Įspūdis: ar tujas pasodino, plyteles sklype išklojo aitvarai?

Antradienį tuščioje Druskininkų miesto apylinkės teismo posėdžių salėje, nedalyvaujant net suinteresuotoms šalims, išklausiau sprendimą su viešuoju interesu susijusioje byloje dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo. Nacionalinės žemės tarnybos ieškinys, kuriuo teismo prašoma įpareigoti sklypo Pakalnės gatvėje valdytojus atlaisvinti valstybinės žemės sklypą ir nugriauti ten stovinčius statinius, želdinius, buvo atmestas.

Viskas prasidėjo po to, kai oficialių patikrinimų metu nustatyta, kad minėtas žemės sklypas yra naudojamas didesne ploto dalimi nei pažymėta dokumentuose. Pasirodo, ko tik ten nėra tuose galimai neteisėtai užvaldytuose dešimtyje arų: ir atraminė sienutė, ir įveistas sodas, ir tujų bei gėlynų gyvatvorė, ir trinkelėmis išklota aikštelė, ir praėjimas su laiptais… Net ir dujų rezervuaras! Todėl teismo prašyta įpareigoti atsakovus atlaisvinti mums, visiems piliečiams, naudoti skirtą valstybinę žemę.

Jeigu byla susijusi su viešuoju interesu, vadinasi, reikalai turėtų rūpėti ir Jums, ir man, ir kaimynui. Visiems geros valios žmonėms, kurie, kad ir negyvena Pakalnės gatvėje, bet mėgsta pasivaikščioti gryname ore. Gryno oro yra ir miškelyje prie Pakalnės gatvės. Tačiau, pasirodo, ne visas miškelis ar parkas yra ta vieta, kur galėtumėme mėgautis pasivaikščiojimu. Kaip tik dėl to ir buvo susirūpinusi Nacionalinė žemės tarnyba, kuri savo ieškinyje teismui nurodė, jog šalia atsakovams priklausančio sklypo yra statiniais, įrenginiais bei želdiniais užimta valstybinė žemė. Todėl jos negalima naudoti pagal paskirtį. Tai reiškia, kad pažeistas ir viešasis interesas.

Šioje byloje figūruoja ir viešas asmuo, tarybos narys opozicijoje liberalas Valdas Trinkūnas. Iš ilgo juridinio proceso susidarė įspūdis, kad, kartu su sklypu, jis savo dukrai „padovanojo“ ir teisinių vargų, susijusių su daugiau nei 10 arų valstybinės žemės sklypu. Po šio kilnaus gesto dukrai byloje jis liko tik tarp „trečiųjų suinteresuotųjų asmenų“.

O kas liko mums, laukiantiems viešo intereso triumfo? Tik žinia, kad kažkaip ėmė ir nebeliko tarp buvusių ir dabartinių sklypo savininkų tokių „asmenų“, kurie „prisimintų“, kas ir kodėl tujas sodino, atramines sienutes rengė, plyteles klojo, ir panašiai.

Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame pranešime spaudai, teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė, jog faktas, kad valstybinėje žemėje yra statinys, įrenginys ar želdiniai, pats savaime neįrodo visuomenės intereso naudoti valstybinę žemę pagal paskirtį pažeidimo. Esą bylos nagrinėjimo metu nepakako ir įrodymų dėl neteisėto atsakovų naudojimosi valstybine žeme, neįrodyta želdinių kilmė ir kita.
Še tau kad nori! Aš, kaip ir tikriausiai daugelis druskininkiečių, nesu iš tų žmonių, kurie tiki, kad, pavyzdžiui, tujomis sklypą apsodinti ar gyvatvore kiemą aptverti gali kokie nors mistiniai aitvarai.

Ir esu suglumusi. Vis svarstau: tai ar turiu teisę vaikščioti po viešą parką, visuomeninę rekreacinę teritoriją? Kokiu atstumu pasivaikščiojimo metu laikytis nuo pavojingiems įrenginiams priskiriamo dujų rezervuaro? Ar tujos, augančios valstybinėje žemėje, šakelę galiu nuskinti – ar ji vis dėlto yra privati nuosavybė? O, jei vaikščiojant po miškelį, kils noras pauostyti ten augančią gėlytę – ar galima? O gal – ne. Nes ji – privačioje valdoje, ir ten yra „tretieji suinteresuotieji asmenys“, kuriems gali nepatikti, jei uostysiu jų gėlytes?

Kad tik nebūtų apmaudu druskininkiečiams, kurie, ilgus metus taupę pinigus, už juos nusipirko panašaus dydžio sklypus Druskininkuose. Jie, ko gero, net nepamanė, kad paprasčiau būtų naudotis pašonėje esančia valstybine žeme, kurioje nežinia kokie aitvarai pasirūpina želdiniais ir kita gerove?/ „Mano Druskininkai“ archyvo nuotrauka

Ramunė Žilienė