Mizaruose pradėti meteoritinio kraterio tyrimai planuojami baigti vasarį

Seisminiai sužadinimai atliekami be poveikio aplinkai

Nuo sausio 22 dienos Druskininkų apylinkėse, Mizarų kaime, esantį kraterį toliau tirs mokslininkų – geofizikų ir geologų – grupė. Kraterio tyrimas vykdomas pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansuojamą projektą „Kompleksinių geologinių struktūrų seisminių tyrimų efektyvumo ir kokybės didinimas naudojant kintamus seisminio projekto parametrus“. UAB „Geobaltic“ generalinis direktorius ir šio projekto tyrimų grupės vyr. tyrėjas, dr. Dainius Michelevičius papasakojo apie vykdomus tyrimus.

Įžanginiai darbai Mizarų apylinkėse atlikti dar praėjusių metų gruodį. Numatyta, kokiame tiksliai tyrimų plote reikia surinkti duomenis, kad krateris būtų tinkamai ištirtas/„Geobaltic“ archyvo nuotraukos

– Ar tyrimai yra saugūs, netrikdys tose apylinkėse gyvenančių žmonių?

– Atlikdami vienokius ar kitokius matavimus žemės paviršiuje, gauname informacijos apie po žeme susidarusias struktūras, objektus. Tai vadinamieji nedestrukciniai tyrimai: taip tyrinėjant nieko nereikia kasti, gręžti ir panašiai. Tyrimai visiškai saugūs, seisminiai sužadinimai atliekami be poveikio aplinkai. Sunkioji technika ar sprogmenys nenaudojami. Įžanginius darbus Mizarų apylinkėse atlikome dar gruodį. Savaitę Mizarų apylinkių gyventojai miškuose galėjo matyti mūsų mokslininkų-tyrėjų komandą ir lengvą vikšrinį traktoriuką. Įžanginių darbų metu surinkti duomenys leido numatyti, kokiame tiksliai tyrimų plote reikia surinkti duomenis, kad krateris būtų tinkamai ištirtas. Nuo sausio 22 dienos šiame tyrimų plote, kuris sudaro apie 20 kv. km, dirbsime toliau. Dirbs apie dešimt žmonių, miške kas 50 m bus išdėlioti seisminiai registratoriai, kurie veiks ir naktį – registruos požeminius virpesius. Visame tyrimų plote duomenys bus renkami kas 200 m išsidėsčiusiose linijose (į tyrimų plotą įeina Leipalingio giria, Lipliūnų, Diržų, Mizarų ir Šilainės miškai, dalis Mizarų gyvenvietės). Darbus planuojame baigti per vasarį. Mūsų tyrimas yra vykdomas, įgyvendinant projektą, kuris skirtas skatinti mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimą. Šį MITA paskelbtą projektą mes laimėjome kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais, ir tuos darbus atliksime kartu, bendradarbiaudami. Finansavimą gavome tyrimų metodologijos tobulinimui. Tai gana specialūs su mūsų darbu susiję dalykai, kuriuos tobuliname, kad galėtume darbus atlikti racionaliau. Mums pasirodė tikslinga išbandyti naujausią įrangą ir metodus, tyrinėjant kraterį.

– Druskininkų apylinkėse meteoritinis krateris aptiktas, 7-ame dešimtmetyje padarius geofizinę nuotrauką. Manoma, kad į Žemės paviršių atsitrenkė apie 200 metrų skersmens dangaus kūnas. Kodėl tyrimui pasirinktas Mizarų krateris?

– Mizarų krateris, kaip geologinė struktūra, yra unikalus: visų pirma tuo, kad jis yra labai senas. Pagal turimus duomenis, yra įkritęs maždaug prieš apie 500 milijonus metų, kambro-vendo geologinių periodų metu. Manoma, kad tai vienas iš 180 pasaulyje esančių meteoritinės kilmės kraterių ir vienas iš dviejų tokių kraterių Lietuvoje (kitas yra Veprių krateris Ukmergės rajone). Antra, Mizarų krateris nėra iki galo ištirtas – nevisiškai aiškus jo dydis, forma; netgi kilmė, nors daugelis šiuolaikinių mokslininkų, tarp jų ir prof. Gediminas Motuza, teigia, kad krateris yra būtent meteoritinės kilmės.

– Dideliems meteoritams įkritus į Žemę, gamtoje galėjo gana stipriai keistis gyvybės formos, rūšys. Ar dėl to, kad Druskininkų apylinkės patyrė tokį stiprų dangaus kūno smūgį, čia dabar yra mineralinių šaltinių?

– Iki šiol nėra aišku, ar tai turėjo įtakos Druskininkų mineralinių vandenų prasiveržimui, tačiau, galimas dalykas, tai yra susiję. Gali būti, kad Mizarų kraterį užpildantys aukštos mineralizacijos kambro periodo vandeningi horizontai tektoniniais lūžiais (ar kitais požeminiais keliais) susisiekia su geriamo vandens sluoksniais, kurie eksploatuojami Druskininkuose, tuo būdu žymiai padidindami geriamo vandens mineralizaciją.

– Išeitų, kad druskininkiečiai gyvena „ant kraterio krašto“. Gal Druskininkų krateris galėtų tapti turistams įdomiu objektu?

– Kodėl gi ne? Galėtų būti geologinis objektas-paminklas. Žinoma, pats objektas – po žeme, tačiau jau vien žinojimas, kad jis egzistuoja, ko gero, skatintų žmones domėtis įvairia, su tuo susijusia informacija, o kartu keltų susidomėjimą ir pačia vietove, ir objekto kilme.

– Stambesniuose krateriuose, esant aukštai temperatūrai ir slėgiui, gali susidaryti deimantai. Gal ir Mizarų krateryje jų yra?

– Čia yra viena iš versijų; teoriškai gal ir gali būti. Tačiau, bent jau šiuo mūsų atliekamu tyrimu, to nenustatinėsime. Mūsų tyrimai padės išsiaiškinti daugiau informacijos apie tai, kaip krateris susidarė, jo formą, dydį.

Parengė Ramunė Žilienė