Svetimų vaikų nėra
Druskininkai jau turi budintį globotoją. Visuomenei šis žodžių junginys gali pasirodyti nereikšmingas, bet, patikėkit, juo vadinamas žmogus – labai reikšmingas mūsų bendruomenės gyvenime. Ne tik vaikams, kurie negali pasilikti savo šeimoje, bet ir mums visiems. Juk svetimų vaikų nėra…
Apie budinčio globotojo kasdienybę kalbamės Giedre (tikroji tapatybė redakcijai žinoma).
– Kaip Jums kilo mintis tapti budinčia globotoja?
– Mes su vyru jau senokai svarstėme, kad norėtume padėti be tėvų globos likusiems vaikams. Iš pradžių negalvojome, kokiais globėjais norėtume tapti (yra daug vaiko globos formų: nuolatinė ir laikinoji globa šeimoje, įvaikinimas, globa šeimynoje). Bet abu sutarėme – mes tikrai tapsime globėjais. Kartu su vyru baigėme mokymus pagal globėjų/įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK), gavome teigiamą išvadą, kad galime globoti vaikus. Kadangi mūsų savivaldybėje nebuvo budinčiųjų globotojų, sutikome jais tapti. Kalbu daugiskaita, nors oficialiai budinčiojo globotojo paslaugą teikiu tik aš. Bet, sutikit, ir mano vyras, ir mūsų vaikai taip pat dalyvauja šiame procese. Juk, sulaukusi vaiko, kuriam reikia pagalbos, aš neišsikraustau gyventi su juo kitur.
Vaikas priimamas mūsų šeimoje, mūsų namuose.
– Papasakokite apie savo veiklos specifiką ir kasdienybę.
– Specifiką nusako pats pavadinimas – budintis globotojas. Budintis reiškia, kad turi būti pasirengęs bet kuriuo paros metu priimti vaikus (mes galime priimti 1-3 bet kokio amžiaus ir lyties vaikus). Globotojas – tai, kad vaikus mes globojame ir rūpinamės jais, suteikiame saugius namus. Tikriausiai suprantate, kad priimame vaikus, patekusius į pačias kritiškiausias situacijas: kai jiems gresia realus pavojus, jie patiria smurtą arba tėvai tampa nepajėgūs rūpintis savo vaikais. Budintis globotojas turi užtikrinti vaikams saugią, stabilią gyvenamąją aplinką, nuraminti, paaiškinti kas įvyko, kas bus toliau. Vėliau pasirūpinti reikiama specialistų pagalba, užtikrinti kitus vaiko poreikius.
Mums dar neteko priimti vaikų nakties metu (nors esame tam pasirengę), bet kaskart, kai sulaukiu skambučio dėl vaiko, trumpam apima savotiškas nerimas, įtampa. Koks vaikas, kiek jis pažeistas, ar mums pavyks užmegzti su juo kontaktą? Šie klausimai sukasi galvoje, kol nepamatau jo, o tada ateina nusiraminimas, pasitikėjimas, kad mums visiems pavyks.
Labai padeda mūsų vaikai. Taigi globotoja esu ne tik aš. Vaikai padeda greičiau apsiprasti, savo elgesiu rodo pavyzdį, paaiškina, pamoko atėjusius vaikus. Esu labai jiems dėkinga už tai.
Dar vienas sunkesnių šio daro aspektų – tai, kad per laiką, praleistą su vaiku, mes prisirišame prie jo. Labiausiai palaiko ir džiugina tai, kad jis vėl grįš į savo šeimą, kurioje buvusios problemos išspręstos, įvyko teigiami pokyčiai ir sudarytos palankios vaikui toliau augti sąlygos. Žinoma, gali nutikti ir kitaip…
– Veiklą vykdote dar tik keturis mėnesius, kiek vaikų teko priimti ir jiems padėti?
– Per šį laikotarpį pas mus gyveno du panašaus amžiaus, bet labai skirtingų patirčių, charakterių, įpročių vaikai. Dėkoju savo šeimai, mane rengusiems GIMK mokytojams, kad pavyko padėti šiems vaikams užmegzti ryšį ir parodyti – kad ir kokia situacija nutiktų, yra žmonių, kuriems jie rūpi.
– Ką galėtumėte pasakyti druskininkiečiams, kurie bent kartą susimąstė apie galimybę globoti vaikus?
– Norėtųsi, kad visuomenė – kiekvienas iš mūsų – permąstytų savo prioritetus, galimybes. Juk padėti vaikams užaugti, neneigsiu, – sunkus kasdienis darbas. Bet ramus, spindintis pasitikėjimu ir tikėjimu žmonėmis bei pasauliu vaiko žvilgsnis – didžiausias atlygis.
Druskininkų globos centro informacija
Jeigu Jums rūpi be tėvų globos likusių vaikų likimas, jei bent kartą susimąstėte apie galimybę tapti globėju ir padėti šiems vaikams, susisiekite su mumis.
Druskininkų globos centro tel.: 8 659 83969, 8 655 15504.
„Facebook“ paskyra – „Druskininkų globos centras“