Rekordiškai karštos vasaros Lietuvoje – kaip sausros išbandymus atlaiko Dzūkija?

Nors pastaraisiais metais Lietuvoje galime džiaugtis šiltesnėmis nei įprasta vasaromis, ne visiems gamtos gyventojams karšti orai patinka. Pasak Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Mindaugo Lapelės, sausros Dzūkijoje didžiausią įtaką turi ne kam kitam, o grybams. Klimato kaitos sąlygoti orų pokyčiai veikia ir kitus augalus bei gyvūnus.

Vandens pasaulio gyventojai pastaruoju metu taip pat turi įveikti nemenkus išbandymus – liepos mėnesio pradžioje Lietuvoje fiksuota hidrologinė sausra/Mindaugo Lapelės nuotrauka

„Tam, kad susiformuotų gausūs vaisiakūniai, dirvožemyje esančiai grybienai reikia ne tik šilumos, bet ir drėgmės. Todėl, kaip ir pernai, grybai gausiau dygsta visur, išskyrus pietrytinį Lietuvos pakraštį“, – konstatuoja M. Lapelė. Jis atkreipia dėmesį, kad Dzūkija yra didelė, tad ir sausros poveikis įvairiuose krašto vietose yra skirtingas.

„Jei apie Alytų ar Lazdijus pradeda dygti grybai, tai dar nereiškia, kad tas pats vyksta Varėnos krašto smėlynuose. Smėlynai ir kopos, besitęsiantys nuo Varėnos iki Druskininkų, sausros išmėginimus patiria kiekvienais metais, tačiau šiemet jie dar stipresni“, – pasakoja gamtininkas ir pabrėžia, kad šiuose kraštuose vyraujančiuose šiluose pušys ir dauguma žolinių augalų sausras išgyventi yra prisitaikę.

Nemunas yra atlaikęs ir didesnes sausras

Vandens pasaulio gyventojai pastaruoju metu taip pat turi įveikti nemenkus išbandymus – liepos mėnesio pradžioje Lietuvoje fiksuota hidrologinė sausra. Nacionalinė hidrologinė sausra skelbiama, kai vandens lygis yra žemesnis daugiau nei pusėje šalies vandens matavimo stočių. Liepos pradžioje nustatyta, kad iš 48 tokių šalies stočių, 28-iose vandens lygis yra žemesnis arba lygus žemiausiam vidutiniam daugiamečiam šiltojo laikotarpio vandens lygiui. Kaip pažymi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, nors liepos 15 dieną jau fiksuota hidrologinės sausros pabaiga, žemi vandens lygiai Neryje, Nevėžyje ir Nemune išlieka, todėl gausaus lietaus nualintoms upėms vis dar labai reikia.

Tiesa, Dzūkijos nacionalinio parko gamtininkas primena, kad Nemunas yra patyręs ir didesnę sausrą 2015 metais, po kurios visos vandens ekosistemos atsistatė, tad pavojaus varpais skambinti ir dabar nereikėtų.

„Nusekusių Nemuno pakrančių dumblynuose daugiau maisto randa tilvikiniai paukščiai, čia pradeda gausiai augti dumblenės, viksvuolės, kurioms normaliomis sąlygomis tinkamų buveinių nedaug. Nukritęs vandens lygis palankus upinėms ir mažosioms žuvėdroms, upiniams kirlikams, nes padaugėja iš vandens išnirusių atviro smėlio salelių, tinkamų jų perimvietėms“, – sako M. Lapelė. Tačiau jis atkreipia dėmesį, jog kai kurios salose įsikūrusios paukščių kolonijos tampa lengviau pasiekiamos keturkojams plėšrūnams. „Lietuvos ornitologų draugijos pranešimu, taip buvo sunaikinta gausi žuvėdrų ir kirų kolonija Nemune ties Lipliūnais“.

Per šiltas ežero vanduo – grėsmė žuvims ir nusivylimas žvejams

Tuo tarpu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys atkreipia dėmesį į šiemet fiksuotą ypatingai aukštą ežerų vandens temperatūrą. Nors šiltas vanduo – neabejotinas pliusas prie ežero atvykusiems poilsiautojams ir maudynių mėgėjams, patiems ežero gyventojams tai sukelia rimtų nepatogumų.

„Įšilusiame vandenyje susikaupia didelis kiekis vandens augalų ir dumblių, kurie sunaudoja deguonį. Be to, aukštesnėje temperatūroje deguonis tirpsta lėčiau, todėl žuvims jo pritrūksta“, – aiškina specialistas.

Jis pažymi, kad žuvims vandens temperatūra yra labai svarbi, o paskutiniais metais ežeruose, upėse ji pasiekdavo net 25 laipsnius šilumos, kai įprastai vasarą vandens vidaus vandenų temperatūra pasiekdavo apie 21 laipsnį.

„Dėl pakilusios temperatūros keičiasi deguonies kiekis, gamtinė aplinka, medžiagų balansas vandens telkinyje, todėl žuvys tampa vangesnės, mažiau maitinasi“, – sako L. Budrys. Jis pasakoja, jog tiek pernai, tiek šiemet žvejybos mėgėjai nusivylė prastesniu laimikiu – žuvys tokiomis sąlygomis nekimba.

Spartesniu gamtos ritmu

M. Lapelė atkreipia dėmesį, kad sausra turi ir tam tikrų privalumų – šiais metais beveik nebuvo uodų ir mašalų antplūdžio, nes jų vystymuisi taip pat reikia drėgmės, tačiau per anksti džiaugtis taip pat nereikėtų. „Kai sąlygos taps palankios, jie tikrai nepraleis progos gausiai pasirodyti, kad ir rugpjūčio mėnesį“, – perspėja gamtininkas.

Pasak jo, vyraujant šiltiems orams gamtoje viskas vyksta greičiau – augalai, dar nesuspėję pasiekti savo įprastinio dydžio, žydi ir nokina vaisius, pirmosios žemuogės prinoksta anksčiau ir panašiai. „Dabar, liepos mėnesio pradžioje, mūsų pievos ir laukai atrodo kaip rugpjūčio mėnesį“, – sako M. Lapelė.

Gamtininko teigimu, po tokio sauso pavasario ir vasaros pradžios, didėja hibridų susidarymo tikimybė. „Vėjalandės šilagėlės žydi keliomis savaitėmis anksčiau už pievines, o šiemet vienoms bebaigiant žydėti, žiedus pradėjo skleisti ir pievinės, todėl botanikams ateityje gali tekti susidurti ir su daugiau biologiškai artimų rūšių hibridų“, – aiškina M. Lapelė.

Kalbėdamas apie ateities prognozes ir klimato pokyčius, jis išlieka optimistiškai nusiteikęs. „Akivaizdu, kad klimatas darosi kontrastingesnis, bet žmogus geba gyventi tiek Arkties ledynuose, tiek Sacharos smėlynuose. Ko nenorėčiau, tai mūsų krašto privalumo – keturių metų laikų – išnykimo ir vietoje žiemos turėti šaltą ir lietingą rudenį“, – sako M. Lapelė.

Užsakymo Nr. MDR-215-03