdaviai vis dažniau atsigręžia į savo darbuotojus ir nori juos išlaikyti. Paprastai, prasidėjus registracijai į Jaunimo verslumo programą, užsiregistruoja daugiau darbdavių, tačiau vėliau kai kurie iš jų persigalvoja ir nepasirašo su mumis bendradarbiavimo sutarties.

Apie šią programą ir jos teikiamą naudą bei šių metų naujoves kalbamės su JUC direktore Aušra Nedzinskiene.

– Ar pats jaunimas noriai dalyvauja šioje programoje? Iš kur jaunuoliai sužino apie šios programos teikiamas galimybes?

– Su jaunimu mes aktyviai bendraujame, keturiolikmečiams pristatome Jaunimo verslumo programą – važiuojame į švietimo įstaigas, kalbamės, norime, kad jie žinotų, jog yra tokia galimybė. Nieko konkretaus jiems nežadame – tik pristatome darbdavių siūlomas darbo vietas. Prieš pasirenkant tai, ką jaunuoliai norėtų dirbti, mes jiems rekomenduojame atsigręžti į save ir įvertinti, kokia veikla jiems labiausiai patiktų, ką jie tikrai norėtų veikti. Po programos pristatymo mokyklose labai suaktyvėja registracija, nes visi nori dirbti, užsidirbti, turėti savo pajamų.

– Kokia šios programos nauda jaunam žmogui ir darbdaviui?

– Jaunam žmogui Jaunimo verslumo programa tikrai suteikia labai daug naudų. Pirmiausia, jis turi galimybę patobulinti asmenines, profesines ir socialines kompetencijas, nes dažnu atveju siūlomos darbo pozicijos būna susijusios su bendravimu, pardavimais, pasiūlymais, priežiūra. Pasitaiko net ir labai specifinių darbų, pavyzdžiui, baristos, kuriame prireikia tam tikrų įgūdžių ir žinių. Kai jaunas žmogus pats padirba verslo įmonėje, iš arti pamato jos „virtuvę“, jis pradeda suprasti, kaip viskas vyksta, gali įvertinti, ką reikia padaryti, kad įmonė sėkmingai gyvuotų.

Vienas iš programos tikslų – supažindinti jauną žmogų su profesija, gal net nukreipti profesijos pasirinkimo keliu. Žinoma, ne mažiau svarbu, kad jaunuoliai per vasarą gali užsidirbti  savarankiškų pajamų bei sukaupti darbinės patirties. Tai – puiki galimybė „pasimatuoti“ profesiją, paieškoti savęs ir galbūt net pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią.

Štai viena mergina norėjo dirbti vaikų darželyje, bet, kai padirbo su mažais vaikais, suprato, kad toks darbas jai netinka. Juk tik išbandęs tam tikrus darbus, įvertinus jų specifiką, jaunuolis gali suprasti, kas jam tinka, o kas – ne.

Darbdaviui ši programa patraukli, nes vienam įdarbintam jaunuoliui už vieną mėn. bus kompensuota 50 proc. DU nuo LR minimalios mėnesinės algos (MMA). Maksimali DU kompensavimo trukmė vienam įdarbintam jaunuoliui – 2 mėnesiai.

Atkreipiame dėmesį, kad darbdaviai dalyvaujantys Jaunimo verslumo ir integracijos į darbo rinką programoje negali būti skolingi Druskininkų savivaldybės biudžetui. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo turi pradelstų mokesčių, vietinių rinkliavų skolų Savivaldybės biudžetui, įdarbinto jaunuolio DU sąnaudos nebus kompensuojamos.

– Kokios būna kompensacijų sumos?

– Pernai vienam darbdaviui kompensavome maksimalią sumą – 3000 Eur, šiemet maksimumą padidinome iki 5000 Eur, nes padidėjo minimali alga. Tokia suma yra todėl, kad darbdavys galėtų įdarbinti bent tris keturis jaunuolius.

– Kokie šių metų Jaunimo verslumo programos ypatumai?

– Šiemet darysime eksperimentą, kompensuosime 14-24 metų jaunuolių įdarbinimą, kad suteiktume platesnes galimybes įsidarbinti mūsų savivaldybės moksleiviams ir studentams. Baigęs studijas, jaunuolis pats kryptingai ieškosi darbo.

Kaip ir minėjau, šiemet iki 5000 Eur vienam darbdaviui didiname maksimalią kompensavimo sumą.

Akcentuojame, kad šiemet raginame įdarbinti 14-24 metų jaunuolius.

– Kas yra aktyviausi darbdaviai, dalyvaujantys šioje programoje?

– Aktyviai jaunimą įdarbina individualią veiklą vykdantys asmenys – jiems paprastai reikia daugiausia jaunų žmonių, nes toks verslas dažniausiai būna sezoninis. Programos įgyvendinimo pradžioje tokių verslininkų buvo vos keletas, o pernai darbą jaunuoliams pasiūlė net 11 tokių asmenų. Taip pat aktyviai programoje dalyvauja mūsų kurorto restoranai ir kavinės, nes jie vasarą sulaukia didžiausių lankytojų srautų.

– Kokius darbus paprastai dirba jaunimas?

– Tarp populiariausių darbų – pardavimai, nuoma, pagalba virtuvėje, padavėjų, barmenų, kambarinių pozicijos ir kiti darbai, kurie nereikalauja aukštos kvalifikacijos. Tačiau tarp jaunimo atsiranda ir tokių, kurie puikiai dirba administracinį darbą, valdo elektronines parduotuves ar sėkmingai prižiūri augalus.

Visa informacija apie Jaunimo verslumo programą, registracijos formos – JUC interneto puslapyje https://www.juc.lt. Darbdaviai dalyvauti programoje gali registruotis iki birželio 1 d.

Parengė Laimutis Genys