REDAKCIJOS KOMENTARAS: Etikos sargai muša įvarčius į vienus vartus?


Į savivaldybės tarybą išrinkti žmonės labai skirtingai supranta savo pareigas. Vieni – sąžiningu darbu rengia bendruomenei svarbius sprendimus, stengiasi, kad vietos gyventojams būtų geriau ir patogiau gyventi, o kiti konstruktyvių pasiūlymų nepateikia, nuolat kritikuoja kolegų darbą, rengia provokacijas ir bet kokia proga stengiasi pačioms įvairiausioms institucijoms skųsti kitus Tarybos narius.

Kai kurios jų, galimai pataikaudamos šalies valdantiesiems, priima sprendimus, kurie vietos gyventojams sukelia nemažai prieštaringų klausimų ir kelia abejonių dėl jų objektyvumo.

Nors įstatyme numatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareiga – nuolat bendrauti su rinkėjais, Druskininkų Tarybos opozicija skundais mieliau bendrauja su įvairiomis institucijomis, nei su juos išrinkusia bendruomene.

Kad Druskininkų savivaldybės taryboje yra tokia skundikų ketveriukė, regis, niekam ne paslaptis. Įdomu, ar kas yra girdėjęs apie jų parengtus projektus, reikalingus druskininkiečių gerovei? Bet tikrai daugelis žino apie skundus, kuriais jie užverčia visas įmanomas institucijas, kurios dėl smulkmenų priverstos šaukti posėdžius ir nagrinėti šūsnis dokumentų.

B. Čepas: „Nors VTEK sprendimas yra toks, koks yra, aš tikrai nuoširdžiai nesijaučiu kaltas. Jei reikėtų, aš nedvejodamas vėl pasirašyčiau tą dokumentą, jei tik būtų viltis padėti savo bendruomenės žmonėms.“

Viena iš jų – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), kuri prižiūri, kad savivaldybių politikai ir valstybės tarnautojai priimamais sprendimais nesiektų sau asmeninės naudos, kad savo darbu etiškai tarnautų žmonėms.

Kartais VTEK sprendimai kelia rimtų abejonių, ar komisija tikrai atskiria asmeninę naudą nuo bendruomenės naudos? O galbūt politiniai vėjai atsispindi ir Komisijospriimamuose sprendimuose?

Kaltino už paramą „Belorus“ žmonėms

Visiems žinoma opi ir nuo gruodžio mėnesio daugybės žmonių susidomėjimo ir palaikymo sulaukianti tema – VšĮ sanatorijos „Belorus“ situacija. Dėl neteisėtai Lietuvoje pritaikytų sankcijų beveik 400 sanatorijos darbuotojų  ir jų šeimos iki šiol yra nepavydėtinoje padėtyje, be pajamų, gyvena nežinomybėje. Nė vienoje ES šalyje gydymo įstaigoms sankcijos nėra taikomos, tačiau mūsų valdžios institucijos tik bado pirštais į ES ir nesprendžia situacijos iš esmės. Jau antra savaitė, kai sanatorijos steigėjui nebevadovauja V. Sheimanas, į kurį pirštu rodė visi aukščiausi šalies politikai. Bet mūsų šalies valdžia iki šiol nesiima atlaisvinti sanatorijos darbo – žmonės palikti likimo valiai.

Nuo 2020 m. gruodžio mėnesio Druskininkų savivaldybė stengiasi išsiaiškinti situaciją, jos priežastis ir galimus sprendimo būdus bei padėti situacijos įkaitais tapusiems 400 sanatorijos darbuotojų ir jų šeimoms.

Savivaldybė ir Tarybos dauguma per šį laiką daugiau kaip 40 kartų įvairiais raštais kreipėsi į atsakingas ES ir Lietuvos institucijas dėl neteisėtai pritaikytų sankcijų pagal Lietuvos įstatymus registruotai ir į Lietuvos biudžetą mokesčius mokančiai sanatorijai, kurios pagrindinė veikla – neįgalių vaikų iš Baltarusijos gydymas, ugdymas, reabilitavimas. Buvo kreiptasi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, Europos Komisijos Pirmininkę Ursula von der Leyen, Europos Tarybą, Europos Komisiją, Europos parlamento narius, Europos Komisijos narį Virginijų Sinkevičių, Seimo komitetus, Vyriausybę, Užsienio reikalų ministeriją, AB „Swedbank“, Lietuvos banką ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT).

Ši pusę metų besitęsianti sanatorijos istorija turi ir kitų, dar neviešintų kampų. Pasirodo, kol vieni stengiasi situaciją išspręsti, kiti, priešingai, randa būdų, kaip pakenkti ir taip druskininkiečiams sunkioje situacijoje.

Sausį Tarybos narys Benjaminas Čepas kartu su kitais tarybos daugumos nariais pasirašė kreipimąsi, skirtą ES ir Lietuvos politikams, kuriuo buvo prašoma panaikinti neteisingai pritaikytas sankcijas ar nustatyti išimtis sanatorijai „Belorus“, siekiant išsaugoti darbo vietas.

Tai pro akis neprasprūdo konservatoriui K. Rečkovui. Nors sanatorijoje dirba jo tėvai, ir jis, kaip niekas kitas, turėtų gerai žinoti realią situaciją, noras skųsti ir, ko gero, taip konservatorių partijoje bandyti sukaupti politinių dividendų, buvo svarbesnis už norą padėti savo bendruomenei.

VTEK nusprendė, kad B. Čepo pasirašytu Tarybos kreipimusi buvo pasiekta teigiamų rezultatų – leista atlikti atsiskaitymus su darbuotojais už 2020 m. gruodžio ir vėlesnius mėnesius. Nors tokių rezultatų – padėti 400-ams žmonių – šiuo raštu ir buvo siekta, VTEK vertinimu, pasirašydamas šį kreipimąsi, B. Čepas siekė asmeninių interesų, mat, pasirodo, minėtoje sanatorijoje dirba jo sutuoktinė.

„Pasirašydamas tą dokumentą aš mažiausiai galvojau apie savo žmoną – rūpėjo beveik 400 žmonių be pajamų, 400 šeimų be ateities perspektyvų šiuo sudėtingu pandemijos metu. Ar žmonės supranta situacijos mąstą? Nors VTEK sprendimas yra toks, koks yra, aš tikrai nuoširdžiai nesijaučiu kaltas. Nuo kada palaikyti 400 žmonių yra nusikaltimas? Jei reikėtų, aš, nedvejodamas, vėl pasirašyčiau tą dokumentą, jei tik būtų viltis padėti savo bendruomenės žmonėms“, – sakė B. Čepas.

Jis patikino, jog kreipimąsi pasirašė, būdamas tikras jo reikalingumu ir atliko savo, kaip druskininkiečių interesams atstovaujančio Tarybos nario, pareigą: „Jeigu ne Taryba, tai kas tada apgins ir atstovaus mūsų bendruomenės interesams? Keisčiausia, kad mane apskundė konservatorius K. Rečkovas, kurio močiutė vadovavo sanatorijai, o jo tėvai iki šiol ten dirba. Jie tikrai žino realią situaciją ir darbuotojų vargus. Bent jau patylėtų. Bet jis elgiasi kaip kenkėjas, jam reikia pasirodyti, man gėda dėl tokio jo elgesio“, – sakė B. Čepas.

Atsisakė atsakyti į savaitraščio klausimą

„Mano Druskininkai“ domėjosi, ką apie šią situaciją galvoja pats skundo autorius – Tarybos narys konservatorius K. Rečkovas. Jam pateikėme tokį klausimą: „Kodėl apskundėte kolegą B. Čepą VTEK už tai, kad jis pasirašė po dokumentu dėl „Belorus“ sanatorijos darbuotojų problemų sprendimo, taip siekdamas išsaugoti ir Jūsų tėvų darbo vietas?“

Konservatoriaus atsakymas, tiesą sakant, nustebino: „Sveiki, atsakinėti į jūsų klausimus reikštų bendradarbiauti su jūsų šališku, žemo lygio turinio, nieko bendro su objektyvia žurnalistika neturinčiu leidinuku. Nedarysiu to vien jau dėl elementarios savigarbos, nekalbant apie tai, jog nematau tame jokios prasmės, tad noriu paprašyti ateityje panašaus pobūdžio klausimų man nesiųsti.“

Ko gero, jis net nepagalvojo apie Valstybės politiko elgesio kodeksą, kurį tokiu atsakymo žiniasklaidai, jis galimai pažeidė. Minėto kodekso 4 str. 4 punktas teigia: „skaidrumas ir viešumas – nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoja savo privačius interesus“.

Savivaldybės Tarybos narys privalo informuoti savo rinkėjus apie jo priimtų sprendimų motyvus. Ir politikui privalu atsakinėti į žiniasklaidos priemonių klausimus, kad ir kokie nemalonūs jam jie būtų. Nors gal ir patogu bendrauti tik su tais žurnalistais, su kuriais bičiuliaujiesi?

L. Urmanavičius: „Aš atlikau savo, kaip politiko, pilietinę pareigą. Jei reikėtų pakartoti balsavimą, vis tiek balsuočiau taip pat. Bendruomenė turi žinoti tiesą.“

Apskundė ir mero pavaduotoją

VTEK kontrolieriai gavo opozicijos skundą ir dėl to, kad mero pavaduotojas Linas Urmanavičius per pernai sušauktą posėdį balsavo prieš opozicijos pasiūlytus kandidatus savivaldybių asociacijos apdovanojimui gauti.

Praėjusį rugpjūtį meras R. Malinauskas pasiūlė savo pavaduotojo L. Urmanavičiaus kandidatūrą gauti „Auksinės krivūlės riterio“ nominaciją. Tai yra Lietuvos savivaldybių asociacijos įsteigtas apdovanojimas, skirtas pagerbti Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui nusipelniusius asmenis.

Pats L. Urmanavičius nuo balsavimo už jo kandidatūrą nusišalino, kaip ir privaloma tai padaryti pagal teisės aktus.

Liberalai ir konservatoriai posėdžio metu turėjo savo įžvalgų – kaip „nusipelniusius vietos savivaldai“ jie pasiūlė skandalais dėl vidurinės mokyklos atestato ir machinacijomis, perkant žemes, pagarsėjusį konservatorių V. Semešką ir liberalą V. Trinkūną.

L. Urmanavičius balsavo prieš šias kandidatūras ir dėl to buvo apskųstas VTEK. „Aš atlikau savo, kaip politiko, pilietinę pareigą. Balsavau ir išsakiau nuomonę, kurią tų dviejų personų atžvilgiu turiu labai tvirtą. Tie, kurie apgaudinėjo žmones, kurie apgaudinėjo valstybę, negali būti apdovanojami, kaip nusipelnę savivaldai“, – sakė L. Urmanavičius.

Nors ir komitetuose, ir Taryboje L. Urmanavičius buvo nusišalinęs ir už savo kandidatūrą nebalsavo, bet VTEK už sąžiningai ir principingai išsakytą poziciją dėl V. Trinkūno ir V. Semeškos priėmė sprendimą, kad L. Urmanavičius padarė pažeidimą – neva stengėsi dėl savęs.

„Jei reikėtų pakartoti balsavimą, aš vis tiek balsuočiau taip pat. Bendruomenė turi žinoti tiesą“,  – sako L. Urmanavičius. 

Iš balos bando išlipti sausas?

VTEK gavo skundą ir dėl Druskininkų tarybos narių apsižodžiavimo per vieną iš posėdžių.

Tarybos posėdžio metu be jokios priežasties opozicijos atstovas liberalas K. Kaklys leido sau posėdžio pirmininką R. Malinauską viešai išvadinti parazitu.

R. Malinauskas: „Šie skundų rašytojai – apgailėtino lygio veikėjai, kurie su savo partijų bičiuliais, panašu, yra apraizgę visas valstybines institucijas ir tarnybas tokiais tinklais, kad sveiku protu suvokti neįmanoma“.

Ši provokacija neliko nepastebėta kitų tarybos narių. Pasak jų, liberalas panašaus pobūdžio provokacijomis užsiima nuolat – trukdo posėdį, replikuoja ir komentuoja, taip bandydamas išvesti iš kantrybės posėdžio pirmininką.

Tąkart užsipultas R. Malinauskas neliko skolingas ir nepraustaburniui davė grąžos.

K. Kaklio išsišokimas buvo svarstomas savivaldybės Tarybos Etikos ir procedūrų komisijoje, kuri pripažino liberalą, pažeidus politiko etiką. Opozicijos atstovui tai nepatiko, ir jis kreipėsi į valstybinę Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydamas anuliuoti jo pažeidimą.

Įdomiausi šioje istorijoje yra VTEK priimti sprendimai. Nors apsižodžiavimas buvo vienas, bet sprendimai – du. Ir kardinaliai skirtingi. Liberalo mundurą VTEK pabandė išskalbti, šis tikriausiai tikėjosi iš balos išlipti sausas. Tuo tarpu Druskininkų savivaldybės etikos komisija buvo įpareigota dar kartą išnagrinėti pranešimą dėl mero atkirčio provokatoriui.

Šiuo metu šie VTEK sprendimai apskųsti Administraciniam teismui. Vėl laukia posėdžiai, teisėjai ir teismo darbuotojai eikvos savo brangų laiką smulkaus žanro problemoms spręsti.

Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas turi savo tvirtą nuomonę ir skundų autorių, ir jų nagrinėtųjų atžvilgiu: „Šie skundų rašytojai – apgailėtino lygio veikėjai, kurie su savo partijų bičiuliais, panašu, yra apraizgę visas valstybines institucijas ir tarnybas tokiais tinklais, kad sveiku protu suvokti neįmanoma. Nejaugi ponas VTEK vadas, pasiduoda skundikų rašteliams, turi tik tiek sąžinės ir moralės? Tai būtų tikrai žemas lygis. Manau, kad tai būtų ne teisinės valstybės institucijų darbas, o apgailėtinas „užsakymų stalo“ aptarnavimas“.

Liberalas K. Kaklys atsakyti į redakcijos klausimą apie posėdžio metu įvykdytą savo provokaciją taip ir nesugebėjo – atsakymo iki šiol nesulaukėme.

Etikos sargai mušasi į krūtinę

Kaip sakė vienas labai didelis politikas, „kas galėtų paneigti“, kad priimdama ir svarstydama tokių skundų rašytojų, kaip minėti mūsų Tarybos nariai, skundus, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra veikiama viešojoje erdvėje formuojamomis ir šalies valdančiųjų kuluaruose vyraujančiomis nuostatomis Druskininkų savivaldybės vadovų atžvilgiu. „Mano Druskininkai“ paklausė VTEK pirmininką Edmundą Sakalauską: „Ar Komisijos sprendimams turi įtakos viešojoje erdvėje formuojama neigiama nuostata Druskininkų savivaldybės vadovų atžvilgiu“?

Netrukus gavome E. Sakalausko pasirašytą atsakymą: „Pabrėžtina, kad Komisija griežtai laikosi jai įstatymu nustatytų įsipareigojimų ir veikia nuo jų nenukrypdama, todėl įtakos VTEK sprendimams viešojoje erdvėje formuojamos nuostatos neturi. VTEK savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, kolegialumo, skaidrumo, viešumo ir atsakomybės principais. Atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus, Komisija yra nepriklausoma ir veikia pagal įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, valstybės tarnautojams, asociacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims draudžiama kištis į VTEK veiklą. VTEK pirmininkas, komisijos nariai, sekretoriato darbuotojai, atlikdami savo pareigas, veikia nepriklausomai“.

Tai gražūs VTEK žodžiai. O deklaruojamas skaidrumas, panašu, lieka tik gražiais žodžiais? Pateikti pavyzdžiai rodo, kad „sąžiningumas“ galiužleisti vietą ir dvigubiems standartams.