Lyg šaltasis karas: Vilnius negirdi garsių aimanų iš Druskininkų
Druskininkuose įsikūrusiai ir dėl ES sankcijų Baltarusijai veikti negalinčiai sanatorijai „Belorus“ Lietuva paskelbė šaltąjį karą – laiškai lieka neatsakyti, o Užsienio reikalų ministerija sprendimus paskelbia tik pranešimais.
Baltarusijai priklausančioje, bet Druskininkuose veikiančioje sanatorijoje dirbantys medikai, slaugytojai ir kiti specialistai jaučiasi taip, lyg jų net nebūtų. Nors iš 393 sanatorijos darbuotojų 354 – Lietuvos piliečiai, valstybės institucijos nereaguoja nei į jų laiškus, nei į rengiamus piketus. Keturi laiškai Užsienio reikalų ministerijai (URM), keturi laiškai – Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), atsakymo – nė vieno.
Tris mėnesius atlyginimų negaunantys sanatorijos darbuotojai tik iš viešo URM pranešimo sužinojo, kad „Belorus“ išbraukta iš įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašo. Kodėl praėjusių metų pabaigoje kartu su kitomis Druskininkų sanatorijomis prastovą paskelbusi „Belorus“ išbraukta, VMI taip ir neatsakė. Šiuo metu neveikiančią sanatoriją pamiršo ne visi – grasinama išjungti šildymą ir elektrą, o „Sodra“ įspėjo, kad neapmokėjus skolų atleis visus darbuotojus. Visi sanatorijos darbuotojai – Druskininkų arba aplinkinių kaimų gyventojai.
Sanatorija „Belorus“, kurioje dirba beveik 400 darbuotojų, Druskininkams pastaruoju metu tapo tikru galvos skausmu/Vlado Ščiavinsko nuotrauka
– Ką daryti kurortui su keturiais šimtais naujų bedarbių ir be šeimininkų galinčiais likti pastatais miesto centre? – „Lietuvos rytas“ paklausė Druskininkų mero Ričardo Malinausko.
– Situacija labai prasta ir sudėtinga. Visiška nežinomybė. Taip yra dėl to, kad mes gyvename ne pagal įstatymus, ne pagal Europos Sąjungos teisės normas ir kitus reglamentus, o pagal URM vadovybės nuotaikas. Sanatorijos darbuotojai atlyginimų negavo nuo sausio 4 dienos, o URM komisija vietoj atlyginimų darbuotojams nusprendė pirmiausia leisti atsiskaityti su poilsį Lietuvoje organizuojančia bendrove „Noriu. Noriu. Noriu“, taip pat šilumos tinklais, nes jie pradėjo grasinti, kad išjungs šildymą.
– Dėl sankcijų sanatorijai „Belorus“ nuo praėjusių metų gruodžio į URM kreipėtės ne kartą. Kodėl iki šiol nepavyko rasti bendro sprendimo?
– Nemažai klausimų taip ir liko be atsakymų. Man sunkiai suprantama, kas vyksta toje ministerijoje. Kai URM atsiuntė atsakymą, kad bus atsiskaityta su poilsį siūlančia agentūra ir šilumos tinklais, paklausėme, kas bus su darbuotojų atlyginimais? Viceministras Mantas Adomėnas neatsakė, ar šis klausimas iš viso buvo svarstomas.
Tačiau šią savaitę jis atsiuntė atsakymą, kad leidžia išmokėti sausio atlyginimus. Man labai norėtųsi pažiūrėti į akis tiems komisijos nariams, kurie žmones tris mėnesius paliko be atlyginimų. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė ir aš pats ne kartą bandėme prisiskambinti ambasadorei ypatingiems pavedimams Sigutei Jakštonytei, bet ji dirba iš namų ir neturi net tarnybinio mobiliojo telefono. Todėl kelias paras su ja visai nepavyko susisiekti. Šiais laikais mes gyvename valstybėje, kur URM valdininkas, atsakingas už sankcijų taikymą, nepasiekiamas ištisomis paromis, nes neturi nuotolinio darbo priemonių. Šiaip taip sulaukę šventės, kai ji atėjo į darbą ir atsiliepė stacionariu ministerijos telefonu, išgirdome nepasitenkinimo kupiną balsą: „O kuo čia dėta savivaldybė?“ Juk sankcijos pritaikytos sanatorijai.
Atrodo, kad URM gyvena kitame pasaulyje, kažkokioje kosminėje erdvėje.
– Gal iš tiesų sankcijų taikymas – ne savivaldybės, o už užsienio politiką atsakingų institucijų reikalas?
– Druskininkuose, kur nedarbas per pandemiją smarkiai išaugo, gali atsirasti dar 400 bedarbių ir per trisdešimt benamių, kurie gyvena sanatorijai priklausančiuose butuose. O kur dar jų šeimų nariai – kaip jiems gyventi? Ką man atsakyti gatvėje sutiktiems žmonėms, kurie klausia: „Mere, kas su mumis bus?“ Manau, kad sanatorijoje dirbantys žmonės neturi tiek santaupų, kad be atlyginimų galėtų gyventi pusmetį. Esu įsitikinęs, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, jo pavaduotojas M.Adomėnas ir S.Jakštonytė atlyginimus gauna laiku ir su visais numatytais priedais.
Anksčiau kalbėjau ir vis dar tikėjausi, jog sąžinė ir sveikas protas nugalės ir ministerija pripažins, kad sankcijos buvo pritaikytos per klaidą. Dabar pripažįstu, kad klydau, – tai ne klaida. URM tai padarė sąmoningai.
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai rengė ne vieną akciją, kad tik valdžia į juos atkreiptų dėmesį/Rengėjų nuotrauka
– Kodėl pasikeitė jūsų nuomonė?
– Iš pradžių dar atrodė, kad sankcijos sanatorijai taikomos dėl geopolitinės situacijos, bet įsitikinau, jog toli gražu taip nėra. Prisimenu pirmuosius pranešimus, kai ministras G.Landsbergis kalbėjo apie ES sankcijas Baltarusijai ir jai priklausančiai sanatorijai. Dabar jau kalbama, kad sankcijos taikomos Baltarusijos prezidento reikalų valdybos vadovui Viktorui Šeimanui. Iš pradžių ši pavardė visai nebuvo minima. V.Šeimanui sankcijos taikomos nuo 2011 metų. Tuomet, kai jam buvo pritaikytos pirmosios sankcijos, mano žiniomis, jis ėjo visai kitas pareigas. Be to, sankcijos taikomos jam, kaip fiziniam asmeniui, o ne sanatorijai. Tokio įžūlaus melo ir apgaudinėjimo nesu matęs per 55 savo gyvenimo metus. Meluojama Prezidentūrai, Vyriausybei ir gyventojams. Tai – piktybiškumo, nebaudžiamumo ir atsakomybės neturėjimo viršūnė. Tai, kas šiuo metu vyksta valstybėje, protu nesuvokiama nei paprastam, nei kokią nors darbo patirtį turinčiam žmogui.
– Druskininkų savivaldybė dėl sanatorijos „Belorus“ kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą. Ką turėtų ištirti prokurorai?
– Prokuratūrai aiškiai išdėstėme, kad sankcijų taikymas – neteisėtas sprendimas. Tai pagrindėme schemomis ir brėžiniais, kas kam pavaldus, kas už ką atsakingas, kas priima sprendimus. ES direktyvose aiškiai nurodyta, kad galutinius sprendimus dėl sankcijų taikymo priima valstybės narės įgaliota institucija, šiuo atveju – Užsienio reikalų ministerija. Net jei sankcijas pritaikytų pati ES, valstybės narės institucijos pačios gali taikyti išimtis, o jei nemato būtinybės, jų visai netaikyti. Kol kas jokio atsakymo iš prokuratūros nesulaukėme.
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai rengė ne vieną akciją, kad tik valdžia į juos atkreiptų dėmesį/Rengėjų nuotrauka
– Ar dėl tokių išimčių buvo tartasi su URM?
– Be abejo, bet, užuot sprendusi sanatorijos darbuotojų likimą, ministerija siunčia raštus į savivaldybę ir renka informaciją apie tai, kokiomis aplinkybėmis sanatorijai „Belorus“ buvo išnuomotas žemės sklypas ir kokį nuomos mokestį ji moka. Gal ne veltui viešojoje erdvėje pasigirdo įvairių svarstymų. Tai gali būti užsienio reikalų ministro G.Landsbergio politinis triukas siekiant politinių dividendų ir bandant parodyti, koks jis galingas ir gali valdyti žmonių likimus. Arba tai yra planas užgrobti ir užvaldyti dešimtis milijonų eurų kainuojantį tvarkingą turtą.
– Tokių minčių kilo sulaukus rašto apie sklypo nuomos aplinkybes?
– Neįsivaizduoju, kam to reikia URM. Tai panašu į sliekų paieškas ten, kur jų nėra. Gal jie būtų labai laimingi sužinoję, kad Druskininkų savivaldybė, kuriai vadovauja caras R.Malinauskas, prieš kiek nors metų ar mėnesių šiai sanatorijai suteikė kokias nors išimtines sąlygas. Neatmetu ir to, kad ieškoma variantų, kaip nutraukti žemės nuomos sutartį, nors ji sudaryta 99 metams. Normalioje valstybėje tai būtų neįmanoma, bet Lietuvoje tai nebūtų pirmas kartas. Panašiai buvo ir vadinamojo Vijūnėlės dvaro istorijoje. Vien po Generalinės prokuratūros prokurorės Deimantės Nikitinienės skambučio į Nacionalinę žemės tarnybą buvo nutraukta žemės nuomos sutartis su pastato savininku Žilvinu Poviloniu.
– Kiek mokesčių sumoka sanatorija „Belorus“?
– Galiu pasakyti, kad jokių lengvatų „Belorus“ niekada neturėjo ir neturi. Žemės nuomos mokesčius savivaldybė nustato pagal paskirtį. Nuo 2003 metų į Druskininkų savivaldybės biudžetą sanatorija sumokėjo beveik 159 tūkst. eurų žemės nuomos mokesčio.
Apie 1998–2002 metais sumokėtus mokesčius savivaldybė duomenų neturi, nes už tai buvo atsakinga VMI. Į valstybės biudžetą per 5 metus sanatorija „Belorus“ yra sumokėjusi 1,8 milijono eurų mokesčių. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra viešoji įstaiga – pelno nesiekianti organizacija, kuri Baltarusijai negrąžina uždirbto pelno, nemoka dividendų. Iš Baltarusijos šis objektas už vaikų gydymą gauna po 6–7 milijonus eurų, neskaitant investicijų. Vien į vaikų korpuso atnaujinimą pernai investuota du milijonai eurų. Sanatorijos teritorijoje įrengti teniso aikštynai, žaidimų aikštelės skirtingo amžiaus vaikams, įrengtas baseinas, atnaujinti visi korpusai. Sužlugdyti tokį objektą gali tik labai žemos moralės žmogus arba labai didelis aferistas.
– Kaip įsivaizduojate darbuotojų, kurių 350 – Lietuvos piliečiai, ateitį?
– Negana to, kad darbuotojai tris mėnesius negauna atlyginimų, artimiausiu metu jie gali netekti ir socialinių garantijų. Jei sanatorija nepadengs skolų „Sodrai“, pastaroji grasina atleisti darbuotojus arba nutraukti socialines garantijas. Darbuotojai kreipėsi į „Sodrą“ išaiškinimo ir gavo atsakymą, jog tai nebus daroma, jei VMI pripažins, kad sanatorija nukentėjo nuo COVID-19. Tačiau VMI išbraukė sanatoriją iš nukentėjusiųjų sąrašo ir iki šiol neatsakė nė į vieną iš keturių jos raštų. VMI tyli, nes meluoti sudėtinga, o teisybė gali neatitikti URM pozicijos. Susidaro įspūdis, kad sanatorijos darbuotojų kratosi visi, – bankas vengia atidaryti jų profesinės sąjungos sąskaitą, surengti piketo Vilniuje taip pat negalime – įvažiuoti į sostinę draudžiama dėl karantino. Manau, jog tokiais veiksmais tyčia daromas spaudimas darbuotojams, kad jie paliktų sanatoriją ir reikėtų tvarkytis tik su pastatais.
– Dar metų pradžioje „Belorus“ darbuotojams buvo siūloma kreiptis į Užimtumo tarnybą ir ieškoti kito darbo. Gal žinote, kiek jų tokiu pasiūlymu pasinaudojo?
– Išėjo gal trys ar keturi darbuotojai. Kiti kol kas laikosi, su jais bendrauja sanatorijos direktorius, darbo tarybos vadovas. Mano žiniomis, darbuotojai ruošiasi ketvirtajam piketui, o šią savaitę pradėjo rinkti parašus ir kreipsis į prezidentą ir Vyriausybę.
Ministras turėjo aiškintis Seime
Dėl sanatorijos „Belorus“ užsienio reikalų ministrui G.Landsbergiui ketvirtadienį teko aiškintis Seimo nariams. Jį iškvietę opozicijos atstovai teigė pasigendantys valdžios paramos beveik 400 sanatorijos darbuotojų. G.Landsbergio teigimu, Užsienio reikalų ministerija (URM) yra paprašiusi Europos Komisijos įvertinti, ar sankcijos Baltarusijos sanatorijai „Belorus“ pritaikytos teisingai, bet pagal gautą informaciją neturi pagrindo abejoti šių priemonių taikymu. Seime G.Landsbergis teigė, kad galutinį sprendimą dėl to turėtų priimti teismas. Jo teigimu, URM sanatorijos prašymu yra leidusi atlaisvinti dalį įšaldytų lėšų, kad būtų galima išmokėti atlyginimus darbuotojams. Jau nuspręsta sumokėti sausio atlyginimus, šiuo metu sprendimo laukia prašymas leisti išmokėti darbuotojų vasario mėnesio darbo užmokestį. „Visi atlaisvinimai, kurių mūsų buvo prašoma, yra padaryti. Laukia vienas – dėl vasario atlyginimų“, – nuo priekaištų dėl likimo valiai paliktų darbuotojų gynėsi G.Landsbergis.
Mokesčius moka Lietuvai
Sanatorija „Belorus“ įkurta 1946 m., o jos pastatai Druskininkų centre pastatyti 1978 metais. Sanatorijos komplekso savininkė – Baltarusijos prezidento reikalų valdyba. Ši valdyba yra ir sanatorijos steigėja. Sanatorijai vadovauja jos paskirtas direktorius. Nors oficialiai sanatorija priklauso Baltarusijai, nuo 1997 metų Lietuvoje ji įregistruota kaip viešoji įstaiga, veikia pagal Lietuvos įstatymus ir moka mokesčius į Lietuvos biudžetą. Pagrindinė sanatorijos veikla – neįgalių ir sunkiai sergančių vaikų iš Baltarusijos gydymas. Jį finansuoja šios šalies ligonių kasos. 2019 metais sanatorijoje gydėsi 6715 vaikų iš Baltarusijos. Sanatorijoje yra 539 gydymo vietos, iš jų 410 skirta vaikams. Sanatorijos gydymo bazė laikoma viena geriausių kurorte, todėl gydytis į ją kasmet atvyksta neįgalių vaikų iš Rusijos, Izraelio ir kitų šalių. Sanatorijos paslaugomis jie naudojasi už savo lėšas. Be neįgalių vaikų, sanatorija priima ir poilsiautojus, kuriems skirti 74 viešbučio kambariai. Per metus joje apsilanko apie 13 tūkst. poilsiautojų. Visos lėšos už jiems suteiktas poilsio, sveikatinimo ir grožio paslaugas lieka sanatorijai.
Praėjusių metų gruodžio 17 dieną ES priėmė sprendimą, kuriuo nustatė papildomus ribojimus Baltarusijai. Priėmus šį sprendimą bankas „Swedbank“ tiesiogines sankcijas pritaikė ir Lietuvoje veikiančiai sanatorijai „Belorus“. Pritaikius sankcijas buvo areštuotos įmonės sąskaitos
Milda Kuizinaitė
„Lietuvos rytas“, 2021-03-29