Lietuvoje šventumui brendęs Juozapatas

Lietuvos laisvės kovų istorija garsėjantis Leipalingis prisideda prie Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. paskelbtų Šventojo Juozapato metų minėjimo – rugpjūčio 6 d. Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje po šv. Mišių bus kalbama apie Popiežiaus Pijaus IX 1867 m. paskelbtą ukrainiečių (rytų apeigų katalikų arba unitų) vienintelį šventąjį – šventą Juozapatą, kurio palaikai perlaidoti Vatikane, Šventojo Petro bazilikoje, dešinėje navoje, Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje.

Ikona „Polocko arkivyskupas, kankinys šventasis Juozapatas OSBM“, dailininkas – Igoris Kistečok

Būsimasis šventasis – Ivanas Gavrilovičius Kuncevičius (1580-1623 11 12) – šešiolikos metų (1596 m.) iš Voluinės Volodymyro, kur jis gimė, atvyko į Vilnių mokytis pirklio amato. Ir jo gyvenimas tapo glaudžiai susietas su Vilniumi.

I. Kuncevičių giliai sujaudino 1604 m. gegužės 10-12 d. (tris dienas) Vilniuje vykę renginiai, iškilmingai sutinkant popiežiaus Klemenso VIII brevę, kuria Lietuvoje ir Lenkijoje buvo leista švęsti šv. Kazimiero (Karalaičio Kazimiero, 1458-1484) šventę. Šie įvykiai pagreitino I. Kuncevičiaus įstojimą į vienuolyną (1604), kur jis pasirinko vienuolinį Juozapato vardą.

1604-1609 m. Juozapatas intensyviai mokėsi, ruošė naujokus, besiruošiančius stoti į vienuolyną, 1609 m. įšventintas į kunigus, o 1614 m. išrinktas Vilniaus bazilijonų vienuolyno archimandritu (vyresniuoju). Kaip sako vyskupas Irinėjus Bilyk OSBM, Vilniuje jis subrendo šventumui.

Šventojo Juozapato gyvenimo tyrėjai kalba apie jo dvasingumą, gebėjimą prakalbinti žmogaus sielą, uždegti ją meile ir tikėjimu Dievu, jo dėmesį ir rūpestį vargšais, įsimintinus Juozapato pamokslus, jo paties liudijamą tikėjimo pavyzdį. Juozapatas gyveno Dievui ir mokė žmones sekti Dievu, o meilės Dievui, bažnyčiai ir žmonėms jį išmokė motina. Šventąjį Juozapatą galima laikyti ekumenizmo idėjų įgyvendintoju to meto sąlygomis.

Akcentuotina Juozapato veikla, įkuriant Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną (1617 m.) – tai vienintelis ordinas, įkurtas Lietuvoje. Jis labai greitai tapo žinomas savo plačiašake veikla (diegė dvasingumą, kėlė mokslą, kultūrą ir švietimą) ir jo nariai buvo kviečiami į įvairias LDK vietoves.

1617 m. Juozapatas buvo išrinktas Polocko vyskupu. Jo vyskupiškas šūkis: „TEGUL VISI BUS VIENA!“ (Jn. 17, 21). 1623 m. lapkričio 12 d. vizitacijos Vitebske metu Juozapatas buvo žiauriai nužudytas prieš Bažnyčios vienybę kovojusių priešų: niekdariai, išsityčioję iš jo kūno, įmetė į Dvinos upę. Po kurio laiko surastas vandenyje kūnas buvo nesuiręs. Popiežiaus Urbono VIII nurodymu buvo sudaryta komisija Juozapato mirties aplinkybėms tirti, pradėtas pagreitintas kanonizacijos procesas – užvesta beatifikacijos byla.

Beatifikacijos bylos metu, tiriant Juozapato gyvenimą, veiklą ir šventumą, liudijo kartu su juo darbavęsi vienuoliai. Greitai buvo paskelbti Juozapato užtarimu įvykę stebuklai. Apie stebuklingus pagijimus: aklieji praregėjo, sugijo paralyžuotieji, sergantys širdies ligomis, išgelbėti iš įvairių bėdų. Visa tai buvo patikrinta Bažnyčios ir išgijusiųjų, ar liudininkų priesaikomis. Jo šventumą po mirties patvirtino prisiekdami beveik 150 liudininkų.

1643 m. gegužės 16 d. Popiežius Urbonas VIII Juozapatą paskelbė palaimintuoju, o po 224 metų popiežius Pijus IX 1867 m. birželio 29  d., Juozapatą paskelbė šventuoju ir Lenkijos bei Rusijos globėju.

Popiežius Jonas Paulius II Juozapatą Kuncevičių pavadino „Vienybės apaštalu“.

Šventasis Juozapatas – Ukrainos globėjas, jo vardu pavadintas bazilijonų – Šv. Bazilijaus Didžiojo – ordinas: Šv. Juozapato Bazilijonų ordinas.

Lapkričio 12-ji kasmet minima kaip šventojo Juozapato Gimimo Dangui diena. O jubiliejiniais 2023 metais kiekvieno mėnesio 12-oji diena Bažnyčios paskelbta mažaisiais šventojo Juozapato atlaidais.

Plačiau apie šventąjį Juozapatą, jo svarbą Lietuvai net ir praėjus 400 metų nuo jo kankiniškos žūties, bus kalbama susitikime 2023 m. rugpjūčio 6 d. Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, po šv. Mišių.

Dr. Aldona Vasiliauskienė