Nuomonė: Koronovirusas: nuplėšė kaukes, užkabino respiratorius

Sėdėdamas saviizoliacijoje savo kukliame bute, stebiu pavasarėjančius Druskininkus, po kuriuos dėl visiems suprantamų priežasčių pasivaikščioti negaliu, nes nesaugu nei man, nei kitiems. Dabar dažniausiai tenka bendrauti su televizoriumi, skaityti internetą ir retkarčiais pasiekiančią popierinę spaudą. Stebint visa tai, kas vyksta Europoje, Lietuvoje ir Druskininkuose, kyla įvairių minčių, dėliojasi tam tikros išvados, kuriomis norėčiau pasidalinti su druskininkiečiais.

Nereikia būti dideliu išminčiumi ar egzistencializmo apologetu, kad suprastum paprastą tiesą – tikrasis žmogaus, visuomenės veidas išryškėja didelių sukrėtimų, apokalipsių ir negandų akistatoje. Panašu, kad COVID-19 ir yra ta situacija, kai nukrenta kaukės ir paaiškėja, kas yra kas. Tada pamatai, kokie fantomai slepiasi kai kurių piliečių galvose.

Žmonijos istorija mena ne vieną atvejį, kai šalių, tautų, žemynų likimai buvo pakibę ant plauko. Tokiais kritiniais momentais įprastiniame gyvenime buvę priešai mirties ar likimo akivaizdoje užmiršdavo buvusią nesantaiką ir susivienydavo dėl išlikimo.

Kaip koronaviruso dalgio akivaizdoje elgiamės mes? Kaip elgiasi kai kurie druskininkiečiai? Kilus šiam pragarui, ruseno nedidelė viltis, kad tie, kurie nuolat kritikuodavo valdžią ir neigdavo visa tai, ką Druskininkai yra gera pasiekę, kilus egzistencinei grėsmei, bent karantino metu užspaus savyje tuščias ambicijas ir prisijungs prie kovojančių už druskininkiečių sveikatą ir gyvybes. Tačiau stebuklas neįvyko!

Karantino pradžioje du veikėjai vaikštinėjo po ištuštėjusius Druskininkus, ieškojo karantino režimo pažeidėjų, akivaizdžiai ir viešai mėgavosi, kad Druskininkuose gyvenimas apmirė, nes tokia jų siekiamybė – kuo blogiau, tuo geriau.

Tačiau negerovių jiems surasti nelengva, nes Druskininkų valdžia ir įprastą dieną, ir per koronaviruso karantiną dirba kaip šveicariškas laikrodis.

Tada Druskininkų nemylintys piliečiai juos palaikančiame laikraštyje, kur paprastai dergiama Druskininkų valdžia ir niekinami tie, kas myli Druskininkus, visą puslapį prirašė, kad svarbiausia Druskininkų problema yra kelios pasisakymo sekundės per Tarybos posėdžius. Pasirodo, opozicijai iki pilnos laimės tetrūksta tik tų kelių sekundžių! Ne koronavirusas, apvertęs tūkstančių druskininkiečių gyvenimus, ne ligos ar mirties grėsmė, ne susitelkimas ir bendros pastangos išlikti šiandien svarbiausia, o tos kelios sekundės… Kurių, jei nebūsime vieningi ir atsakingi, gali apskritai nebeprireikti.

Toje pačioje periodinėje proklamacijoje, neva skirtoje druskininkiečiams, mums nebuvo pateikta jokios informacijos, kaip elgtis karantino metu, kam skambinti iškilus vienai ar kitai problemai, kaip sulaukti savanorių pagalbos. Atrodytų, kad leidinys padarytas kokioje nors Nigerijoje arba Mėnulyje, kur nėra sergančiųjų koronavirusu.

Kalbant apie savanorius, šioje kritinėje situacijoje mes dar kartą įrodėme, kokia stipri ir vieninga yra mūsų bendruomenė. Kaip ir tada, kai vieningai dėjome parašus po peticija, prašydami išsiaiškinti Druskininkų puolimo organizatorius.

Prasidėjus karantinui, mūsų bendruomeniškumas vėl pasitvirtino ─ iškart atsirado nemažas būrys savanorių, norinčių padėti druskininkiečiams, kuriems reikia pagalbos. Skaičiau, kad susidarė net 25 savanorių grupė. Gal aš klystu, tačiau abejoju, kad prie savanorių būtų prisijungę ir tie piliečiai, kurie tik kritikuoja valdžią ir nori, kad Druskininkams būtų tik blogiau.

Nekonstruktyviai politikuojanti vietinė opozicija jau parodė savo tikrąjį veidą, kaukes nusimetė ir jų vadukai sostinėje. Konservatorių vedlys, matydamas, kad Premjeras ir sveikatos apsaugos ministras visai neblogai juda per spygliuotas koronoviruso tvoras ir taip gali sumenkinti konservatorių reitingus, jau antrą savaitę reikalauja pakeisti Aurelijų Verygą ir jo vieton įtaisyti kariškį. Kas galėtų paneigti, jog tai galėtų būti pirmas žingsnis į šliaužančią karinę diktatūrą, po kurios, kaip rodo kitų valstybių istorijos, paprastai vyksta karinis perversmas.

Konservatoriai eina dar toliau ─ reikalauja šalyje skelbti nepaprastąją padėtį. Turbūt nedaugelis žino, kaip tai atrodo realybėje. Susiradau LR Nepaprastosios padėties įstatymą ir sužinojau netikėtų dalykų.

Įvedus nepaprastąją padėtį, institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų valdymą, imasi visų reikalingų priemonių nepaprastosios padėties įvedimo tikslui pasiekti. Šiai institucijai vadovauja Vyriausybės skiriamas asmuo. Jis koordinuoja karinių vienetų veiksmus. (Praėjusią savaitę girdėjome raginimų pakeisti Valstybės ekstremaliųjų situacijų centro vadovą Aurelijų Verygą krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu).

Savivaldybių teritorijoje gali būti įvestas tiesioginis valdymas, sudarytos viešosios tvarkos apsaugos komendantūros. Jos sudaromos iš Vidaus reikalų sistemos, Valstybės saugumo departamento pareigūnų, krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir kt.

Komendantų įsakymai nepaprastosios padėties metu yra privalomi visiems toje teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat ir savivaldybių merams.

Nepaprastosios padėties įvedimas lemtų, kad laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose.

Įstatymas numato laikiną fizinių asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą, laikiną juridinių asmenų veiklos apribojimą, laikinus valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus ir kt.

Komendantūros pareigūnai turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be jo sutikimo, taip pat panaudoti būstą komendantūros pareigūnams, asmenims, pasitraukusiems iš savo gyvenamųjų vietų, apgyvendinti.

Transporto priemonės ir kitas piliečių turtas gali būti rekvizuojamas. Rekvizicija – tai atlygintinas negrąžintinas turto paėmimas iš savininko ar turto valdytojo visuomenės poreikiams, atlyginant turto vertę jo savininkui nedelsiant po nepaprastosios padėties atšaukimo.

Ieškoti, gauti, skleisti informaciją apie ekstremalią situaciją arba valstybės institucijų ir pareigūnų, komendantūrų veiksmus leidžiama tik atitinkamų valstybės institucijų vadovo sutikimu ar leidimu.

Asmenys neturi teisės be specialaus leidimo pakeisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos, įvedamas transporto priemonių judėjimo apribojimas.

Be teismo sprendimo gali būti vykdoma gyventojų pašto siuntų, dokumentų siuntų, pašto perlaidų bei jų dokumentų slapta kontrolė.

Tai tik keletas ištraukų iš galiojančio LR Nepaprastosios padėties įstatymo.

Štai tokios tvarkos pageidauja konservatoriai, tokios diktatūros. Konservatoriai nusiima kaukes. Jų veiduose nepastebiu nė lašelio demokratijos.

O dabar įsivaizduokime, kaip apsidžiaugtų nuolatiniai mūsų savivaldybės darbo kritikai, jei būtų įvesta nepaprastoji padėtis. Vietos valdžia būtų apribota, ateitų koks nors komendantas be diplomo ir su naro kostiumu bei pareikštų, kad per Tarybos posėdžius bus galima pasisakyti po 5 minutes, o gal net pusvalandį, nes tai pati didžiausia Druskininkų problema. Ir garsiai pareikštų, kad Druskininkuose viskas blogai, todėl juos reikia gelbėti.

Taip gelbėti, kaip Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę puolė gelbėti Lietuvos, keistai pamiršusi, kad ji jau ne S. Daukanto aikštės šeimininkė, kad dabar nurodymus įvarioms institucijoms bus dalinti daug sunkiau, o buvę jos uolūs tarnai teisėsaugoje dabar nesistengs, nes ordinus ir postus dalins jau kitas šeimininkas.

Panašu, kad Grybauskaitė norėjo padėti ne Lietuvai, bet konservatoriams: šiems prabilus apie A.Verygos nušalinimą, buvusi karalienė ministrą išvadino asilu. Puiki pagalba. Į vienus vartus. O gal ji, kaip ir konservatoriai, tikisi, kad Lietuvoje bus įvesta nepaprastoji padėtis ir viskas vėl pasikeis? Konservatoriams tai būtų puikus koziris prieš artėjančius Seimo rinkimus.

Teisės profesorius Vytautas Sinkevičius: „Pagal Konstituciją nepaprastoji padėtis gali būti įvesta tik tais atvejais, kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai. Tokios situacijos Lietuvoje nėra, vadinasi, nepaprastoji padėtis negali būti įvesta“.

Keistas ir baugus tas COVID-19: nuplėšia nuo žmonių kaukes, tačiau ne visada pavyksta pamatyti tikruosius jų veidus, nes juos paslepia privalomai nešiojami respiratoriai.

Linas Greičius