Giedriaus Matulionio 103-ajai šaulių kuopai – jau 30!

Vasario 16 d. Druskininkuose esanti Lietuvos šaulių sąjungos Giedriaus Matulionio 103-oji šaulių kuopa paminėjo įkūrimo 30-metį. Šiandien šios kuopos šauliai aktyviai dalyvauja Druskininkų gyvenime, talkina Druskininkų policijos pareigūnams, karantino metu jiems padeda užtikrinti viešąją tvarką ir prižiūrėti, kaip laikomasi šalyje paskelbtų rekomendacijų. Kartu su VSAT pareigūnais vykdomos bendros pratybos ir dalyvaujama, saugant valstybės sieną.

LŠS G. Matulionio 103-oji šaulių kuopos šauliai dažnai matomi įvairiuose Druskininkuose organizuojamuose renginiuose/Asmeninio archyvo nuotrauka

Jau daugelį metų Druskininkų mokyklose veikia jaunųjų šaulių būreliai, taigi šauliai lankosi ten organizuojamuose renginiuose, bendrauja su jaunimu, skiepija jiems tautinę dvasią ir meilę Tėvynei.

Apie šaulių kasdienybę, svarbiausius darbus ir planus pasakoja Druskininkų šaulių kuopos vadas Ramūnas Šerpatauskas.

– Kiek narių vienija Giedriaus Matulionio 103-oji šaulių kuopa?

– Šiandien G. Matulionio 103 kuopa vienija daugiau kaip 30 įvairių profesijų suaugusių šaulių ir apie 30 jaunųjų šaulių iš įvairių Druskininkų savivaldybės mokyklų. Teisybės dėlei, reikėtų pasakyti, jog šiemet šis skaičius pastebimai sumažėjo dėl pandemijos. Ankstesniais metais moksleivių pavykdavo pritraukti žymiau daugiau. Buvo laikotarpis, kai kuopoje jaunųjų šaulių buvo ir beveik 50.

– Kur Druskininkų šaulių kuopa vykdo savo veiklą? Kam skiriami prioritetai?

– Savo veiklą su jaunaisiais šauliais vykdome mokyklose (būreliai). Moksleivių atostogų metu jaunieji šauliai turi galimybę vykti į pakopinio rengimo sukarintas stovyklas Lietuvos kariuomenės daliniuose. 2020 m. mes įsirengėme ir savo mokymo klasę, tad visi mūsų šauliai turi galimybę į paskaitas bei mokymus rinktis savaitgaliais ir vakarais darbo dienomis. Žinoma, šiuo metu vykdomas ir intensyvus suaugusių šaulių karinis rengimas. Po darbų ir savaitgaliais jie mokosi karybos, dalyvauja kursuose bei pratybose. Prioritetas, žinoma, skiriamas jaunimui ir darbui mokyklose.

– Kas gali būti šauliais? Kokie reikalavimai keliami naujiems nariams? Kokiomis charakterio savybėmis turi pasižymėti šaulys?

– Jaunaisiais šauliais gali tapti jaunuoliai nuo 11 iki 18 metų, šauliais – Lietuvos Respublikos piliečiai, ne jaunesni nei 18 m amžiaus. Visi privalo būti dori, pavyzdingi visuomenės nariai. Šauliai yra svarbūs šauliškų tradicijų puoselėtojai ir skleidėjai visuomenėje. Tad svarbu, kad šaulys visuomet būtų pavyzdingu moksleiviu, sūnumi ar dukra.

– Pastaruoju metu pastebima, kad būti šauliu tapo madinga. Ir tai daroma vardan populiarumo ar net politinių tikslų?

– Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą būtų sunku. LŠS gretose yra įvairių profesijų atstovų, ateina įvairios patirties turintys žmonės. Šaulių sąjunga yra vienijanti organizacija, burianti ir skatinanti drauge dirbti dėl bendrų tikslų. Na, o tie, kurie ateina, vedami tikslo pasidaryti reklamą ar vedami politinių tikslų, dažniausiai supranta, kad tai nėra ta organizacija, kurios jiems reikia. Ir labai greitai ir tyliai iš jos pasitraukia.

– Kurie žmonės paliko ryškiausią pėdsaką LŠS Giedriaus Matulionio 103-oji šaulių kuopos istorijoje?

– Ryškiausią pėdsaką kuopos istorijoje, žinoma, paliko pirmieji vadai, kurie kūrė kuopą nuo nulio, apjungė ir suvienijo visus Tėvynę mylinčius žmones. Galėčiau paminėti tokius vadus, kaip vienas pirmųjų Druskininkų šaulių kuopos vadas, neseniai į Amžinybę išėjęs Vladislovas Kleinotas, anuomet būrio vadu buvęs, dabar senjoras ir kuopos garbės šaulys Algirdas Mikelionis. Be abejo, būtų neteisinga nepaminėti ir tragiškai žuvusio jaunojo šaulio Giedriaus Matulionio, taip pat jau po nelaimės kuopos vairą perėmusių kuopos vadų – pedagogės Kristinos Uteševos, kuri buvo sukūrusi ir jaunųjų šaulių merginų ansamblį, ir šviesaus atminimo Alvydo Truskos.

– Kokie, Jūsų manymu, buvo išskirtiniai įvykiai ar nuveikti darbai per tris dešimtis gyvavimo metų?

– Be abejonės, vienas iš labiausiai įsimintinų įvykių – pirmųjų kuopos šaulių priesaika Perlojoje, prie Vytauto paminklo 1991 vasario 16 d. Juk būtent nuo šios datos pradėta skaičiuoti Druskininkų šaulių kuopos istorija. Svarbus ir pirmasis šaulių budėjimas su miesto policija 1997 spalio 31 d. Taip pat, kaip išskirtinį įvykį, reikėtų paminėti ir 2002 kovą įvykusią tragišką nelaimę – Giedriaus Matulionio žūtį, kuri gana stipriai paveikė ir pakeitė kuopą. Nors ji ir turėjo didelę įtaką šaulių veiklai, bet kuopos nesužlugdė, o šauliai šią skaudžią pamoką išmoko. Iš naujesnių laikų paminėtina 2013 m. liepos 6 d. prie Miesto muziejaus surengta jaunųjų šaulių pasižadėjimo ceremonija, kurią stebėjo gausus būrys druskininkiečių. Svarbi ir 2018 m. šaulių inicijuota akcija – ąžuolų vienybės alėja, dovanota miestui Valstybės 100-mečio progą. Taip pat labai svarbu paminėti, kad 2014 metais mūsų kuopa įamžino jaunojo šaulio Giedriaus Matulionio atminimą – tų metų kovą mūsų kuopai buvo suteiktas jo vardas. Tų pačių metų gegužę prie „Ryto“ gimnazijos (buvusi Senamiesčio vidurinė mokykla, kurioje mokėsi Giedrius) šaulių iniciatyva buvo pasodintas atminimo ąžuolas ir įrengta atminimo lentelė.

Druskininkų šaulių kuopai vadovauja R. Šerpatauskas/Asmeninio archyvo nuotrauka

– Kas Ramūną atvedė į Šaulių sąjungą? Kuriuo savo atliktu darbu ar veikla labiausiai didžiuojatės?

– Į šaulių sąjungą, galima sakyti, atvedė buvęs mano kuopos vadas – Krašto apsaugos savanorių pajėgose, KASP Druskininkų 109 kuopos vadas kpt. Kęstutis Valenta. Jis vieno pokalbio metu pasiūlė kreiptis į Alytaus šaulių rinktinę, kuri tuo metu (2012 m.) ieškojo kuopos vado Druskininkuose. Na, o didžiuojuosi tuo, kad per mano vadovavimo kuopai laikotarpį pavyko išugdyti ne vieną jaunuolį, pasirinkusį pačias garbingiausias profesijas – Lietuvos kariuomenės karininko (šiuo metu yra besimokančių Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje), pasieniečio, ugniagesio gelbėtojo. Yra profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių. Tačiau bene labiausiai šiandien galiu didžiuotis atkurta šaulių kuopa, užsitarnautu pasitikėjimu ir pagarba. Na, dar ir pasiekimais šaudymo varžybose, kai su miesto jaunimu iškovojome prizines vietas. Tokie dalykai motyvuoja!

– Esate dažnai matomi įvairiuose Druskininkų renginiuose, per valstybines šventes. Kodėl Jums tai svarbu?

– Visų pirma, savo veikloje mes puoselėjame tradicijas, skatiname jaunimo patriotiškumą ir pilietiškumą. Ir jauniesiems šauliams, ir suaugusiesiems visuomet pabrėžiu, koks svarbus šaulio vaidmuo valstybės gyvenime. Ir kaip svarbu tai, jog šauliai yra pavyzdys visai visuomenei. O dalyvavimas valstybinėse šventėse yra šauliškumo tradicijų puoselėjimas, atėjęs nuo pat šios garbingos organizacijos susikūrimo 1919-aisiais. Na, o renginiuose mes dažniausiai talkiname miesto policijai, padėdami užtikrinti viešąją tvarką. Per metus šauliai praleidžia šimtus valandų, padėdami policijos pareigūnams – tai dar viena šaulių funkcija, kuri yra įtvirtinta įstatymu.

Kuopos vadas didžiuojasi su miesto jaunimu iškovotais pasiekimais šaudymo varžybose/Asmeninio archyvo nuotrauka

– Ko palinkėtumėte kolegoms ir būsimiems šauliams 30-mečio proga?

– Šauliams norėčiau palinkėti ištvermės, vykdant iškeltas ir patikėtas užduotis. Būti pavyzdžiu ir garbingai nešti šaulio vardą. Būti žingeidiems ir tvirtai laikytis dar 1919 m. organizacijos įkūrėjo Vlado Pūtvio Putvinskio išleistų 10-ies įsakymų šauliui. Na, o tiems, kurie šiuo metu dar svarsto, ar abejoja dėl prisijungimo prie LŠS, noriu pasakyti – jeigu Jums išties rūpi Tėvynė, jos laisvė, esate savo miesto ir šalies patriotas, tapkite šauliu jau šiandien! Mūsų organizacijoje kiekvienam sudaromos galimybės realizuoti save pagal Jūsų galimybes. Juk ne veltui mūsų šūkis skelbia – Šaulys – Tautos karys!