Jaunoji Druskininkų kalnų slidininkė Liepa svajoja gimtajam miestui ir Lietuvai atstovauti olimpinėse žaidynėse
Vienuolikametė „Atgimimo“ mokyklos moksleivė Liepa Karlonaitė jau nebesuskaičiuoja, kiek kartų dalyvavo šalies kalnų slidinėjimo varžybose. Ne kartą jai teko atstovauti Druskininkams ir Lietuvai tarptautinėse varžybose, o didžiausiu savo pasiekimu jaunoji slidinėjimo entuziastė vadina šiemet Druskininkų „Snow Arenoje“ surengtose Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) statusą turinčiose varžybose – Baltijos taurės pirmajame etape – paraleliniame slalome iškovotą 3-įają vietą bei du X-osiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse iškovotus aukso medalius. Liepa yra „Snow Arena Racing Team“ – Druskininkų sporto centro kalnų slidininkų komandos narė. Ji džiaugiasi, kad Druskininkuose yra „Snow Arena“, kurioje gali treniruotis ir siekti savo svajonės – tapti Lietuvos Olimpinės rinktinės nare.
L. Karlonaitė yra „Snow Arena Racing Team“ – Druskininkų sporto centro kalnų slidininkų komandos narė/Laimos Rekevičienės nuotrauka
– Liepa, dažnai matome tave, vis lipančią ant kalnų slidinėjimo varžybų nugalėtojų pakylos. Esi viena iš geriausių slidininkių ne tik Druskininkuose, bet ir visoje Lietuvoje. Kuo sužavėjo šitas sportas, kas tau jame labiausia patinka?
– Mane žavi greičiai, patinka kalnai. Patinka įveikti trasas, kurias paruošia treneriai. Smagios ir išvykos su mūsų komanda. Labai patinka mane treniruojančių trenerių atsakingas požiūris į savo darbą, jų bendravimas su mumis. Kai pirmą kartą atėjau į „Snow Areną“, ji man paliko labai didelį įspūdį Džiaugiuosi, kad pasirinkau šitą sportą. Jis man iš tiesų labai patinka. Esu labai dėkinga treneriams, kurie padėjo išmokti slidinėti, atskleidė šios sporto šakos paslaptis. Jų dėka įgijau ir vis tobulinu slidinėjimo įgūdžius. Esu labai dėkinga savo pirmajam treneriui Artūrui Bikulč, kuris sudomino šia sporto šaka.
– Ar visuomet būna iššūkis, kai reikia įveikti naują trasą?
– Taip, ir jeigu nepavyksta naują trasą įveikti iš pirmo karto, kartoju, stengiuosi tol, kol pavyksta.
– Turbūt taip stengiesi, norėdama savo darbo rezultatus parodyti per varžybas? Ar suskaičiuoji, keliose varžybose esi dalyvavusi?
– Tarptautinėse varžybose dar nedaug kartų dalyvavau, o Lietuvoje – tikrai daug. Dalyvaudama tarptautinėse varžybose, jaučiu ypatingą atsakomybę, nes ten susirenka labai pajėgios varžovės. Ir iš šalių, kuriose yra gilios slidinėjimo tradicijos.
Lapkričio pradžioje Druskininkuose organizuotose Baltijos taurės pirmojo etapo varžybose teko dalyvauti slalomo bei paralelinio superslalomo rungtyse. Atrankoje užėmiau antrąją vietą, laimėjau ketvirtfinalį, truputį nepavyko pusfinalyje, bet kovoje dėl trečios vietos įveikiau atrankos varžybų lyderę – Latvijos slidininkę. Tikrai jaudinausi. Bet padėjo treneriai, ir pati pasakiau sau, kad galiu ją įveikti. Susikaupiau ir, labai sėkmingai įveikusi trasą, latvę aplenkiau.
Pagal užimtų vietų svarbumą, šios man yra vienos svarbiausių. Vienintelė iš Lietuvos vaikų dvi dienas patekau į TOP ketvertą, lipau ir ant prizininkų apdovanojimo pakylos.
– Per varžybas tėvai, ko gero, labai jaudinasi. Ar tau svarbus jų palaikymas?
– Man šis sportas patinka, ir esu laiminga, kad tėveliai suteikia galimybę sportuoti. Varžybose su manimi būna ir mano mama. Tėvai sako, jog džiaugiasi, kad turiu tokį pomėgį. Jų manymu, svarbiausia, kad man veikla patiktų, o jie palaikys ir padės. Kaip sako mama, džiugu, jei žmogus apskritai randa hobį, kuris visą gyvenimą lydi ir patinka.
– Varžybose, ko gero, dar smagiau dalyvauti, kai matai, jog tavo pastangos nenueina perniek, o per treniruotes įdėtą darbą vainikuoja pergalės? Iš tiesų sunku patikėti, maža mergaitė iš lygumų krašto skina laurus kalnų slidinėjimo varžybose.
– Pastarosiose varžybose buvo labai didelė garbė atstovauti būtent Druskininkams ir Lietuvai. Visa mūsų šeima esame patriotai. Visuomet labai noriu atsakingai atstovauti „Snow Arenai“, kurioje treniruojuosi, Druskininkams, kuriuose gyvenu.
Smagu būtų, jei, pavyzdžiui, nuvažiavus į Suomijoje organizuojamas varžybas, garsiai skambėtų ne tik Lietuvos, bet ir pačių Druskininkų vardas.
L. Karlonaitė: „Džiaugsmą sukelia pačios trasos, kurias tenka įveikti. Mėgstu iššūkius!“/Asmeninio archyvo nuotrauka
– Kiek metų jau slidinėji?
– Dabar jau ketvirti metai, ketvirtas sezonas. Pirmieji metai buvo skirti daugiau mokymuisi, tik antrųjų metų pabaigoje pradėjome dalyvauti varžybose, po truputį įveikti trasas.
– Per varžybas būna įvairių oro sąlygų? Tai lemia rezultatus?
– Ir Suomijoje, ir Latvijoje organizuotose varžybose pasitaikė sudėtingų oro sąlygų. Tada iš tiesų sunkiausia įveikti trasą techniškai, be jokių klaidų ir kuo greičiau. Praėjęs sezonas buvo sudėtingas, nelabai stabiliai pavykdavo finišuoti visose varžybose.
Šį sezoną mano užduotis yra ne tik tobulėti, laimėti prizines vietas, bet ir siekti stabilumo – kuo daugiau sėkmingų startų. Kad mažėtų startinis jaudulys, didėtų patirtis. Praėjusiais metais buvo pirmieji mano startai tarptautinėse varžybose, nėra ko norėti, kad iš karto, vos atvažiavusi į tokio lygio varžybas, laimėčiau.
– Kas tau suteikia didžiausią džiaugsmą šioje sporto šakoje?
– Man labiausiai patinka slidinėti kalnuose. Džiaugsmą sukelia pačios trasos, kurias tenka įveikti. Mėgstu iššūkius!
Taip pat man labai patinka mano slidinėjimo komanda, išvykos su ja. Komandoje yra iš skirtingų mokyklų ir klasių mokiniai. Jie yra mano draugai. Per varžybas „sergame“ vieni už kitus, džiaugiamės, kai pasiseka laimėti, palaikome, jei nepasiseka. Konkurencija grupėje, manau, skatina siekti geresnių rezultatų.
O dalyvaujant varžybose, dar ir susipažįstu su naujais draugais ne tik iš Lietuvos. Dabar bendrauju ir su ukrainietėmis, ir rusėmis. Susirašinėjame ar pasiskambiname su užsienyje gyvenančiomis draugėmis.
Liepa labai dėkinga savo pirmajam treneriui A. Bikulč, kuris sudomino šia sporto šaka/Laimos Rekevičienės nuotrauka
– Ar dar lieka laiko kitiems pomėgiams?
– Žinoma, lieka. Lankau mokyklą, ruošiu pamokas, bendrauju su draugėmis, tėvais. Lankiau dailės mokyklą, tačiau dabar laiko dailės mokyklai nebelieka. Dabar piešiu tik savo malonumui.
– Ar dažnai jums organizuojamos sporto stovyklos?
– Lapkričio pabaigoje organizuojama stovykla, kurioje mus treniruos italų treneris bei olimpietė Ieva Januškevičiūtė.
– Kas tau svarbiausia prieš startą?
– Prieš startą svarbu padaryti apšilimą, nuraminti jaudulį.
– Didžiausia tavo kaip kalnų slidininkės, svajonė?
– Norėčiau patekti į Lietuvos olimpinę rinktinę, dalyvauti tarptautinėse varžybose. Ir dabar man labai patinka žiūrėti per televizorių tarptautines varžybas, palaikyti įvairių šalių sportininkus. Turiu didelę svajonę – atstovauti Druskininkams ir Lietuvai.
Kalbino Laima Rekevičienė