Ligos, kurių galima išvengti reguliariai tikrinantis sveikatą

Peršalę ar susirgę gripu, gydydamiesi ar ilsėdamiesi, greičiausiai pasveiksite per savaitę ar kelias. Tačiau susirgus kai kuriomis ligomis, gali tekti su jomis gyventi ir jas valdyti visą likusį gyvenimą. Dažniausiai tai yra lėtinės ir ilgai besitęsiančios ligos, kurių laiku nenustačius galimos sunkios pasekmės. Tam tikros ligos, nekontroliuojamos, gali tapti net mirtinomis. Pažvelkime į keletą, dažniausiai pasitaikančių lėtinių ligų, kurių galima išvengti atliekant reguliarius sveikatos patikrinimus.

Asociatyvi Pexels.com nuotrauka

Cukrinis diabetas

Diabetas – tai būklė, kuomet sutrinka cukraus vartojimas organizme. Insulinas paverčia cukrų į glikogeną, kuriame jis saugomas. Tačiau diabetu sergančių žmonių organizmas negamina pakankamai insulino arba organizmo ląstelės nereaguoja į insuliną, todėl kraujyje kaupiasi cukrus. Per daugelį metų tai gali sukelti rimtų problemų, tokių kaip širdies priepuolis, insultas, inkstų ligos, regėjimo sutrikimai (ar net aklumas), rankų ir kojų skausmas ar jutimo praradimas.

Daugumai diabetu sergančių pacientų ligos pradžioje nepasireiškia jokie simptomai. Todėl vienintelis būdas patikrinti, ar nesergate diabetu – atlikti kraujo tyrimą nevalgius, kad būtų išmatuotas cukraus kiekis kraujyje. Jei kraujo tyrimas parodo šiek tiek padidėjusį cukraus kiekį, t. y. būklę, kuri vadinama priešdiabetine – diabeto tikimybę galite sumažinti numetę svorio (jei turite antsvorio), kontroliuodami mitybą ir būdami aktyvūs. Jei kraujo tyrimas rodo didelį cukraus kiekį ir jums diagnozuojamas diabetas, taip pat galite anksti kreiptis į gydytoją ir keisti gyvenimo būdą. Anksti pastebėjus problemą, galima puikiai ją kontroliuoti ir išvengti sunkių komplikacijų. Gera žinia ir ta, kad pastebimi atvejai, kuomet žmonėms pakeitus gyvenimo būdą ir pritaikius gydymą prasideda remisija – ligos atoslūgis.

glasseson.lt nuotrauka

Glaukoma

Glaukoma – tai akių liga, pažeidžianti regos nervą, kuris yra labai svarbus sveikam regėjimui. Šią akių problemą paprastai sukelia aukštas akispūdis vienoje arba abiejose akyse. Laikui bėgant glaukoma gali sukelti aklumą, kurio neįmanoma panaikinti. Liga dažnai būna paveldima, tačiau ją gali sukelti ir fizinio aktyvumo stoka, kiti akių pažeidimai ar diabetas. Gali būti pastebimi šie ligos simptomai:

  • Tunelinis matymas;
  • Galvos skausmas;
  • Akių skausmas;
  • Pykinimas;
  • Neryškus matymas.

Ne visų glaukomos atvejų galima išvengti, tačiau, jei liga pastebima pakankamai anksti, yra įvairių gydymo būdų, kurie gali būti veiksmingi šios rūšies akių problemai gydyti. Tad geriausias būdas išvengti tiek glaukomos (ypač jei sergate diabetu), tiek kitų akių ligų – reguliari akių patikra.

Hipertenzija (aukštas kraujospūdis)

Kraujospūdis – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Hipertenzija pasireiškia tada, kai šis spaudimas nuolat yra aukštesnis nei 140/90 mmHg. Hipertenzija yra susijusi su tokiais rizikos veiksniais kaip fizinis pasyvumas, daug druskos turinti mityba, alkoholio ir tabako vartojimas, tam tikros ligos ir vaistai. Nesuvaldyta hipertenzija gali sukelti tokias problemas kaip širdies priepuolis, insultas ir inkstų ligos.

Dauguma hipertenzija sergančių žmonių nejaučia jokių simptomų, todėl ši liga dažnai vadinama „tyliuoju žudiku“. Hipertenzijos patikra atliekama matuojant kraujospūdį viršutinės rankos manžetės prietaisu, vadinamu sfigmomanometru. Jeigu matuojate kraujospūdį namuose, svarbu tai atlikti taisyklingai, o kaip tai padaryti galite sužinoti paspaudę ant šios nuorodos: hipertenzijos kontrolė.    

Hiperlipidemija (didelis lipidų kiekis kraujyje)

Cholesterolis yra į vašką panaši riebalų medžiaga, kurios yra visose kūno ląstelėse. Jį gamina jūsų organizmas ir jis gaunamas iš suvalgomo maisto. Iš jo organizme gaminami hormonai, vitaminas D ir fermentai, t. y. medžiagos, virškinančios maistą.

Hiperlipidemija pasireiškia, kai cholesterolio kiekis yra didelis. Žmonėms, sergantiems hiperlipidemija, yra didesnė širdies priepuolio, insulto ir kitų sveikatos problemų rizika. Kuo didesnis cholesterolio kiekis, tuo didesnė šių problemų rizika.

Daugumai hiperlipidemija sergančių žmonių nepasireiškia jokių simptomų. Vienintelis būdas ją nustatyti – atlikti kraujo tyrimą nevalgius. Cholesterolio kiekį galite sumažinti numetę svorio, būdami aktyvesni ir vengdami raudonos mėsos, sviesto, kepto maisto, sūrio ir kitų maisto produktų, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų.

Suriebėjusios kepenys

Tai būklė, kuomet kepenyse susikaupęs nenormalus riebalų kiekis. Tai dažniau pasitaiko žmonėms, turintiems antsvorio, sergantiems cukriniu diabetu ar hiperlipidemija, taip pat tiems, kurie piktnaudžiauja alkoholiu. Negydoma liga gali sukelti kepenų randus, kepenų cirozę. Kai kepenų suriebėjimas progresuoja iki kepenų cirozės, labai padidėja kepenų nepakankamumo ir mirties rizika. Todėl svarbu kuo ankstesnis ligos diagnozavimas ir gydymas.

Riebalinėms kepenims gydyti vaistų ar operacijų nėra. Vietoj to turėsite vengti arba apriboti alkoholio vartojimą, reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, sumažinti cukraus kiekį, numesti svorio ir padidinti fizinį aktyvumą.

Krūties vėžys

Krūties vėžys yra dažniausiai pasaulyje diagnozuojamas vėžys. Daugiau kaip 25 proc. visų moterų vėžio atvejų yra krūties vėžys. Rizika susirgti krūties vėžiu didėja su amžiumi, dauguma pacienčių yra vyresnės nei 40 metų, tačiau krūties vėžiu gali sirgti ir jaunesnės moterys.

Ankstyvasis krūties vėžys gali būti besimptomis ir gali būti nustatytas tik atlikus mamogramą. Ankstyva diagnostika ypatingai svarbi, todėl Lietuvoje atliekama nemokama prevencinė krūties vėžio programa, skirta moterims nuo 50 iki 69 metų.

Storosios žarnos vėžys

Dauguma storosios žarnos vėžio atvejų atsiranda dėl polipų, kurie pradžioje yra gerybiniai, nenormalūs audinių dariniai. Piktybinis šių polipų pokytis trunka 5-10 metų. Taigi, jei šie polipai aptinkami anksti, juos galima pašalinti, kol jie netapo vėžiniais. Dauguma asmenų, kuriems diagnozuotas storosios žarnos vėžys, yra vyresni nei 45 metų, tačiau paveldima storosios žarnos vėžio forma gali susirgti ir jaunesni asmenys. Lietuvoje, tarp kitų vėžio programų, vykdoma ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta 50 –74 m. amžiaus žmonės.

Tad tiek šias, tiek ilgą sąrašą kitų ligų, galima sustabdyti ar palengvinti, jas laiku pastebėjus ir pritaikius tinkamą gydymą. Reguliari sveikatos patikra ypač aktuali kalbant apie lėtines ligas, kurios gali formuotis metų metus, o jų simptomai beveik nejaučiami. Nesvarbu ar esate jaunas ar vyresnio amžiaus – nieko nelaukite ir pasirūpinkite savo sveikata.