Tarp praėjusią savaitę apdovanotų Garbės donorų – ir druskininkietis

Praėjusį pirmadienį į Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose surengtą iškilmingą renginį susirinko kraujo donorai, LR sveikatos apsaugos ministerijos, šalies gydymo įstaigų atstovai, pasveikę pacientai, jų artimieji bei donorystės savanoriai. Šiemet Garbės donoro vardas suteiktas net 111 donorų. Tą vakarą tarp 70-ies į apdovanojimų renginį iš visos Lietuvos atvykusių Garbės donorų buvo ir druskininkietis Vidmantas Verikas, jau 60 kartų neatlygintinai davęs kraujo. Į šventinį renginį jį lydėjusi Druskininkų savivaldybės Asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vedėja-savivaldybės gydytoja Evelina Raulušaitienė pasidžiaugė, kad mūsų savivaldybės bendruomenei tikra garbė turėti tokį aktyvų ir gerus darbus daryti įkvepiantį narį.

Garbės donoru tapusį V. Veriką pasveikino Nacionalinio kraujo centro donorų organizatorė Rimantė Vanagienė (kairėje) ir Druskininkų savivaldybės Asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vedėja- savivaldybės gydytoja E. Raulušaitienė/Laimos Rekevičienės nuotrauka

Jau beveik dešimtmetį Druskininkuose gyvenantis ir centre AQUA, Druskininkų gydyklos sargu dirbantis Vidmantas Verikas kraujo neatlygintinai davė jau 60 kartų – nuo 4 iki 6 kartų per metus.

Vyriškis pasakojo, kad donoru tapo atsitiktinai – vieną kartą davė kraujo, o vėliau viskas vyko tarsi savaime. Pasak Vidmanto, ko gero, įtakos turėjo ir tai, kad jo tėvelis mirė nuo kraujo vėžio – kol sirgo, jam daugybę kartų teko perpilti kraują. Vyriškis tuomet suprato, koks svarbus yra donoro indėlis, gelbstint žmonių gyvybes. Ir nuo to laiko pats tapo donoru. Savo kraują jis dovanoja kitiems, nelaukdamas padėkos tų, kuriems grąžina gyvenimą. „Jaučiuosi, darantis gerą darbą. Ir tiek“, – važiuodamas atsiimti Garbės donoro apdovanojimo nuoširdžiai kuklinosi V. Verikas. – Apdovanojimas, žinoma, svarbus. Malonu, kad esu pastebėtas, įvertintas. Tačiau iš tikrųjų tokie darbai ne dėl to yra daromi. Man svarbiausia padėti žmonėms.“

Vidmantas ir kitus skatina duoti kraujo. Nuramina visus, kurie būgštauja, kad, pavyzdžiui, davę kraujo, blogai jausis: „Mano savijauta priešingai, nei visi baiminasi, ne pablogėja, o pagerėja. Galiu duoti kraujo ir po pusvalandžio kaip niekur nieko grįžti prie įprastinių darbų.“ Jeigu tik būna proga, V. Verikas visuomet duoda kraujo. Jis iniciavo neatlygintinos kraujo donorystės akciją Druskininkų gydykloje, kurioje dirba, ir sulaukė labai didelio pačių darbuotojų aktyvumo, užkrėtė kolegas savo geru pavyzdžiu.

Vidmanto pavyzdžiu pasekė ir jo sūnus, kuris taip pat nuolat neatlygintinai duoda kraujo. Tėtis viliasi, kad sūnus pagerins jo donorystės rekordą.

„Vidmantas Verikas yra išskirtinis žmogus. Ne visi žmonės gali duoti kraują ir ne visi supranta, kad reikia tai daryti. Jis yra žmogus, kuris supranta kraujo donorystės svarbą, žmogus, tyliai darantis gerus darbus“, – apie Druskininkuose gyvenantį Garbės donorą kalbėjo Nacionalinio kraujo centro donorų organizatorė Rimantė Vanagienė.

O praėjusį pirmadienį neatlygintiniems kraujo donorams pagerbti organizuotame šventiniame renginyje laikinai einanti VšĮ Nacionalinio kraujo centro direktoriaus pareigas Ignė Klangauskienė padėkojo visiems donorams ir jų artimiesiems už indėlį, gelbstint žmonių gyvybes: „Dar nėra išrastas būdas, galintis sudėtingų operacijų metu pakeisti žmogaus kraują – yra šimtai atvejų kuomet sergančiojo gyvybę gali išgelbėti tik kraujo perpylimas. Tad jūsų neatlygintinai duodamas kraujas yra labai reikalingas sergantiems ar traumas patyrusiems žmonėms. Jūs gelbstite gyvybes. Būkite sveiki, laimingi, būkite ir toliau tuo nuostabiu pavyzdžiu mūsų visuomenei.“

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alvyda Naujokaitė pasidžiaugė, kad šalyje yra tiek daug geranoriškų, taurių ir drąsių žmonių, dovanojančių unikalią vertybę – kraują, be kurio nepavyktų išgelbėti tūkstančių gyvybių: „Jūs kartu su profesionalia ir entuziastinga Nacionalinio kraujo centro komanda padarėte stebuklą: jau pasiekėte 100 proc. neatlygintiną donorystę. Puikiai išlaikėte pilietiškumo ir solidarumo egzaminą ir tvirtai tikiu, kad šis pasiekimas bus tvarus.“

Renginio metu nestigo ir jautrių istorijų. Visus sujaudino scenoje pasirodžiusi Dovilija Jančiauskienė su savo paaugle dukra Deimante, kuriai, staiga susirgus per trumpą laiką prireikė net 150-ies donorų kraujo. „Nėra tokių žodžių ir tiek, tiesiog noriu pasakyti „ačiū“ jums visiems, už išgelbėtą mano dukros gyvybę.“ Savo patirtimi pasidalino Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytoja Raminta Vilkevičienė, kuriai ir prireikė donorų pagalbos. Scenoje pasirodė ir jau 98 kartus neatlygintinai kraujo davęs Garbės donoras Žilvinas Neliubšis, apie donorystės svarbą, ypač onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, kalbėjo ir Labdaros ir paramos fondo „Rugutė“ savanoris Linas Vasiliauskas.

Renginio svečiams scenos profesionalai Vytautas Rumšas, Česlovas Gabalis, Jeronimas Milius, Vytautas Lukočius ir orkestras „Vilniaus sinfonietta“ paruošė smagų muzikinį kokteilį, kuris, kaip sakė V. Lukočius, „turėtų padėti sparčiau gamintis raudoniesiems kraujo kūneliams“.

Donorui, ne mažiau, kaip 20 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 100 kartų plazmos, įteikiamas donorystės Žymūno pažymėjimas. Nemažiau, kaip 30 kartų neatlygintinai davęs kraujo ar 150 kartų plazmos, donoras gauna Nusipelniusio donoro pažymėjimą. O aukščiausias apdovanojimas – Garbės donoro vardas (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvaujančiam neatlygintinos donorystės veikloje.

Laima Rekevičienė