Pagrindinės investicijų diversifikacijos klaidos
Investavimas jau seniai nebėra tik profesionalių finansų rinkos dalyvių sritis – šiandien prie investavimo priemonių prieiga yra atvira visiems. Tačiau kartu su galimybėmis atsiranda ir rizikos. Viena svarbiausių taisyklių, apie kurią nuolat kalba finansų ekspertai, – investicijų diversifikacija. Ji turėtų padėti sumažinti nuostolių riziką, išskaidant kapitalą tarp skirtingų sektorių, turto klasių ir geografinių regionų.
Vis dėlto praktika rodo, kad daugelis investuotojų – tiek pradedantieji, tiek patyrę – daro tas pačias klaidas. Vieni per daug koncentruoja savo portfelį į vieną sektorių, kiti išskaido lėšas taip plačiai, kad faktiškai nebevaldo savo investicijų. Dar kiti painioja diversifikaciją su visiška rizikos eliminacija ir nusivilia, kai portfelis krenta kartu su visa rinka.
Trumpai tariant, didžiausia problema ta, kad investuotojai dažnai klaidingai supranta, kas yra tinkamas investicijų paskirstymas ir kaip jis veikia praktikoje.
Šiame straipsnyje apžvelgsime aštuonias dažniausiai pasitaikančias diversifikacijos klaidas, išnagrinėsime, kodėl jos atsiranda, ir pateiksime patarimų, kaip jų išvengti.
- Per siaura diversifikacija – „įvairovės iliuzija“
„Diversifikacija nėra magiškas būdas uždirbti daugiau – tai būdas prarasti mažiau“, – teigia finansų analitikas dr. Tomas Jankauskas.
Viena dažniausių klaidų – investuotojai mano, kad investuoja įvairiai, tačiau realybėje jų portfelis priklauso nuo vieno sektoriaus ar regiono.
Pavyzdžiui, investuotojas gali turėti 10 skirtingų technologijų bendrovių akcijų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai platus pasirinkimas, tačiau visos šios įmonės priklauso tam pačiam sektoriui. Jei technologijų rinka patirs nuosmukį, visas portfelis praras vertę.
Ekspertai rekomenduoja diversifikuoti ne tik pagal įmonių skaičių, bet ir pagal sektorius, regionus bei turto klases – akcijas, obligacijas, žaliavas ar net alternatyvias investicijas.
- Per plati diversifikacija – kai „daugiau“ nebūtinai geriau
Kita kraštutinė klaida – portfelio išskaidymas į dešimtis ar net šimtus skirtingų pozicijų. Toks investicijų paskirstymas gali atrodyti saugesnis, tačiau realiai investuotojas praranda kontrolę ir galimybę gauti didesnę grąžą.
Kai portfelyje per daug turto, investuotojas faktiškai atkartoją visos rinkos vidurkį, bet dar patiria papildomų sąnaudų – mokesčių už sandorius ir valdymą. Tokiu atveju kyla klausimas: ar neverta paprasčiau įsigyti rinkos indeksą atkartojantį fondą (ETF)?
- Geografinės rizikos ignoravimas
Dalis investuotojų linkę koncentruotis tik į savo šalies ar regiono rinką. Tokia strategija atrodo patogi – geriau suprantama ekonomika, žinomos įmonės. Tačiau tai reiškia ir didesnę priklausomybę nuo vietinių ekonominių bei politinių įvykių.
2022 m. pradžioje daugelis investuotojų, kurie buvo susitelkę tik į Rytų Europos rinkas, patyrė didelius nuostolius dėl geopolitinių įtampų. Tai pavyzdys, kaip regioninė koncentracija gali tapti reikšmingu portfelio trūkumu.
Diversifikuojant būtina įtraukti skirtingas geografines zonas – JAV, Europos, Azijos, besivystančių rinkų aktyvus. Tai sumažina vieno regiono krizės poveikį.
- Ignoruojamos turto klasės
Ne mažiau dažna klaida – investuoti tik į vieną turto klasę. Dažniausiai tai būna akcijos, nes jos suteikia galimybę uždirbti didesnę grąžą.
Tačiau obligacijos, žaliavos ar nekilnojamasis turtas gali veikti kaip „stabilizatoriai“. Pavyzdžiui, kai akcijų rinkos krenta, obligacijų vertė neretai kyla. Tokiu būdu portfelis patiria mažiau svyravimų.
Pagal OECD rekomendacijas, geriausia praktika – turėti bent kelias skirtingas turto klases, kurios reaguoja priešingai į rinkos pokyčius.
- Emocinis diversifikacijos valdymas
Investuotojai neretai daro sprendimus vedami emocijų. Jei tam tikra rinka sparčiai kyla, investuotojas gali skubėti įsigyti daugiau panašių aktyvų, manydamas, kad „čia yra ateitis“.
Tokia strategija dažnai baigiasi tuo, kad investuotojas „perka viršūnėje“ ir praranda pinigus, kai rinka atsitiesia. Diversifikacija turėtų būti planuojama remiantis analize, o ne emocijomis.
- Portfelio neperžiūrėjimas
Dar viena dažna klaida – manymas, kad užtenka vieną kartą subalansuoti portfelį ir jo daugiau nebereikia prižiūrėti. Rinkos kinta, įmonės bankrutuoja, ekonominės sąlygos pasikeičia.
Jei portfelis neperžiūrimas reguliariai, investuotojas gali nebesuprasti, kokia yra tikroji jo turto struktūra. Viena turto klasė gali neproporcingai išaugti, išbalansuodama visą investicijų paskirstymą.
Ekspertai pataria bent kartą per metus atlikti portfelio peržiūrą ir, jei reikia, jį subalansuoti.
- Diversifikacijos painiojimas su garantija
Kai kurie investuotojai klaidingai mano, kad diversifikacija garantuoja apsaugą nuo nuostolių. Tai netiesa. Diversifikacija tik sumažina riziką, bet jos visiškai neeliminuoja.
Rinkos krizės metu gali kristi beveik visų turto klasių vertė, kaip nutiko 2008 m. finansų krizės metu. Diversifikacija tokiu atveju padeda sumažinti nuostolius, tačiau neapsaugo jų visiškai.
- Nepakankamas dėmesys ilgalaikei strategijai
Diversifikacija dažnai vertinama tik trumpuoju laikotarpiu, tačiau jos tikrasis tikslas – užtikrinti stabilų kapitalo augimą per dešimtmečius.
Trumpalaikiai svyravimai gali būti skausmingi, bet ilgalaikėje perspektyvoje diversifikacija leidžia išvengti katastrofiškų nuostolių. Svarbiausia – laikytis plano ir nepamiršti, kad investavimas yra maratonas, o ne sprintas.
Išvada
Diversifikacija – tai ne tik paprastas aktyvų paskirstymas, bet ir nuolatinė disciplina, reikalaujanti kritinio mąstymo bei gebėjimo atsiriboti nuo emocijų.
Norint sėkmingai valdyti riziką, svarbu vengti kraštutinumų: nei per siauro, nei per plataus portfelio. Taip pat būtina nepamiršti skirtingų turto klasių, geografijos bei reguliarios portfelio priežiūros.
Investuotojams gali praversti ir specializuoti įrankiai ar finansinės konsultacijos. Pavyzdžiui, šis išsamus gidas apie investicijų diversifikaciją pateikia praktinius pavyzdžius, kaip pritaikyti strategijas skirtingose situacijose.
Diversifikacija nėra „sidabrinė kulka“, tačiau tai patikimiausia priemonė, padedanti sumažinti riziką ir užtikrinti ilgalaikį kapitalo augimą.