Profesinius ir sportinius iššūkius mėgstanti Druskininkų ligoninės gydytoja E. Ragaišytė: „Norėčiau niekada neperdegti – toliau mylėti savo darbą ir sportą“
Gydytoja E. Ragaišytė džiaugiasi galimybe padėti druskininkiečiams ir kurorto svečiams įveikti sveikatos problemas / Asmeninio archyvo nuotrauka
Iš LSMU Kauno klinikų į Druskininkus dirbti atvykstanti jauna skubios pagalbos gydytoja Eglė Ragaišytė džiaugiasi galimybe padėti druskininkiečiams ir kurorto svečiams įveikti sveikatos problemas. Nuo 2020-ųjų kurorte dirbanti medikė sako, kad čia jai labai praverčia ir vienoje didžiausių šalies klinikų įgyta patirtis. Eglė jau spėjo pelnyti ligoninės vadovų, kolegų pasitikėjimą bei pagarbą ir pacientų palankumą. Jaunoji gydytoja – ne tik puiki savo srities specialistė, bet ir didelė sporto entuziastė. Po įtemptų darbo dienų E. Ragaišytė jėgas ir vidinę ramybę atgauna sportuodama – bėga maratonus, dalyvauja triatlono varžybose, ilgas distancijas įveikia dviračiu.
Su Druskininkų ligoninėje dirbančia skubios pagalbos gydytoja Egle kalbėjome apie jos darbo kasdienybę, laisvalaikį ir svajones.
– Jūs esate viena jaunų gydytojų, pasirinkusių darbą Lietuvoje, o ne užsienyje. Kodėl?
– Jeigu trumpai – labai myliu Lietuvą, manau, kad čia – geriausia šalis gyventi. Studijuojant skubiosios medicinos rezidentūroje, buvo atsiradusi mintis išvykti padirbėti skubiosios medicinos gydytoja į užsienį – ten ši specialybė yra nuo seniau. Bet tik tam, kad, pasisėmusi patirties, sugrįžčiau. Neatmetu šios galimybės ir ateityje.
– Kodėl nusprendėte dirbti ir Druskininkų ligoninėje? Kaip čia Jums sekasi, ar užtenka galimybių profesinei saviraiškai?
– Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, pasirinkau Skubiosios medicinos rezidentūrą ir pradėjau dirbti LSMU Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje gydytoja rezidente. Vėliau įsidarbinau Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje, LSMU Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriuje ir Druskininkų ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje
Į Druskininkų ligoninę atvykti mane paskatino kolega, druskininkietis gydytojas Tomas Bernatavičius. Labai patiko ligoninė, administracijos, ypač direktorės Evelinos Raulušaitienės požiūris į skubios pagalbos skyrių ir į skubiosios medicinos sritį. O kai susipažinau su Priėmimo skyriuje dirbančiu personalu, nebeliko jokių abejonių, kad noriu čia dirbti.
Mano pagrindinė darbovietė – LSMU Kauno klinikos – yra viena iš didžiausių ligoninių Lietuvoje, ir darbas joje tikrai labai skiriasi nuo darbo rajono ligoninėje. Bet tikslas juk tas pats – padėti pacientui. Taigi galėčiau pasakyti, kad dirbti Druskininkuose sekasi gerai, bet iššūkių netrūksta.
Man atrodo, kad idealus variantas yra dirbti ir universitetinėje ligoninėje, kurioje yra naujausi, moderniausi ištyrimo bei gydymo metodai, ir mažesnėje rajono ligoninėje, kur reikia pagalvoti, kaip geriausiai padėti konkrečiam pacientui su esamais resursais.
Po įtemptų darbo dienų E. Ragaišytė jėgas ir vidinę ramybę atgauna sportuodama – bėga maratonus, dalyvauja triatlono varžybose, ilgas distancijas įveikia dviračiu / Asmeninio archyvo nuotraukos
– Kodėl pasirinkote būtent Priėmimo ir skubios pagalbos gydytojos specializaciją?
– Man visada norėjosi veiksmo, problemų, patiko būti įvykių epicentre, o labiau dinamiškos ir įdomesnės specialybės tikriausiai nėra. Ta įvairovė labiausiai ir žavi. Internatūrą (praktika ligoninėje paskutiniais medicinos studijų metais) atlikau Vilkaviškio ligoninėje, daug laiko praleidau Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, nes ten visada būdavo veiksmo.
Kai reikėjo po medicinos studijų stoti į rezidentūrą, kaip tik buvo neseniai atsiradusi skubiosios medicinos rezidentūra. Todėl nusprendžiau pabandyti. Ir nesigailėjau.
– Galbūt teko stažuotis ir užsienyje?
– Taip, penkias savaites teko stažuotis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Būtent ten prieš 60 metų ir atsirado skubiosios medicinos gydytojo specialybė. Tai buvo unikali patirtis, pamačiau, kad nesvarbu, ar tu dirbi privačios ligoninės skubios pagalbos skyriuje, ar universitetinės ligoninės, ar mažos Lietuvos rajono ligoninės priėmimo skyriuje – pacientų problemos tos pačios.
– Ar, Jūsų nuomone, Druskininkų ligoninė patraukli jauniems specialistams?
– Manau, kad Druskininkų ligoninė tikrai daro nemažai, kad pritrauktų dirbti jaunuosius gydytojus. Pats Druskininkų miestas – taip pat puiki vieta gyventi. Druskininkų ligoninės administracija sudaro sąlygas tobulėjimui, atsižvelgia į darbuotojų pasiūlymus, yra tikrai geranoriški. Tik reikia suprasti, kad darbas rajono ligoninėje skiriasi nuo darbo didžiausiose Lietuvos ligoninėse.
– Kada Jums darbe būna sunkiausia ir kas labiausiai džiugina?
– Sunkiausia, kai nori padėti, bet negali… Kai paciento būklė būna nepagydoma ir supranti – kad ir ką darysi, baigtis bus bloga. Tuomet, net sugrįžusi namo, negaliu negalvoti apie darbą ir atsipalaiduoti. Ir kaip sunku rasti tinkamus žodžius, kai tenka pranešti, kad padarėme viską, bet išgelbėti gyvybės nepavyko…
O labiausiai džiugina pacientų šypsenos, išeinant iš Skubios pagalbos skyriaus, būklei pagerėjus ir sveikstant.
– Kokių perspektyvų, pačios manymu, turi Druskininkų ligoninė?
– Man atrodo, kad ji galėtų tapti Pietų Lietuvos Skubiosios medicinos centru. O jeigu rimtai, tikiuosi, kad bus stipri rajono ligoninė, kurioje bus galima suteikti pagalbą visiems, kurių būklė nereikalauja gydymo didžiosiose Lietuvos ligoninėse.
– Dalyvaujate maratonuose, triatlono varžybose, ar taip semiatės jėgų, reikalingų tikrai atsakingam Jūsų darbui?
– Darbas padeda sportui, o sportas labai reikalingas „persikrauti“ ir kokybiškai dirbti toliau. Būna tokių budėjimų ir atvejų, kurių negali pamiršti, dar kurį laiką blogai jautiesi. Be to, mano darbe būna tikrai labai daug streso. Sportas, o ypač ištvermės sporto treniruotės puikiai padeda atsipalaiduoti ir toliau mylėti savo darbą bei gyvenimą. Nepaisant to, kad dirbu tikrai nemenku krūviu, pavyksta ir pasportuoti apie 50 valandų per mėnesį.
– Kas Jums labiausiai patinka Druskininkuose? Ar, būnant čia, lieka laiko išmėginti kurorte siūlomas pramogas, sveikatinimo paslaugas?
– Man labai patinka gamta. Aš kiekvieną kartą džiaugiuosi, važiuodama į budėjimą. Dažnai po budėjimo Druskininkuose dar lieku pasportuoti – pabėgioju po apylinkes, pavažinėju dviračiu, riedučiais, paplaukioju.
Dzūkija – puiki vieta treniruotis, minant dviratį. Yra labai daug kelių su geros kokybės asfaltu ir mažu automobilių eismu, o, vaizdai, važiuojant dviračiu, labai džiugina širdį.
Be to, Dzūkijoje – Alytuje, Varėnoje, Veisiejuose, Druskininkuose – organizuojama daug triatlono varžybų.
O į klausimą, kas man labiausiai patinka Druskininkuose, atsakau – didžiausia pramoga man pati kurorto aplinka ir gamta.
– Kokios būtų Jūsų didžiausios profesinės ir asmeninės svajonės?
– Norėčiau niekada neperdegti, toliau mylėti savo darbą ir sportą.
Evelina Raulušaitienė, Druskininkų ligoninės direktorė:
„Mums visiems labai pasisekė, kad gydytoja Eglė yra mūsų Priėmimo
ir skubios pagalbos gydytojų komandoje. Skubiosios
medicinos gydytojo specializaciją turinti Eglė žavi ne tik savo
profesionalumu, energija, bet ir tvirtu charakteriu. Kai dirbi Priėmimo
ir skubios pagalbos skyriuje, privalai greitai priimti sprendimus,
būti ryžtingas, drąsus ir nebijoti tam tikrais atvejais juos
apginti.
Visada malonu pasikalbėti su gydytoja ne tik apie darbines aktualijas,
bet ir jos laisvalaikį. Didžiuojuosi, žaviuosi jos pasiekimais
ir kartais pagalvoju – kaip ji viską spėja?“
Kalbino Laima Rekevičienė