„Klaros Šuman salonas“ į Druskininkus sugrįžta su nauja programa „Širdies istorijos“

Iš Druskininkų kilusi pianistė Guoda Gedvilaitė koncertuose atkuria vienos iš žymiausių XIX amžiaus moterų muzikės Klaros Šuman gyvenimo epizodus. Vienos žymiausių XIX a. moterų – K. Šuman – kūryba Lietuvoje menkai žinoma, tačiau G. Gedvilaitė jau išstudijavo ir atliko visą didžiosios vokiečių romantikės palikimą, Lietuvoje ir Vokietijoje rengia teatralizuotų koncertų ciklą „Klaros Šuman salonas“, kurio naująją programą druskininkiečiai galės išgirsti ir ja pasigrožėti patys pirmieji Lietuvoje.

„Jau labai greitai, trečią dieną po Kalėdų, druskininkiečius pakviesiu į naują programą „Klaros Šuman salone“. Dalyvauti joje pavyko prikalbinti man pačius brangiausius kolegas ir draugus. Dvi Kauno garsenybės – fortepijono filosofas Motiejus Bazaras ir smuiko virtuozas Vilhelmas Čepinskis įkūnys vokiečių kompozitorių Johanesą Bramsą, kuris nebuvo abejingas K. Šuman, ir vengrų kilmės smuikininką Josefą Joachimą, su kuriuo Klara itin mielai muzikuodavo bei koncertuodavo. Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, violončelės poetas Mindaugas Bačkus įkūnys žymų muzikantą Robertą Hausmaną, kurio nuostabiu garsu susižavėjęs J. Bramsas parašė ir paskyrė jam ne vieną savo kūrinį“, – pasakojo G. Gedvilaitė.

Pirmoje salono dalyje klausytojai pateks į 1853 metus ir Šumanų namus Diuseldorfe, kurių slenkstį, vedamas J. Joachimo, pirmą kartą nedrąsiai peržengė jaunasis Bramsas.

Antra salono dalis vyks Frankfurte prie Maino, kur Klara praleido 17 paskutinių savo gyvenimo metų. Ten ji nuolat rengdavo savo studentų koncertus ir dažnai koncertavo su smuikininku J. Joachimu bei kitais kolegomis. „Tokį koncertą mes ir inscenizuosime, o paskutinis programos kūrinys – Bramso Trio B-Dur – primins apie trumpą, keleto metų Klaros romaną su kompozitoriumi Teodoru Kirchneriu. Mūsų ketveriukė įkūnys visus šiuos istorinius personažus ir dalinsis su mano mielais druskininkiečiais gražiausiomis XIX amžiaus romantinėmis melodijomis ir širdies istorijomis“, – kalbėjo G. Gedvilaitė.

Kuo kūrybingą lietuvę sužavėjo tolimos praeities menininkė? Kaip ji atrado savo koncertų įkvėpėją K. Schumann?

Guoda sakė, kad prieš aštuonerius metus Mendelsono draugija Frankfurte jai pasiūlė išmokti kelias jos pjeses, mat Mendelsonai ir Šumanai artimai draugavo: „Tada ir užsikabinau, pradėjau domėtis Klara, kaip asmenybe, menininke, daugiavaike motina, šeimos žmogumi. Atradau jos laiškus, ir kūrėjos gyvenimas mane įtraukė. K. Šuman įkūnijo labai daug talentų – ne tik pianistės ir kompozitorės. Ji buvo leidinių redaktorė, pedagogė, gabi vadybininkė – pati rengdavo savo koncertus. Spėjant iš jos laiškų, galėjo būti ir gera rašytoja. Jos asmenyje derėjo romantiška prigimtis ir pragmatizmas, veiklumas. Jai reikėjo išlaikyti didžiulę šeimą – Klara susilaukė aštuonių vaikų.

Aišku, atlikėjui svarbiausia pažinti menininką per jo kūrybą, tačiau interpretuoti kūrinius kur kas įdomiau, žinant jų atsiradimo istoriją. Tada jie suskamba įtaigiau, autentiškai. K. Schumann laiškai šiuo atžvilgiu labai vertingi, o jų išliko daug, rašytų ir sutuoktiniui Robertui Šumanui, ir šeimos draugui J. Bramsui, ir kitiems bičiuliams bei šeimos nariams.“

Vokietijoje yra labai daug istorinės medžiagos apie šią menininkę. Ten ji visada buvo garbinama. Jos atvaizdas puošė 100 markių nominalo banknotus, ne kartą pasirodė ant pašto ženklų. Šiemet, minint 200-ąsias K. Šuman gimimo metines, jos dvasia juntama visur, ypač miestuose, kuriuose muzikė gyveno ir dirbo – Leipcige, Diuseldorfe, Berlyne, Baden-Badene ir Frankfurte, kuriame šiuo metu Gyvena G. Gedvilaitė. Ji buvo labai vertinama kaip pedagogė, pritraukdavo daug studentų iš užsienio, ypač iš Anglijos, kur koncertavo kelis dešimtmečius.

Guoda pasakojo, kad per pastaruosius kelerius metus atliko visus K. Šuman kūrinius. Lietuvoje ji vienintelė taip aistringai puoselėja K. Šuman palikimą: „Kai aš atradau K. Šuman, taip ja patikėjau, kad nenoriu su ja skirtis ir atsisakyti kelionių į XIX amžių. Žinoma, mėgstu ir romantiką, ir „sforzando“ (staigus kūrinio garsų akcentavimas), „marcato“ (melodijos, motyvo išryškinimas), todėl rengiu ir modernias programas. Kiti metai bus Liudviko van Bethoveno, todėl mintys jau sukasi apie Vieną, kuri taip pat gali gražiai susieti Bethoveną ir Klarą.“

Koncertuose G. Gedvilaitė ne tiktai muzikuoja, bet ir atkuria K. Šuman gyvenimą: „Istorinė autentika man labai svarbi, bet leidžiu sau ir meninės laisvės, nes kuriu koncertų scenarijus beveik savarankiškai, be konsultantų pagalbos. Vienintelė mano patarėja ir didžiausia kritikė yra mano mamytė Angelė Gedvilienė. Galbūt muzikologai, apsilankę koncertuose, aptiktų netikslumų, bet, man svarbiausia čia yra muzika. Tai – koncertai, mes nevaidiname, o bandome pasinerti į XIX amžiaus kūrėjų esybes, kuo tiksliau perteikiant jų muzikines idėjas.

Labai lauksiu Jūsų gruodžio 28 dieną, 19.30 val. „Eglės sanatorijos“ konferencijų salėje „Klaros Šuman salone“ susitikti su kompozitoriumi J. Bramsu, smuikininku J. Joachimu, violončelininku R. Hausmanu ir pianiste, kompozitore K. Šuman!“

Pianistės G. Gedvilaitės teatralizuotų koncertų ciklą „Klaros Šuman salonas“ naująją programą druskininkiečiai galės išgirsti ir ja pasigrožėti patys pirmieji Lietuvoje/Rolanos Kunske nuotraukos

„Mano Druskininkai“

informacija