Nuo profesinės mokyklos iki tarptautinių čempionatų: kaip pameistrystė keičia karjeros galimybes

Lietuvos darbo rinkoje jau ne vienerius metus kalbama apie kvalifikuotų specialistų trūkumą. Verslui vis sunkiau rasti darbuotojų, ypač – regionuose, o jaunimui – suprasti, kokia profesija jiems iš tiesų tinka. Tarp šių iššūkių vis dažniau įvardinamas vienas sprendimas – pameistrystė.

Pameistrystė – tai mokymosi forma, leidžianti profesinių mokyklų mokiniams mokytis darbo vietoje, o darbdaviams –
iš anksto pažinti būsimus darbuotojus.

Profesinio mokymo įstaigos ir verslas sutaria – pameistrystė tampa vis svarbesne grandimi tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos.

Mokymasis, kuris vyksta realiame darbe

VšĮ Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro Pietų Lietuvos filiale pameistrystė per kelerius metus tapo viena iš svarbiausių profesinio mokymo formų. Centro direktorės pavaduotoja ugdymui Jurgita Grigaitė teigė, kad tokio mokymosi poreikis atsirado natūraliai.

„Didėjant kvalifikuotų specialistų trūkumui darbo rinkoje ir stiprėjant bendradarbiavimui su regiono darbdaviais, verslas vis dažniau išreiškia poreikį paruošti darbuotojus praktinėje darbo aplinkoje. Pameistrystė tapo natūraliu sprendimu“, – pasakojo ji.

VšĮ Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro Pietų Lietuvos fi liale pameistrystė per kelerius metus tapo viena iš svarbiausių profesinio mokymo formų / VšĮ Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro Pietų Lietuvos fi lialo nuotrauka

Profesinio mokymo įstaiga turi du skyrius – Druskininkuose ir Veisiejuose. Čia rengiami svetingumo, grožio ir sveikatos, socialinių paslaugų, informacinių technologijų, statybos, transporto, apželdinimo ir maisto gamybos specialistai. Šiuo metu centre mokosi 771 mokinys, o pameistrystės forma mokosi net 237.

„Tai rodo, kad ši mokymosi forma tampa vis svarbesne profesinio mokymo dalimi ir sulaukia vis didesnio mokinių bei darbdavių susidomėjimo, – sakė J. Grigaitė.

Pameistriai būna labai motyvuoti, todėl lengva juos išsiugdyti iki savo srities specialistų / „SPA VILNIUS“ nuotrauka

Galimybė „pasimatuoti“ profesiją iš anksto

Pameistrystės mokymosi forma iš esmės pakeičia tai, kaip jauni žmonės renkasi profesiją. Skirtingai, nei tradiciniame mokyme, čia mokinys mokosi ir dirba: gauna atlyginimą, susipažįsta su kolektyvu, klientais ir darbo tempu.

Pasak J. Grigaitės, Pietų Lietuvos filiale pameistrystę dažniausiai renkasi virėjai, gydomojo masažo specialistai, ekspeditoriai, viešbučių darbuotojai bei ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjai.

„Mokiniai pamato profesijos kasdienybę ir gali įsivertinti, ar tai tikrai jų kelias. Tai leidžia priimti brandesnius karjeros sprendimus“, – sakė J. Grigaitė.

Ji pastebėjo, kad pameistrystė dažnai tampa lūžio tašku mokiniui: „Kai mokiniai pamato, kaip teorinės žinios pritaikomos praktikoje, keičiasi jų požiūris į mokslą: didėja motyvacija, gerėja rezultatai, atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi.“

Be profesinių įgūdžių, mokiniai ugdo ir svarbias asmenines savybes: atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą dirbti komandoje, planuoti laiką.

Pameistriai pirmiausia yra mokomi vidinėje mokymo sistemoje – susipažįsta su masažo technikomis, klientų aptarnavimo kultūra ir įmonės standartais / VšĮ Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro Pietų Lietuvos fi lialo nuotrauka

Pameistrystėje gausu sėkmės istorijų

Pameistrystės sėkmę dažnai geriausiai atspindi konkrečios istorijos. Viena iš jų – Gražinos, kuri svajojo dirbti ikimokyklinio ugdymo srityje.

Gavusi pasiūlymą įgyti pedagogo padėjėjo kvalifikaciją pameistrystės būdu, ji ryžosi įgyvendinti savo svajonę. Praktinės pamokos vyko darbo vietoje, o teorija – nuotoliniu būdu.

„Pameistrystė suteikia tikrą mokymosi džiaugsmą“, – tvirtino Gražina. – „Būtent tokia mokymosi forma, mano manymu, profesiniame mokyme yra ypač reikalinga.“

Tokios patirtys profesinėse mokyklose nėra retos. Daugelis mokinių po mokslų lieka dirbti tose pačiose įmonėse.

Verslui pameistrystė – naujas būdas užsiauginti reikiamus specialistus

Pameistrystė yra vertinga ne tik mokiniams, siekiantiems išbandyti savo jėgas ir įsitvirtinti darbo rinkoje, bet ir verslui. Tai pabrėžė ir Druskininkuose veikiančio sveikatingumo centro „SPA VILNIUS“ vyr. masažo meistras Tadas Stonkus.

„Pameistrystė mūsų įmonėje jau tapo įprasta darbuotojų rengimo dalimi“, – sakė jis.

Pasak T. Stonkaus, pameistriai būna labai motyvuoti, todėl „SPA VILNIUS“ lengva juos išsiugdyti iki savo srities specialistų.

„Jie ateina su entuziazmu ir nori augti“, – sakė jis.

Įmonėje pameistriai pirmiausia yra mokomi vidinėje mokymo sistemoje – jie susipažįsta su masažo technikomis, klientų aptarnavimo kultūra ir įmonės standartais. Tik įgiję reikiamų įgūdžių, pameistriai turi galimybę jau dirbti ir su tikrais klientais.

„Iš pradžių jie praktikuojasi su kolegomis, vėliau testuojasi, tik tada leidžiame jiems dirbti su klientais“, – pasakojo T. Stonkus.

Beveik visi pameistriai lieka dirbti

Pameistrystė verslui suteikia galimybę parengti darbuotoją pagal konkrečius įmonės poreikius, dažnai tokie darbuotojai vėliau ir lieka dirbti įmonėje ilgesnį laiką.

„Galiu drąsiai sakyti, kad mūsų įmonėje beveik visi pameistriai pasilieka dirbti“, – teigė T. Stonkus.

Nuo pameistrio – iki čempiono

Įdomu tai, kad paties T. Stonkaus istorija yra vienas iš pavyzdžių, kaip profesinis kelias gali prasidėti nuo pameistrystės ir nuvesti kur kas toliau, nei daugelis įsivaizduoja.

„Aš pats atėjau į „SPA VILNIUS“, kaip pameistrys. Dabar čia dirbu jau vienuolika metų ir pats mokau kitus“, – pasakojo jis.

Per šį laiką Tadas ne tik sukaupė profesinės patirties, bet ir tapo vienu iš specialistų, ugdančių naują masažuotojų kartą.

Pasak Tado, masažuotojo profesija suteikia daugybę galimybių augti – dalyvauti čempionatuose Lietuvoje ir užsienyje. Tarp čempionatų laureatų – nemažai specialistų, kurie savo kelią pradėjo būtent, kaip pameistriai.

T. Stonkus buvo vienas iš pirmųjų „SPA VILNIUS“ masažuotojų, tapusių čempionu. Šiandien savo patirtį jis perduoda mokiniams.

„Mano mokiniai taip pat tampa čempionais“, – sakė jis.

Profesinis augimas šioje srityje gali nuvesti net ir į tarptautinę bendruomenę. Šiuo metu Tadas jau yra Pasaulinės masažo asociacijos teisėjas ir pats dalyvauja čempionatuose, vertindamas kitų specialistų darbą.

Pasak T. Stonkaus, profesiniame kelyje yra svarbiausia paties žmogaus motyvacija.

„Svarbu, koks masažuotojas nori būti – ar tiesiog dirbti darbą, ar siekti daugiau. Jei įdedi pastangų, visos durys atviros“, – sakė T. Stonkus.

Nauda – ne tik mokiniams ir verslui

Ir T. Stonkus, ir J. Grigaitė sutinka, kad pameistrystė padeda jaunimui kurti gyvenimą regionuose, stiprina ryšius su vietos darbdaviais ir skatina vietos ekonominį gyvybingumą.

J. Grigaitės teigimu, glaudesnis profesinio mokymo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas padeda tiksliau planuoti specialistų rengimą ir geriau atliepti realius ekonomikos poreikius. Tai taip pat stiprina šalies konkurencingumą, skatina ekonomikos augimą ir prisideda prie tvaresnės darbo rinkos plėtros.

Valstybei tai reiškia spartesnę jaunimo integraciją į darbo rinką, mažesnį nedarbą regionuose.

Pameistrystė prisideda ir prie platesnio pokyčio – pakeičia visuomenės požiūrį į patį profesinį mokymą. Vis dažniau jis yra suvokiamas ne kaip antraeilis pasirinkimas, o kaip kryptingas ir praktiškas kelias į profesinę sėkmę.

Profesinio mokymo ateitis

Vis daugiau profesinio mokymo įstaigų ir įmonių sutaria, kad pameistrystė turėtų tapti viena iš pagrindinių mokymosi formų.

„Pameistrystė leidžia sujungti mokymą ir darbą. Mokiniai įgyja patirties, o darbdaviai aktyviai dalyvauja specialistų rengime“, – sakė J. Grigaitė.

Tokia mokymosi forma jau seniai yra plačiai taikoma daugelyje Europos šalių, o Lietuvoje pamažu įgauna pagreitį.

Augantis pameistrystės populiarumas rodo, kad Lietuvoje stiprėja modernesnis požiūris į specialistų rengimą. Čia vis svarbesnis tampa ne vien diplomas, bet ir reali darbo patirtis, gebėjimas prisitaikyti prie profesinės aplinkos bei aiškus ryšys tarp mokymo ir darbo rinkos poreikių.

Ir, kaip rodo pavyzdžiai, ši sistema gali tapti vienu svarbiausių tiltų tarp mokyklos ir darbo pasaulio.

Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje https://igykprofesija.lt/pameistryste/.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.