„Forto dvaro“ šeimininkas A. Katilovskis: darbuotojams svarbus geras atlyginimas ir patrauklios darbo sąlygos

Kodėl į vienas įstaigas darbuotojai dirbti veržte veržiasi, kitos jų neprisišaukia? Kodėl vienos iš jų yra atrauklios, o kitos ne? Štai nuo 2009 metų Druskininkuose veikiantis „Forto dvaras“ gali didžiuotis, kad yra populiari darbovietė, ir žmonės nori čia dirbti. Kai kurie darbuotojai čia dirba nuo pirmųjų dienų, o vasaromis čia netrūksta gimnazistų ir studentų, mielai „Forto dvare“ įsidarbinančių.

Nuo 2009 metų Druskininkuose veikiantis „Forto dvaras“ gali didžiuotis, kad yra populiari darbovietė, žmonės nori čia dirbti, kolektyvas – darnus ir draugiškas/Laimos Rekevičienės nuotrauka

Kodėl gimnazistams yra patrauklus „Forto dvaras“?

Kaip sakė UAB „Dzūkijos arnika“ direktorius Albertas Katilovskis, vasaromis  „Forto dvare“ kasmet dirba nemažai gimnazistų. Norinčiųjų kasmet vis daugiau. Šią vasarą čia dirbančios Gabija Lukšytė ir Audra Jezukevičiūtė sako „Forto dvarą“ pasirinkusios dėl draugiško čia dirbančio kolektyvo, darbo aplinkos. Merginoms patiko ir įmonės direktoriaus požiūris į dirbančius jaunus žmones, jo bendravimas. Iki tol jos jau buvo girdėjusios daug gerų atsiliepimų apie „Forto dvarą“.

Gabija Lukšytė: „Žinau, kad nuo kolektyvo ir aplinkos labai daug kas priklauso. Einame į darbą, puikiai nusiteikusios. Ir ta diena greitai prabėga. Pradėjus dirbti, atsiveria labai daug galimybių. Jaunam žmogui tikrai smagu, kad gali užsidirbti pats ir turėti savų pinigų. Užsidirbus, galima sutaupyti, o pinigus išleisti, tarkime, kelionei.

Aš niekada nesimokiau rusų kalbos, o pradėjusi dirbti, ją išmokau. Pirmomis savaitėmis tekdavo kviesti administratorę, kad pagelbėtų susikalbėti su „Forto dvaro“ klientais, o dabar puikiai susikalbu pati. Šis darbas tikrai padėjo patobulinti rusų kalbos įgūdžius. Man patinka bendrauti su žmonėmis, patinka šis darbas, aš gerai jaučiuosi šiame kolektyve“.

Audrai Jezukevičiūtei patinka bendravimas su kolegomis ir klientais, „Forto dvare“ ji puikiai jaučiasi: „Smagiausia, kai išgirstu klientų pagyrimus, darbo įvertinimą. Man labai svarbus geras žodis“.

 

Puiki galimybė tobulinti užsienio kalbų įgūdžius

Edvinas Grėbliūnas iš Alytaus „Forto dvare dirba jau nebe pirmus metus. Vaikinas sako, kad jam čia patinka, nes kolektyvas – jaunas, šiuolaikiškas direktorius. Motyvuoja ir nemažas atlyginimas: „Man, studentui, suteiktos puikios galimybės dirbti ir užsidirbti, smagiai leisti laiką su puikiu  kolektyvu.  Rekomenduoju visiems nesėdėti namuose,  neleisti laiko prie televizoriaus ar kompiuterių ekranų, o vasarą praleisti prasmingai ir užsidirbti savų pinigų. Man smagu, kad darbe patobulinau rusų, anglų ir net lenkų kalbos įgūdžius. Užsienio kalbos, taip pat ir rusų, labai svarbios. Tikrai smagu, kai galiu jomis susikalbėti“.

Druskininkietis gimnazistas Karolis Rupeikis taip pat džiaugiasi, darbe patobulinęs užsienio kalbų įgūdžius: „Mokykloje, regis, mokėmės rusų kalbos, tačiau, pakalbėjęs su svečiais šia kalba, ją tikrai geriau išmokau, patobulinau šnekamosios kalbos žinias.  Dirbti „Forto dvare“ pradėjau, nes norėjau praleisti vasarą prasmingi, dirbdamas. Labiausiai patinka kolektyvas, jaunas, norintis dirbti, visi draugiški,  geranoriškai padeda naujokams“.

 

Svarbiausia – darnus kolektyvas

Virtuvės darbuotojai Aurimas Kisielius, Daiva Amšiejienė, Diana Voroninienė vertina „Forto dvaro“ administracijos pastangas rūpintis darbo vieta, šiuolaikinių technologijų naudojimą. Aurimas yra dirbęs „Eglės“ sanatorijoje. Sako, norėjęs išbandyti save ir kitoje sferoje. Vaikinas giria „Forto dvaro“ kolektyvą. Sako, kad visi puikiai sutaria, pasitaria, kartu ieško geriausių sprendimų. A. Kisielius, paklaustas, kuriuo savo gaminamu patiekalu labiausiai didžiuojasi, nedvejoja: „Kepsniais“. Ir čia pat priduria: „Kiekvienas patiekalas reikalauja kruopštumo. Negali patiekti žmogui patiekalo, kurio nenorėtum ragauti pats“. „Forto dvaro“ virtuvės darbuotojai patikina, kad svarbiausia jų darbe – atsakomybė ir kokybiški produktai: „Jaučiame ypatingą kontrolę, reikalavimus kokybei“.

Ilgiausiai „Forto dvaro“ virtuvėje dirbanti D. Amšiejienė sako, kad jai labai patinka pasirinkta profesija: „Puikus kolektyvas, nuoširdus, geras, darbuotojus suprantantis direktorius.  Visos aplinkybės, kurios susiklosto, yra išsprendžiamos, problemos – išgvildenamos. Direktorius, tikrai atviras ir žmogų suprantantis. Tikrai nežadu kelti sparnų, man  „Forto dvare“ patinka. Sunkias dienas visada keičia  lengvos dienos“. Daiva didžiuojasi visais „Forto dvare“  gaminamais patiekalais, giria ir tradicinius čia verdamus cepelinus: „Cepelinai pas mus visada švieži, be jokių pusfabrikačių: gaminami nuo pat bulvės nulupimo iki patiekalo pateikimo. Svarbiausia čia – lietuviška bulvė!“.
D.Voroninienė pasakojo, kad iš pradžių ji dirbo padavėja, vėliau buvo pasiūlyta dirbti virtuvėje: „Man tai buvo tarsi iššūkis. Namuose mėgau gaminti maistą, bet niekada nemaniau, kad tai taps mano specialybe. Kas sunkiausia ir reikalauja didžiausio meistriškumo? Viskam reikia meistriškumo – ir kepsnių marinatams, ir cepelinams, ir vėdarams. Mes viską gaminame labai atsakingai“.

Patrauklios darbo sąlygos

Kaip sakė A. Katilovskis, „Forto dvare“ dirba ne tik druskininkiečiai, bet ir žmonės iš Alytaus, Varėnos, Lazdijų. Administratorės Inga Dailydienė, Kristina Lukaševič, Kristina Žilvienė ir Justina Antanavičiūtė džiaugiasi darbo sąlygimis ir galimybe siekti karjeros. Kristina, viena iš ilgiausiai „Forto dvare“ dirbančių darbuotojų, prisiminė, kad A. Katilovskio vadovaujamose įvairiose įmonėse  dirba kone 20 metų: „Motyvuoja laiku mokamas atlyginimas, geros darbo sąlygos. Dirbau padavėja, dabar esu vadybininkė, esu atsakinga už banketus, kitus renginius. Čia daug erdvės saviraiškai ir savirealizacijai“.
I.Dailydienė sako, kad jai imponavo pats darbo organizavimas, geros darbo sąlygos, direktoriaus požiūris į darbuotojus, galimybė užsidirbti. K. Lukaševič sako nesigailinti, kad prieš 9 metus pasinaudojo galimybe įsidarbinti „Forto dvare“: „Geros karjeros galimybės. Darbe naudojamės pažangiomis technologijomis, motyvuoja atlyginimai“.
J.Antanavičiūtėį „Forto dvarą“ dirbti važinėja iš Veisiejų: „Labai patinka kolektyvas, direktorius, motyvuotas atlyginimas, taigi dirbu ir toliau, važinėju iš Veisiejų miestelio, kuriame dabar gyvenu. Direktorius supratingas, reiklus. Pas mus visada šviežias, skanus maistas, net pats direktorius valgo būtent „Forto dvare“. Patinka jo inovatyvumas – ko gero, vieni iš nedaugelio Lietuvoje užsakymus priimame, naudodami išmaniuosius telefonus ir racijas, tai suteikia galimybę efektyviau dirbti“.

„Forto dvare“ dirbantys darbuotojai sako, kad jiems smagu darbe vilkėti tautinius drabužius, kuriuos ypač vertina klientai.

Ne kiekvienas Druskininkų darbdavys galėtų pasigirti tokiais lojaliais darbuotojais. A. Katilovskio klausėme, kaip pavyksta suburti „Forto dvaro“ kolektyvą? Kam teikiami prioritetai? Kuo jis labiausiai didžiuojasi?

– Manau, kad darbuotojų lojalumas atsiranda todėl, kad stengiuosi mokėti gerą atlyginimą už kokybišką darbą. Gerai dirbančius darbuotojus tikrai stengiamės paskatinti. Vidutinis virtuvės darbuotojų atlyginimas, atskaičius mokesčius, – 700-900 eurų, priklausomai nuo jų kategorijos. Administratorės, barmenės uždirba apie 700 eurų. Juk žmonės iš Lietuvos išvažiuoja todėl, kad svetur jiems už tą patį darbą moka daugiau.

Jeigu mano, kaip verslininko, verslo idėja gyvybinga, geriems darbuotojams turiu sumokėti atitinkamą atlyginimą, kad jie norėtų pas mane dirbti ir stengtųsi tai daryti maksimaliai gerai.

Žinoma, ne tik atlyginimas svarbus, bet ir darbo sąlygos. Stengiamės įdiegti visas naujoves, kurios palengvintų žmonėms darbą ir darytų jį efektyvesniu. Be to, tada ir darbo vieta tampa patrauklesnė. Tarkime,  mūsų virtuvė yra kondicionuojama, salės darbuotojai naudojasi racijomis, šiuolaikiškais išmaniaisiais telefonais.

 

Kiek žmonių dirba „Forto dvare“?

– Vasarą priimame ir papildomų darbuotojų, taigi dirba 65 žmonės. Jeigu žiemos sezonu salėje dirba 5-6 pavadėjai, tai vasarą, kai svečių srautas pats aktyviausias, vienoje pamainoje dirba 11-13 darbuotojų. Žmonės, kurie dirba vasarą, tikrai labai motyvuoti – jie nori užsidirbti. Bėda ta,  kad jie neturi patirties. Vasaros metu įdarbiname dažniausiai gimnazistus, studentus. Mes labai atidžiais stebime darbo valandas, neleidžiame dirbti ilgiau, nei priklauso. Manau, kad dvi-tris dienas dirbantys žmonės jau išeikvoja savo fizines galimybes ir jiems reikia poilsio. Mums svarbiausia – geras rezultatas. Darbuotojas  neturi būti pervargęs, nepailsėjęs.

Pastaruosius keletą metų mums nereikia ieškoti darbuotojų – jie patys mus randa. Buvę darbuotojai negaili rekomendacijų, ir tai džiugina.

Manau, kad darbas sunkus ir fiziškai, ir psichologiškai. Reikia bendrauti su skirtingų tautų, kultūrų atstovais, juos aptarnauti, bandyti susikabėti jų kalba.

Beje, moksleiviams čia ir gera gyvenimo pamoka. Jeigu mokykloje jie daugiau žino savo teises, tai čia tenka pirmiausia prisiminti savo pareigas.

Kai kurie, padirbėję vasarą, supranta, kad reikia mokytis toliau, kad netektų dirbti padavėjų darbo visą gyvenimą. Kiti pirmą kartą savo gyvenime užsidirba nuosavų pinigų ir džiaugiasi tokia galimybe, pajaučia savo uždirbtų pinigų vertę.

 

Įgyvendino seniai brandintą svajonę

– Seniai brandinome svajonę patys gaminti alų – jau antrus metus patys gaminame trijų rūšių alų, kurį pavadinome „Druskininkų dvaro alumi“. Domiuosi istorija. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais dvaras buvo ekonominis vienetas, centras. Mes irgi kuriame savotišką dvarą. Jau veikia poilsio namai, alaus darykla ir lietuviškų patiekalų restoranas. Manau, kad pamažu tampame tuo ekonominiu vienetu.

Jeigu druskininkiečiai dar neragavo mūsų alaus, maloniai kviečiame paragauti. Manau, kad miestui turėti savo alų nėra blogai. Tęsiame nusistovėjusias tradicijas.

Užsakymo Nr. MDR-116-001