Politiniai sprendimai ardo ne tik „Vijūnėlės dvaro“, bet ir teisinės valstybės pamatus

Ar mūsų valstybėje visi prieš įstatymus lygūs? Kodėl Lietuvoje taikomi dvigubi standartai – Preilos boteliams vieni, „Vijūnėlės dvarui“ – kiti? Kodėl problemos nesprendžiamos teisinėmis priemonėmis? Ar gali vienas žmogus nuspręsti milijoninės vertės pastato likimą? Ar Lietuva – teisinė valstybė? Ar esame tokie turtingi, kad griautume pastatus, o paskui iš biudžeto mokėtume kompensacijas? Tokių klausimų kyla Druskininkų savivaldybės administracijai, paskutinėmis savaitėmis bandančiai išsaugoti visuomenės reikmėms pastatą Turistų g. 13, Druskininkai.

„Akivaizdu, jog „Vijūnėlės dvaro“ problema yra ne teisinė, bet politinė. Tai įrodė paskutinių savaičių įvykiai, kai Druskininkų savivaldybės administracija, bandydama teisinėmis priemonėmis spręsti šio pastato išsaugojimo ir perdavimo visuomenės poreikiams klausimą, susidūrė su teisiniu nihilizmu ir valstybės institucijų atsakingų darbuotojų baime bei nenoru priimti teisinius sprendimus, nes politikai viešai pasisakė kitaip“, – teigė Druskininkų administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė.

Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė V. Jurgelevičienė: „Akivaizdu, jog „Vijūnėlės dvaro“ problema yra ne teisinė, bet politinė.“

Taikos sutartį sudaryti galima

Prieš porą savaičių Druskininkų savivaldybės administracijos atstovai lankėsi Teisingumo ministerijoje, kurioje norėjo gauti atsakymą į klausimą: „Ar galima „Vijūnėlės dvaro“ atveju sudaryti taikos sutartį, kaip tai buvo padaryta prieš penkerius metus analogišku Preilos Botelio atveju, kai, priėmus identišką Aukščiausiojo teismo sprendimą pastatus nugriauti, šalys sudarė taikos sutartį, ir boteliai Preiloje vis dėlto nebuvo nugriauti?“.

Teisingumo ministras E. Jankevičius į šį klausimą atsakė aiškiai: „Civilinio proceso kodeksas numato taikaus susitarimo galimybę bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese“.

2019 metų rugsėjo 3 d. Teisingumo ministerijos rašte, atsiųstame Druskininkų savivaldybės administracijai teigiama: „Šalys gali laisvai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 dalis). Taikos sutarties sudarymo vykdymo procese galimybę įtvirtina CPK 595 straipsnis, kuriame numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį“.

Teisingumo ministerijos specialistai pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą taikos sutartį gali sudaryti tik bylos šalys, o galutinį sprendimą dėl taikos sutarties patvirtinimo priima teismas, įvertinęs, ar ji neprieštarauja viešajam interesui.

„Vijūnėlės dvaro“ atveju ginčo šalys yra: Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, Druskininkų savivaldybės administracija ir pastato Turistų g. 13 savininkas. Šiuo atveju taikos sutarčiai turėjo pritarti proceso ieškovė – Generalinė prokuratūra.

Išsigando politikų suformuotos pozicijos

Druskininkų savivaldybės administracija kreipėsi į visas bylos šalis, kviesdama aptarti taikos sutarties sudarymo galimybę, nes Aukščiausiasis teismas savo nutartimi apgynė valstybės viešąjį interesą, neleisdamas, kad Turistų g. 13, Druskininkai būtų gyvenamoji žemės sklypo paskirtis ar stovėtų gyvenamasis pastatas.

Praėjusią savaitę įvyko Druskininkų savivaldybės administracijos inicijuotas susitikimas su Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakingais darbuotojais, tačiau valstybinių institucijų atstovai buvo neryžtingi ir vengė kalbėti apie konkrečius sprendimus.

Pasitarime dalyvavusių tarnybų atstovai nusprendė, kad Druskininkų savivaldybės administracija privalo gauti Generalinės prokuratūros pritarimą. Tik tada visos šalys galėtų kreiptis į Vyriausybę dėl darbo grupės sudarymo.

„Valstybinių institucijų vadovai ir teisės ekspertai pripažino, jog teisinis kelias pasirašyti taikos sutartį šiame etape tikrai yra. Tačiau susitikime aiškiai nuskambėjo ir tai, jog jie yra pavaldūs politikams, o šie savo nuomonę „Vijūnėlės dvaro“ klausimu yra viešai suformavę. Mane labai nustebino tai, kad argumentai apie didžiulę kompensaciją, kurią teks sumokėti pastato savininkui iš valstybės ir savivaldybės kišenės, valstybės institucijų atstovams pasirodė visai nesvarbūs – jų nuomone, žalos atlyginti nereikės nei Aplinkos ministerijai, nei Nacionalinei žemės tarnybai. Bet ar svarbu, kuri valstybės institucija mokės? Juk tai yra valstybės, mokesčių mokėtojų pinigai, didžiulė netektis šalies biudžetui“, – apie minėtą susitikimą pasakojo Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė V. Jurgelevičienė.

Prokurorė „gulė kryžiumi“

Druskininkų savivaldybės administracija tuoj pat po susitikimo su bylos šalimis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama susitikti ir aptarti taikos sutarties pasirašymo galimybes.

Įdomu tai, jog Generalinės prokuratūros vadovai taikos sutarties pasirašymo klausimo sprendimą patikėjo prokurorei Deimantei Nikitinienei, tai pačiai, kuri 2014 metais panaikino savo kolegos iš Kauno apygardos prokuratūros sprendimą netaikyti viešojo gynimo priemonių „Vijūnėlės dvaro“ atveju, nenustačius viešojo intereso pažeidimo.

Sprendimo teisė dėl taikos sutarties buvo patikėta tai pačiai prokurorei, kuri ne vienerius metus teismuose aršiai įrodinėjo pastato Turistų g. 13, Druskininkai statybos neteisėtumą, savitai interpretuodama bylos faktus.

Savivaldybės administracijos direktorės V. Jurgelevičienės pokalbio su D. Nikitiniene metu dėl galimybės aptarti taikos sutartį, priminus jai analogišką teisinį Preilos botelių atvejį, prokurorė aiškiai ir kategoriškai pasakė: „Ne šį kartą. Ne jums. Nedėsiu jokių pastangų“.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui vadovaujanti D. Nikitinienė telefonu pažėrusi įžeidžiančių abejonių Druskininkų savivaldybės administracijos ketinimų atžvilgiu, V. Jurgelevičienei kategoriškai pareiškė nematanti galimybių sudaryti taikos sutartį. Šią savo poziciją – nesutikimą sudaryti taikos sutartį – ji išdėstė ir savivaldybei atsiųstame rašte.

Kodėl prokurorė neleido Druskininkų savivaldybės administracijai tenkinti viešąjį interesą, nesunaikinant sukurto turto ir sutaupant nemažas biudžeto sumas? Ar yra normalu, kad aukšto rango valstybės tarnautojas atsisako problemą spręsti teisinėmis priemonėmis, o savo vienasmeniu sprendimu gali nulemti milijoninio turto likimą?

Druskininkų savivaldybės administracija ir po prokurorės demaršo nenuleido rankų, dėl tos pačios problemos kreipėsi ir į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį.

Liko daug neatsakytų klausimų

Akivaizdu, jog nugriovus Turistų g. 13, Druskininkai pastatą, būtų padaryta didelė žala, nes pastato savininkas yra pateikęs ieškinį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams dėl žalos atlyginimo. Teismo priteista suma turės būti išmokėta savininkui iš Druskininkų savivaldybės ir valstybės biudžetų.

Šioje istorijoje lieka daug neatsakytų klausimų. Kodėl valstybinėms institucijoms nerūpi šalies biudžeto taupymas? Kodėl valstybei atstovaujantys pareigūnai ignoruoja visuomenės nuomonę, juk dėl pastato Turistų g. 13, Druskininkai išsaugojimo pasisakė tūkstančiai Lietuvos piliečių – jį perduoti visuomenės reikmėms siūlė Druskininkų savivaldybės taryba, Seimo nariai, kultūros ir meno bendruomenės atstovai, tūkstančiai druskininkiečių? Kodėl aukšti valstybės pareigūnai atsisako ieškoti teisinių problemos sprendimo būdų, bet priima vienasmenius sprendimus? Ar demokratinėje valstybėje ką nors lemia piliečių nuomonė?

Sulaukė visuomenės palaikymo

2019 m. kovas. Druskininkų verslo klubas surinko 6,5 tūkst. druskininkiečių parašų, kad būtų sudaryta speciali komisija tirti politikų ir teisėsaugos pareigūnų poveikį, priimant sprendimus Druskininkų atžvilgiu.

2019 m. liepa. Druskininkų savivaldybės taryba kreipėsi į Vyriausybę, prašydama „Vijūnėlės dvarą“ perduoti visuomenės reikmėms, įkuriant ten Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos Dailės skyrių.

2019 m. liepa. Šiam pasiūlymui pritarė tūkstančiai Druskininkų ir visos Lietuvos žmonių. Naujienų portale „Lrytas.lt“ šią idėją palaikė per 5 tūkst. lankytojų.

2019 m. liepa. 25 Seimo nariai kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį, prašydami ieškoti teisinių būdų, kad būtų išspręsta „Vijūnėlės dvaro“ problema – perduoti pastatą visuomenės reikmėms, įkuriant ten Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklą.

2019 m. rugpjūtis. M. K. Čiurlionio meno mokyklos prašymą – perduoti mokyklai „Vijūnėlės dvarą“ – savo parašais parėmė apie 3 tūkst. druskininkiečių. Parašai buvo perduoti Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui, taip pat Vyriausybei ir Prezidentūrai.

2019 m. rugpjūtis. Lietuvos muzikų rėmimo fondo iniciatyvą – pastatą Turistų g. 13 perduoti Druskininkų M. K. Čiurlionio mokyklai – palaikė 25 garsūs Lietuvos menininkai ir kultūros veikėjai. Jie savo parašus įteikė Vyriausybei, Seimui, Prezidentūrai, Kultūros ministerijai.

LR Prezidentės dekretu „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga prokurorė D. Nikitinienė buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi („Aktyviai prisidėjusi prie viešojo intereso gynimo funkcijos stiprinimo valstybėje“)

Prokurorės rolė

2013 m. gruodžio 20 d. gauto skundo pagrindu dėl „Vijūnėlės dvaro“ atlikęs tyrimą Kauno apygardos prokuratūros prokuroras M. Šalčius priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes nenustatė viešojo intereso pažeidimo.

2014 m. kovo 10 d. LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė D. Nikitinienė savo nutarimu Nr.13.1.,-23 prokuroro M. Šalčiaus nutarimą panaikino ir inicijavo viešojo intereso gynimą.

2017 m. Druskininkų savivaldybės tarybos nariai kreipėsi į generalinį prokurorą E. Pašilį pradėti ikiteisminį tyrimą D. Nikitinienės atžvilgiu dėl jos galimai klaidingo teismui pateiktų dokumentų interpretavimo, D. Nikitinienei Aukščiausiame teisme atstovaujant Generalinei prokuratūrai Vijūnėlės dvaro byloje.

2017 m. birželio mėnesį prokurorė D. Nikitinienė paaukštinta pareigose, generaliniam prokurorui E. Pašiliui ją paskyrus Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vadove.

2018 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga (Nr. 1K-1344) prokurorė Deimantė Nikitinienė buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi („Aktyviai prisidėjusi prie viešojo intereso gynimo funkcijos stiprinimo valstybėje“).

2019 m. rugsėjo 6 d. D. Nikitinienė raštu pranešė Druskininkų administracijos direktorei, jog Vijūnėlės dvaro byloje „ Druskininkų savivaldybės siūlomos taikos sutarties sudarymas nėra galimas“.

„Mano Druskininkai“ informacija