Druskininkai išlydi namo tarptautinius savanorius


Šaltąjį 2021-ųjų sausį Druskininkai pasitiko tris savanorius, kurie įsiliejo į miesto organizacijų kolektyvus, taip pradėdami savo savanorystės kelią. Praėjus 10-čiai mėnesių, Druskininkų jaunimo užimtumo centro (JUC) vykdomas Europos solidarumo korpuso projektas „Veiklus jaunimas – veikli bendruomenė“ pasiekė finišo tiesiąją. Pagal šią programą net trys savanoriai iš Italijos, Turkijos ir Sakartvelo įgijo naujos savanoriavo patirties ir supažindino vietinę bendruomenę su savo šalių kultūra bei  išskirtinumais.

Druskininkų JUC, „Atgimimo“ mokyklos ir lopšelio-darželio „Žibutė“ kolektyvai atsisveikino su savanore Zeynep iš Turkijos ir Valentina iš Italijos/JUC archyvo nuotrauka

Druskininkų JUC dėkoja Druskininkų „Atgimimo“ mokyklai ir lopšeliui-darželiui „Žibutė“ už partnerystę ir bendrą mentorystės kelionę, kurioje visos organizacijos paaugo bei drauge sprendė iškilusius iššūkius ir klausimus.

Lopšelio-darželio „Žibutė“ kolektyvas ir mažiausieji išlydėjo savanorę Zeynep (iš Turkijos) apkabinimais, pačių suorganizuota programa ir simboline atributika. Lopšelio-darželio direktorės pavaduotoja ugdymui Rita Rimkevičiūtė sakė, kad ši patirtis padėjo jai pagerinti anglų kalbos įgūdžius ir įveikti turėtą baimę bendrauti kita kalba. Per šį laikotarpį jos su Zeynep tapo artimomis bičiulėmis. Lopšelio-darželio „Žibutė“ direktorė Rasa Vaisietienė teigė, kad ir organizacijai ši patirtis buvo labai naudinga ir ją dar mielai pakartotų, nes Zeynep puikiai įsiliejo į kolektyvą, nuoširdumu ir atidumu užbūrė savanorystės metu globojamus mažuosius, kurie kasdien apipildavo ją apkabinimais ir dėmesiu. Pati mergina graudinosi ir sakė, jog stipriai prisirišo prie vaikučių ir turėtos rutinos. Ji taip pat jaučiasi paaugusi, kaip asmenybė: tapo kur kas savarankiškesnė ir atsakingesnė, džiaugiasi supratusi, kad norėtų savo darbinę ateitį sieti su vaikais.

„Atgimimo“ mokyklos anglų kalbos mokytoja Rovena Kvaraciejūtė su savanore Valentina (iš Italijos) užmezgė gražią draugystę. Ji teigė, kad Valentina buvo labai pareiginga, energinga ir ryški mokyklos bendruomenėje,  visada kupina idėjų ir gebanti padėti jai klasėje, dirbant su mokiniais. „Ji buvo tarsi dar viena mokytoja mano pamokų metu, todėl nuveikti galėdavome kur kas daugiau. Pamokos su Valentina būdavo dinamiškesnės, džiaugiuosi, kad mokiniai turėjo galimybę praktikuotis kalbėti angliškai su kitataučiu žmogumi. Taip pat esu labai laiminga, kad galėjau matyti, kaip Valentina puikiai susitvarko su jai paskirtomis užduotimis. Ji tikrai skleidėsi kaip asmenybė, įgyvendino savo iniciatyvas, net pradėjo kitus mokyti italų kalbos“, – su užsidegimu įspūdžiais dalijosi Rovena.

Pasiteiravus, kokias įsimintiniausias akimirkas Valentina ir Zeynep išsiveš namo, abi, lyg sutarusios, teigė, kad labiausiai pasiilgs pačių vaikų ir jų apkabinimų, nes tai leido pajusti, jog jų laikas ir pastangos yra vertinamos. Valentina pasidžiaugė įgavusi ir didesnio pasitikėjimo savimi, nugalėjusi tam tikras vidines baimes ir turėtus nusistatymus, ji jaučiasi tapusi savarankiškesnė ir gebanti geriau organizuoti savo dienotvarkę bei su nekantrumu laukianti to, ką atneš Naujieji metai.

„Buvo ir sunkių momentų, kuomet teko dirbti nuotoliniu būdu ar susidurti su kalbinio barjero sukeltais nesklandumais. Tačiau, bėgant laikui, sugebėjau atrasti, kaip integruoti savo iniciatyvas ir sumanymus į mokyklos gyvenimą“, – vardijo Valentina.

„Mano pokyčiai stebina mane pačią“, – prisipažino Zeynep. „Atvažiavau labai nedrąsi, pergyvenau, kad silpnai kalbu angliškai, tačiau čia sutikti žmonės visai nekreipė į tai dėmesio ir labai mane palaikė. Nepaprastai džiaugiuosi ir pagerėjusiais kompiuterinio raštingumo įgūdžiais, nes jaučiu, kad tai buvo silpniausia mano kompetencija, kurią jaučiuosi pagerinusi“, – įgyta patirtimi dalijosi Zeynep.

JUC direktorė Aušra Nedzinskienė džiaugiasi visais projekto momentais, kurie kėlė ir iššūkių, ir pasididžiavimo: „Tai pirmasis Europos solidarumo korpuso programos projektas, įgyvendintas mūsų mieste, bet tikiu, kad ne paskutinis. JUC‘e savanoriavęs Elmar projektą paliko kiek anksčiau dėl iškilusių sveikatos problemų, tačiau jis irgi visus JUC komandos narius įtraukė į mokymosi bei dalijimosi džiaugsmą. Sakau mokymosi, nes savanorystės metu vieni iš kitų mokomės. Mokėmės pažinti vieni kitus, leidomės į nepažintų kultūrų ir atradimų kelionę bei dalijomės savo žiniomis, metodais ir turimais įgūdžiais. Mums, kaip komandai, buvo iššūkių, bet mes tikrai susitvarkėme ir įgavome naujos patirties. Manęs klausė, ar buvo sunku, sakau, kad ne, nes prie projekto dirbo puiki JUC komanda. Tikrai komanda yra puikiai pasiruošusi ir nors nedrąsiai, tačiau ryžtingai ėjo šiuo kelio ruožu. Taigi sunku nebuvo – buvo labai įdomu!

Paskutinio susitikimo metu, klausydama merginų pasakojimų, mokyklos ir darželio bendruomenės narių atsiliepimų, supratau, kad šio projekto sėkmė yra bendruomeniškumas. Savanoriai jautėsi gerai dėka žmonių, kurie visada buvo šalia. Jos dalijosi, nes buvo norinčių priimti, jos mokėsi, nes joms buvo skirtas ypatingas dėmesys. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie buvo šios kelionės palydovais. Ir baigti norisi Gibram Kahlil pasakyta mintimi, kad „viskas, ką turit, kada nors bus atiduoda kitiems. Todėl duokit dabar, idant dovanos būtų Jūsų, o ne Jūsų įpėdinių.“

Projektas: „Veiklus jaunimas – veikli bendruomenė“ (angl. „Active youth – active community“)

Projekto numeris – 2019-3-LT02-ESC11-006635

Projektą finansuoja Europos solidarumo korpusas

Druskininkų JUC informacija