Druskininkai kviečia minėti Karolio Dineikos 120-ąsias gimimo metines

Šiandien, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio kontekste, dažnai girdime žodžius: Lietuvą kuriame kiekvienas. Karolio Dineikos (1898-1980) veikla, jo profesinis palikimas ir indėlis į tautinę savimonę, Lietuvos sporto ir sveikatinimo sistemos kūrimą yra aiškus pavyzdys, kokį reikšmingą, neįkainojamą pėdsaką vieno žmogaus gyvenimas gali palikti ateities kartoms. Pasigilinus į Lietuvos patrioto, pedagogo, krepšinio, pradininko, žymaus gydomosios kūno kultūros specialisto, biografiją, – visą per 82-ejus metus jo nueitą gyvenimo kelią, kupiną prasmingų darbų, įvairiapusės veiklos ir iniciatyvų, – apima pasididžiavimo jausmas, kad ši stipri, šviesi asmenybė yra būtent Lietuvos turtas. O druskininkiečiams ir garbė, ir pareiga puoselėti jo atminimą. Juk Druskininkuose K. Dineika praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, atkūrė ir išpuoselėjo tuometį Gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parką, dabar, jo garbei ir atminimui, pavadintą K. Dineikos sveikatingumo parku. Druskininkuose, senosiose kapinėse, jis atgulė ir amžinojo poilsio.

Druskininkus išgarsino ir K. Dineikos taikytos gydymo bei sveikatinimo metodikos (1976 m. nuotr.)

Mokė asmeniniu pavyzdžiu

K. Dineikos 120-ąsias gimimometines planuojama paminėti tam skirta konferencija, parodomis, sporto varžybomis, gimnastiada ir daugybe kitų renginių. Ketinama K. Dineikos sveikatingumo parko prieigose pastatyti bareljefus, skirtus įamžinti parko kūrėjus K. Dineiką ir E. Levicką. Pasak Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo Lino Urmanavičiaus, šiandien daug kalbama apie sveiką gyvenseną, mitybą, judėjimo naudą – būtent to savo asmeniniu pavyzdžiu visus mokė sveikos gyvensenos pradininkas Karolis Dineika: „Druskininkuose K. Dineika vystė sveikatingumo parką, ypač daug dėmesio skyrė gydomosioms procedūroms, gydymas buvo paremtas gamtiniais faktoriais: oru, saule, vandeniu, taip pat mankšta. Kurortui ir dabar tai aktualu. K. Dineikos knygomis apie gydomąją kūno kultūrą visoje Lietuvoje ir šiandien remiasi gydytojai, kineziterapeutai. Daug kas užmiršo, kad K. Dineika yra Lietuvos krepšinio tėvas, pirmasis paskatinęs, mokęs lietuvius žaisti šį žaidimą, šiandien vadinamą antrąja šalies religija. Tikiuosi, kad šis K. Dineikos indėlis bus įvertintas ir ateityje ras savo vietą Lietuvos sporto istorijoje.“

 

Vadintas stebukladariu

Prisiminimus apie Karolį Dineiką papasakojo druskininkietis, gydytojas, psichologas-psichoterapeutas Zenonas Streikus: „Mūsų bičiulystė, prasidėjusi nuo 1977-ųjų, tęsėsi iki pat Karolio Dineikos mirties. Mus supažindino gydytojas Algimantas Kačergius. Džiaugiuosi, kad buvau vienas iš tų žmonių, kurie galėjo užeiti pas K. Dineiką į namus ir bendrauti asmeniškai. Jo buitis buvo labai paprasta. Daug knygų. Šeima gyveno dabartinėje Vytauto gatvėje, trijų kambarių bute, daugiaaukštyje prieš dabartinį prekybos centrą. Teko būti šalia ir tą naktį, kai K. Dineika pateko į reanimaciją dėl širdies priepuolio… K. Dineika visą gyvenimą, net ir būdamas reanimacijoje, išlaikė humoro jausmą, žingeidumą. Jį laikau savo Mokytoju. Man tik skaudu, kad šiandien daugelis žavisi užsienio specialistais. O juk daugelį pradmenų, įžvalgų K. Dineika jau buvo mums pateikęs. Jis buvo tokia asmenybė, apie kurią tarybiniais metais buvo nevalia kalbėti. Nes jis, kaip aktyvus visuomenininkas, didžiulį įdirbį turėjo jau ikikarinėje nepriklausomoje Lietuvoje. K. Dineika buvo eruditas. Bendravo su daugeliu iškilių žmonių, tarp jų ir su Kipru Petrausku; dainavo, grojo fortepijonu. Kiek žinau, nelabai sutarė su A. Smetona – jis asmeniškai K. Dineiką nelabai mėgo. K. Dineika buvo asmenybė, kurios autoritetu ir profesinėmis žiniomis rėmėsi visa iškilioji tuometės Tarybų Sąjungos profesūra. Jis, nors ir neturėjo jokių mokslinių laipsnių ir net gydytojo specialybės, dažnai buvo įvardijamas daktaru stebukladariu, profesoriumi. Jo sistema – gydomoji kūno kultūra, psichofizinė treniruotė, masažai iki šiol vertinami, ypač Rusijos mokslininkų. Patiko vieno profesoriaus pasakymas: „Jei pamatau, kad K. Dineikos knyga kurio nors studento visai „nesuskaityta“, jau žinau, kad iš tokio studento specialisto nebus“. Po karo K. Dineika buvo vienas iš Kūno kultūros instituto steigėjų. Parašė labai įdomią disertaciją – kurios neapsigynė, nes prasidėjo persekiojimas. Tai buvo mokslinis darbas apie lietuvių liaudies judriuosius žaidimus. Disertacija taip ir liko neapginta; man teko ją skaityti. Daug idėjų dabar galėtume įgyvendinti mokyklose, ir, manau, taip ir bus ateityje. Dėl to, ką K. Dineika padarė Druskininkuose, esame žinomi būtent kaip sveikatos miestas. Jo masažų, gydomosios kūno kultūros pratimų, psichofizinių treniruočių metodika nenusileidžia pasauliniam lygmeniui, ir tikiu, kad Lietuvoje sulauks deramo atgimimo.“

 

Nurodyta net dėl nekrologo

K. Dineikos gyvenimu, jo indėliu į Lietuvos sporto sistemos vystymąsi besidomintis Druskininkų verslo ir informacijos centro direktorius Rimantas Palionis mano, kad K. Dineika, ir dėl savo veiklos nepriklausomai Lietuvai, ir kaip asmenybė, stovėjusi prie Lietuvos sporto sistemos ištakų, galėtų būti Lietuvos 100-ečio žmonių šimtuke: „Nors man pačiam nėra tekę bendrauti su K. Dineika, tačiau sentimentų yra. Kai mano mamos brolis, mano dėdė, Antanas Radzevičius, išgyvenęs tremtį Sibire, po darbų kobalto kasyklose, grįžo į Lietuvą turėdamas sveikatos problemų, artimai susibičiuliavo ir vėliau nuolat bendravo su K. Dineika bei jo dukra Gyne. Staigmena buvo, kai Gynė prieš keletą metų man papasakojo, kad prisimena dėdės šeimą. Mūsų šeimos aplinkoje buvo daug kalbama apie K. Dineiką, jo iniciatyvas, veiklą. Manau, šeimos aplinka, ir ypač mano dėdė, artimai bendravęs su K. Dineika, žymiąja dalimi nulėmė pasirinkimą studijuoti kineziterapijos mokslus – 1985-aisiais baigiau kineziterapijos studijas Kūno kultūros institute, esu pirmosios laidos absolventas. Juolab, kad aktyviai sportavau. Tuomečiame institute K. Dineikos metodikos buvo nuolat minimos, jam jautė pagarbą daugelis dėstytojų, tačiau jis buvo tarsi „nematomas“ autoritetas: juk buvo tokie laikai. Sovietmečiu pavardė „Dineika“ buvo tariama lyg su potekste, lyg kažko baiminantis: ir šiandien aišku, kodėl. Juk atitinkamu laikotarpiu buvo stengiamasi tam tikrą jo veiklą slėpti, kiek žinau, jam teko turėti reikalų ir su tuomečiu „saugumu“. Yra žinoma, kad ir per laidotuves buvęs nurodymas „užgesinti kalbas“, neleista parengti net išsamaus nekrologo. Viename, Jono Baranausko straipsnyje apie K. Dineiką „Jį vadino stebukladariu“, teko skaityti, kad nebuvo paskelbta nei nekrologo, nei užuojautų…

Šiandien, ačiū Dievui, jau nėra paslaptis, kad pirmajame savo gyvenimo etape, ir, tam tikra prasme, etape „iki Druskininkų“, K. Dineika buvo aktyvus nepriklausomos Lietuvos šalininkas, jis daugelyje šaltinių bei jo amžininkų prisiminimų, minimas kaip aktyvus tarpukario nepriklausomos Lietuvos veikėjas.“

 

Reikšmė Lietuvos krepšiniui

Ar, minint Lietuvos krepšinio 90-etį, buvo deramai įvertintas K. Dineikos indėlis? R. Palionio nuomone, K. Dineikos biografijos dalis, susijusi su indėliu į Lietuvos krepšinį, dar per mažai nušviesta: „K. Dineikos vadovaujama rinktinė dukart tapo čempione Europos vyrų krepšinio čempionate: 1937 m. Rygoje ir 1939 m. Kaune; čempionatas vyko Lietuvoje specialiai tam pastatytoje Kauno halėje; K. Dineikos vadovaujama rinktinė dominavo Europos krepšinyje ir antrą kartą tapo Europos čempionais. Tačiau sovietmečiu buvo nesaugu tai viešinti, siejant su K. Dineikos vardu, – juk jis buvo kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, prieš bolševizmą… Jo nuostatos, veikla, kurią jis aktyviai vystė tarpukariu, – po Antrojo pasaulinio karo jam galėjo baigtis „kelialapiu“ į Sibirą… K. Dineika – Lietuvos pasididžiavimas, o Druskininkams pasisekė, kad jis, nors ir jau įpusėjęs savo gyvenimą, atvažiavo čia. Tai asmenybė, stiprus žmogus. Jis ir Druskininkuose, jam naujoje, nors ir sportui giminingoje sveikatinimo srityje, išliko lyderiu.“

K. Dineika visą gyvenimą propagavo ne tik sveiką gyvenseną, bet ir klasikines, ir tautines sporto šakas, tarp jų ir nacionaliniu pasididžiavimu dabar laikomą krepšinį. Kaip teigė R. Palionis, Skirmanto Leono Karalevičiaus knygoje „XX a. Lietuvos krepšinio legenda. I dalis. 1920-1960“ rašoma, kad K. Dineika ruošė rinktines ir buvo jų vadovas Europos čempionatuose, Europos čempionato metu ėjo organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas: „Lietuvos krepšinio rinktinės vadovas Karolis Dineika rūpinosi sportininkų fiziniu parengimu, krepšininkai mankštinosi Panemunės šile. K. Dineikai talkino žaidžiantis treneris, JAV lietuvis – Pranas Lubinas. Dažnas krepšininkų svečias buvo ir Vytautas Augustauskas, Kūno kultūros rūmų direktorius, Europos čempionato organizacinio komiteto garbės narys. K. Dineika yra pirmasis lietuviškai išleistų krepšinio taisyklių autorius. Tai minima ir Nijolės Dariūtės Maštarienės knygoje „Darius ir Girėnas“. Savo pirmą krepšinio knygelę, mažo formato, 8×13 cm, vos 30 puslapių, K. Dineika išleido 1922 m., knygelės pavadinimas „Krepšiasvydis vyrams (Basket Ball)“, toje pat knygelėje dr. J. Eretas nušviečia pagrindinius kumsčiasvydžio privalumus. Knygoje minima, kad vėliau, 1926-aisiais, krepšinio taisykles išleidęs Steponas Darius, leisdamas knygelę, patyręs materialinių sunkumų: jis padėkojo Lietuvos krepšinio pionieriams K. Dineikai, E. Garbačiauskienei, J. Šulginui, kitoms svarbiausioms organizacijoms, rėmėjams, padėjusiems jam moraliai ir patarimais.

 

Kuria dokumentinę apybraižą

K. Dineikos biografija besidominti Druskininkų kultūros centro direktorė Rimutė Viniarskaitė lapkritį tikisi pristatyti druskininkiečiams dokumentinę apybraižą apie K. Dineiką: „Iš trijų K. Dineikos vaikų (Arnas, Gynė ir Vincas) gyva dukra. Kai pradėjau domėtis K. Dineikos biografija ir jo sąsajomis su Druskininkais, indėliu į Lietuvos sporto, sveikatinimo istoriją, norėjosi kuo daugiau informacijos išgirsti iš pirmųjų lūpų. Taip ir susipažinau su poete, vienuole Gyne Dineikaite: kas geriau gali apibūdinti savo artimuosius nei vaikas? Ir toliau bendraujame su Gyne. Remdamasi ir jos suteikta informacija, rengiu medžiagą apybraižai.“ Šį šeštadienį, kovo 17 d., „Eglės“ sanatorijos bibliotekoje 16 val. rengiamas poetės, vienuolės Gynės Dineikaitės kūrybos pristatymas. Bus demonstruojamas R. Viniarskaitės parengtas videointerviu su G. Dineikaite.

R. Viniarskaitės nuomone, galbūt nedaugelis jaunosios kartos atstovų žino, kad K. Dineika buvo skautas: „Skautų vadų kursus baigė Anglijoje, jam buvo suteiktas I skautų laipsnis. Jis buvo aktyvus kūno kultūros instruktorius Lietuvos skautų sąjungos vadų kursuose-stovyklose. K. Dineika buvo pavyzdžiu kitiems, apdovanotas auksiniu skautų ženkliuku. Jis mokė skautus ir tautinių šokių. Yra žinoma, kad atkūrė vieną senovinį lietuvių žaidimą, ir pavadinęs jį „Vilniaus ripka“, paskyrė Vilniaus meilės ugdymui.“

 

Informacija – ir muziejuje, ir bibliotekoje

K. Dineikos atminimas įamžintas ir jo vardu pavadintame parke: ten tęsiamos K. Dineikos puoselėtos tradicijos, ilgainiui gali būti sukurta lauko ekspozicija su istorine memorialine medžiaga. Druskininkų miesto muziejuje saugomas gipsinis K. Dineikos (autorius Gediminas Jakubonis) biustas iš tuomečio Sveikatos parko. Į muziejų biustas pateko labai prastos būklės. 2016 m. biustas buvo restauruotas (restauratorė Ona Adomaitytė). Taip pat į muziejų yra patekę ir fotografijų albumai. Iš ženklų, priklijuotų albumo viršeliuose, aišku, kad parke veikė Gydomosios fizinės kultūros muziejus. Taip pat yra saugomos ir kelios paties K. Dineikos parašytos knygos. Visa šia medžiaga naudojasi ir kiti muziejai, LRT laidų kūrėjai; kreipiasi ir studentai, privatūs asmenys, kuriems medžiaga yra reikalinga įvairiems pranešimams. Medžiaga yra prieinama visai visuomenei pagal galiojančią patvirtintą Naudojimosi Druskininkų miesto muziejaus biblioteka ir fondais tvarką, skelbiamą Muziejaus interneto svetainėje.

Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje iki kovo 31 dienos veikia parodos, skirtos K. Dineikos 120-osioms gimimo metinėms. Fotografijų parodą iš K. Dineikos šeimos archyvų parengė Druskininkų turizmo centras. Spaudinių parodą „Karolis Dineika – kūno ir dvasios kultūros puoselėtojas“ parengė bibliotekos darbuotojai, surinkę straipsnius periodinėje spaudoje. Taip pat eksponuojamos ir knygos apie K. Dineiką.

 

 

Dineikos šeimos archyvo nuotraukos

 

Karolis Dineika (1898 m. kovo 15 d. Rygoje – 1980 m. rugpjūčio 13 d. Druskininkuose)

 

K. Dineika gimė Vinco Dineikos ir Elžbietos Gaigalaitės-Dineikienės šeimoje. Baigęs vidurinę mokyklą, 1916 m. Tartu įgijo gimnazijos kūno kultūros mokytojo cenzą. Pirmojo pasaulinio karo metais kurį laiką gyveno Peterburge. 1917-1918 m. Peterburge studijavo hidrotechnikos kursuose, 1917 m. įsteigė moksleivių klubą „Lietuvos sakalas“, dirbo draugijos „Majak“ sporto instruktoriumi. Grįžęs į Lietuvą 1918-1919 m. mokytojavo Linkuvos „Saulės“ gimnazijoje. Viešoje erdvėje yra skelbiama informacija, kad Žiemgaloje K. Dineika organizavo partizanų būrį, dalyvavo kovose prieš bolševikus. Joniškėlyje pateko į kalėjimą, bet pabėgo. Grįžęs iš bolševikų nelaisvės, dirbo Linkuvos apsaugos štabe, vėliau – valsčiaus ir apskrities tarybose. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavo kovose su bermontininkais prie Radviliškio ir Šiaulių. 1920-1922 m. K. Dineika buvo Krašto apsaugos ministerijos sporto instruktorius, vėliau – Šaulių sąjungos sporto instruktorius. Buvo aktyvus Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos narys; organizavo krepšinio rungtynes Lietuvos kariuomenėje, o 1922 m. išleido knygutę „Krepšiasvydis“, kurioje smulkiai aprašė žaidimo taisykles. 1923-1926 m. Lietuvos universitete studijavo pedagogiką, psichologiją, lietuvių literatūrą ir geografiją. Jo iniciatyva 1922 m. įkurta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija, buvo jos pirmasis pirmininkas. Nuo 1927 m. Kauno „Aušros“ ir Alytaus valstybinės gimnazijos fizinio lavinimo mokytojas. Nuo 1934 m. Kūno kultūros rūmų inspektorius ir Kūno kultūros kursų lektorius. 1940-1945 m. Linkuvos gimnazijos kūno kultūros mokytojas, 1941–1944 m. šios gimnazijos vicedirektorius. 1945-1949 m. buvo Kūno kultūros instituto direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1952 m. buvo Druskininkų gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parko vedėjas.

 

 

Krepšininkas Pranas Lubinas skautų stovykloje – už rankos laiko jauniausiąjį K. Dineikos sūnų Vincą.

 

K. Dineikos propaguotos mankštos gryname ore tradicijos tęsiamos ir dabartiniame Sveikatingumo parke.

 

 

 

Istorinis Sveikatingumo parkas Druskininkuose atnaujintas, išsaugant unikalias K. Dineikos taikytas sveikatinimo metodikas.

 

Parengė Ramunė Žilienė