„Žmonių meilė ir šiluma yra stipru“

Pagal Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą programą vykdomas projektas „Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų neprievartinio bendravimo kompetencijų ugdymas“ pasiekė ir Druskininkų pedagogus. Rugpjūčio 22-25 dienomis Švietimo centre surengtas seminaras „Neprievartinio bendravimo metodikos taikymas ugdymo procese“. Dvidešimt skirtingų dalykų pedagogų ir lopšelio darželio „Bitutė“ auklėtojų, likus gerai savaitei iki mokslo metų pradžios, ugdėsi kompetencijas psichologijos srityje.


Rugpjūčio 22-25 dienomis Švietimo centre surengtas seminaras „Neprievartinio bendravimo metodikos taikymas ugdymo procese“, kuriame dvidešimt skirtingų dalykų pedagogų ir lopšelio darželio „Bitutė“ auklėtojų ugdėsi kompetencijas psichologijos srityje/Ronatos Balkaitienės nuotrauka

Sokratas ir mes
Seminaro lektorė ir vadovė Aistė jau susitikimo pradžioje išsakė būsimo darbo gaires ir, žinoma, suintrigavo skeptiškai nusiteikusius: nereikėsią nieko rašyti ir tai, kuo ji dalinsis su mumis, bus medžiaga, kurios negalėtume patys atrasti internete. Pirmos dienos darbas prasidėjo praktine užduotimi, per kurią kiekvienas dalyvis turėjo galimybę žymėtis kolegų pastebėjimus apie save. Tokiu būdu susilipdė kiekvieno mūsų „Psichologinis profilis kitų akimis“. Kėlėmės laiko mašina į praeitį ir ateitį, apvedę savo plaštakas popieriuje, simboliais žymėjomės stipriausius troškimus ir siekius. Antrą darbo dieną vyko stebėjimas ir savianalizė, naudojant pratimą „Kas atsitiko tarp?“. Minčių srautu rašėmės geruosius įspūdžius, išsiaiškinome savosios kontrolės rakursus, tokiu būdu lengvai suvokdami psichologinių žingsnelių savęs link esmę. Trečią dieną, jau ganėtinai atsipalaidavę ir sužavėti savo mokytojos patirtimi bei gebėjimais, kūrėme emocijų „apibrėžimus“ ir jųjų poveikį žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai. Ernesto Hemingvėjaus citata „Neklausk, kam skambina varpai“ leido suprasti skirtingas žmogaus pasaulio psichologines talpas. Ypač įdomu buvo klausyti apie pasaulio mokslininkų Martino Seligmano, Danielio Kahnemano, Maršalo B. Rozenbergo darbus. O minčių, kurias Aistė perteikė pasakų – istorijų – pavyzdžių būdu, samprata daugeliui liks suvokime visam gyvenimui. Pavyzdžiui, pasakojimas apie mokinį, prašantį Sokrato išmokyti jį išminties. Mąstytojas panardino mokinio galvą į vandenį ir stipriai laikė, laukdamas, kada gi šiam pristigsią oro ir pats išsilaisvinsiąs iš mokytojo rankų. O pamoka tokia: kai tau, žmogau, trūks išminties taip, kaip šiuomsyk mokiniui trūko oro po vandeniu, tada tu ją (išmintį) ir turėsi.
Ilgai dirbome, tiek ieškodami žodžių žmogaus poreikiams apibūdinti, tiek juos, mūsų galva, svarbius poreikius, apibrėždami bei kūrybiškai demonstruodami.
Paskutinė diena atūžė labai greit. Gilinomės į nuoširdaus bendravimo metodus, neapsiėjome be emocijų proveržio. Tik štai čia ir yra esmė: žmogui emocijos reikalingos. Ypač gerosios. „Žmonių meilė ir šiluma yra stipru,“ – sakė Aistė.

Ar galima išmokti mylėti kitą žmogų?
Mūsų lektorė nesivargino vardyti savo titulų, bendravo su mumis betarpiškai ir drauge pagarbiai. Dar kartą pasitvirtino tikriausiai daugelio žmonių nuomonė, kad išmintingas žmogus yra pirmiausiai kuklus ir paprastas. Nors savo jaunatviška išvaizda mūsų mokytoja Aistė nė iš tolo nepanaši į mokslininkę, iš tiesų ji jau labai daug gyvenime pasiekusi. Prof. Dr. Aistė Diržytė – klinikinė psichologė (nuo 1997 m.), socialinių mokslų daktarė psichologijos srityje (nuo 2001 m.), Psichologinės gerovės tyrimų laboratorijos vadovė Mykolo Romerio universitete (nuo 2015 m.), Vadybos ir psichologijos instituto (2008 m.) bei Gyvenimo kokybės studijų centro (2002 m.) įkūrėja, Melkio ekobendruomenės dalyvė (nuo 2012 m.), taip pat ji yra Amerikos Psichologų Asociacijos narė ir Tarptautinės Pozityviosios Psichologijos Asociacijos narė.
Jei reiktų apibendrintai pasakyti, ko išmokome per keturias dienas, būdami ir dirbdami su Aiste, tai būtų meilė kitam žmogui. O jei reiklesnis skaitytojas pamanys, kurgi čia pedagogika, verta priminti: visi savo atžaloms linki puikių mokytojų, tik štai kelias tokio idealo link yra sunkus ir jam, mokytojui, labai reikia tiek paskatos, tiek gerų metodinių psichologinių užsiėmimų, tiek dvasios ramybės.
Seminaro dalyviai už nuoširdumą ir suteiktas praktines žinias darkart dėkoja prof. Dr. Aistei Diržytei, Švietimo centro padalinio vedėjai Snieguolei Stravinskienei, sugebančiai atrasti puikių lektorių bei profesionaliai patariančiai kreipiantis kitais klausimais, taip pat savo vadovams, išleidusiems prieš rugsėjį pasitobulinti.

Mintimis dalijosi seminaro dalyvė Ramunė Karlonienė

Druskininkų Švietimo centro informacija