Klastinga liga – diabetas

Lapkričio 14-ąją minėjome Pasaulinę diabeto dieną, kuri jau tapo aktualia žmonijos švietimo diabeto tema kampanija. Tądien kasmet prisimename, kad šios ligos plitimo mastai didėja visame pasaulyje. Diena pasirinkta neatsitiktinai – tai Frederiko Bantingo, kuris kartu su Charlesu Bestu atrado insuliną, gimimo diena.

Klubo „Atgaja“ nariams svarbus drauge praleistas laikas ir bendras problemų spendimas, o bendri renginiai ir išvykos dar labiau juos suvienija/Asmeninio archyvo nuotraukos

Cukrinis diabetas – sunki lėtinė, gyvybei pavojinga liga. Pasaulyje ji yra viena iš didžiausių XXI amžiaus negandų, plintanti, kaip epidemija. Drastiškai daugėja II tipo diabetu sergančių vyresnio amžiaus žmonių. Naujausiais Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, Pasaulyje cukriniu diabetu serga 463 mln. (9,3 proc. ) 20-79 metų gyventojų. Kasmet 128,9 tūkst. vaikų ir paauglių (0-19 m. amžiaus) diagnozuojamas I tipo diabetas. Nustatyta, kad 2019 m. juo sirgo 1,1 mln. šio amžiaus vaikų ir paauglių. Lietuvoje 20-79 m. amžiaus grupėje diabetas 2019 m. buvo diagnozuotas 114,3 tūkst. (5,4 proc.) gyventojų.

Prognozuojama, kad iki 2030 m. bendras diabetu sergančių 20-79 metų amžiaus gyventojų skaičius didės iki 578 mln. (10,2 proc.), o 2045 m. pasaulyje sirgs jau 700 mln. (10,9 proc.) populiacijos.

Diabetu galima susirgti, būnant bet kokio amžiaus. Labai gaila, bet liga pažeidžia vis jaunesnius žmones.

Nors I-o tipo diabetas neišvengiamas, iki 80 proc. II-o tipo ligos atvejų galėtų būti išvengiama, tinkamai maitinantis, daugiau judant, mankštinantis ir sveikai gyvenant.

Ką reikėtų žinoti apie šią ligą?

I-o tipo cukrinio diabetas dar vadinamas priklausomu nuo insulino. Juo serga tik 5-10 proc. visų diabeto ligonių. Ligą sukelia insulino stoka, kai kasos beta ląstelės neišskiria pakankamai insulino.

I-o tipo cukrinio diabeto išsivystymui svarbi ir genetika, ir aplinka. Potencialūs ligą sukeliantys aplinkos veiksniai yra virusai, maisto toksinai.

II-o tipo diabetu serga vyresnio amžiaus žmonės, dažnai – per daug sveriantys. Vienas iš svarbiausių veiksnių – sumažėjęs audinių jautrumas insulinui. Dėl to gliukozės koncentracija kraujyje didėja, tačiau audiniai negali jos įsisavinti.

II-o tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai: viršsvoris ir nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, riebi ir mažai skaidulų turinti mityba, paveldimumas, vyresnis amžius.

Labai svarbu žinoti diabeto požymius

Ligos požymiai greičiau atsiranda I-o tipo cukrinio diabetu sergantiems žmonės, o sergantiems II-o tipo cukrinio diabetu simptomai gali pasirodyti ir po kelerių metų.

Cukraligei būdingi simptomai: nuovargis, silpnumas, padidėjęs apetitas, krentantis svoris, gausus šlapinimasis, dažnas troškulys, sutrikusios mėnesinės, ilgai negyjantys sužeidimai, dažni infekciniai susirgimai, problemos dėl potencijos, lytinių organų niežulys, odos niežulys, suprastėjusi rega, dažnas pykinimas, pilvo spazmai.

Gliukozės kiekį kraujyje reguliariai tirtis privalo: vyresni nei 40 metų žmonės, turintys viršsvorio; galėjusieji paveldėti ligą; žmonės, kenčiantys dėl per didelio kraujo spaudimo (per 140/90 mmHg), dėl padidėjusio cholesterolio kiekio, jaučiantys diabetui būdingus požymius; moterys, pagimdžiusios sunkesnius, negu 4 kg. naujagimius ar patyrusios padidėjusį gliukozės kiekį nėštumo metu.

Kartą metuose kiekvienas žmogus turėtų pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje ir žinoti jį, kaip kad žino savo svorį, kraujospūdį ar cholesterolio kiekį. Normali gliukozės koncentracija kraujyje, nevalgius, svyruoja nuo 3,3 iki 6,1mmol/l.

Cukrinį diabetą galima įtarti, jei gliukozės kraujyje prieš pusryčius yra 6,1 mmol/l ir daugiau, o praėjus 1,5-2 val. po valgio – per 7,8 mmol/l.

Svarbios paties sergančiojo pastangos

Cukrinis diabetas skiriasi nuo kitų ligų – siekiant gerų gydymo rezultatų, pagrindinis vaidmuo tenka pačiam ligoniui. Netinkamai kontroliuojama liga pavojinga dėl savo baisių komplikacijų (aklumas, inkstų nepakankamumas, galūnių amputacijos, kraujagyslių, širdies, nervų ir kitos ligos) vystymosi. Mokymas yra svarbiausias veiksnys, siekiant tinkamos diabeto kontrolės ir gerų rezultatų. Tai – visą gyvenimą besitęsiantis procesas. Diabetu sergantysis žmonės turi nestokoti žinių, kurias kasdien mokėtų taikyti. Neįmanoma visko išmokti ir perprasti iš karto – mokytis tenka visą gyvenimą.

Pagalbą siūlo diabeto klubo „Atgaja“

1998 metais lapkričio13 d. Druskininkuose buvo įregistruotas diabeto klubas „Atgaja“, kuris veikia iki dabar. Pagrindinė diabeto klubo „Atgaja“ veikla yra pagalba, sergantiems cukriniu diabetu asmenims ir jų artimiesiems. Veiklos kryptys – švietimas, parama, bendradarbiavimas. Klubo misija –  atstovauti ir ginti Druskininkų miesto sergančiųjų cukriniu diabetu interesus, vienyti bendro likimo žmones ir jų šeimos narius, kitus bendruomenės narius, siekti, kad gerėtų cukriniu diabetu sergančiųjų žmonių gyvenimas Druskininkų mieste.

Siekiame padėti sergantiesiems išmokti tinkamai gyventi, kad išvengtų nepageidautinų socialinių problemų – ligos komplikacijų.

Tenka apgailestauti, kad šiemet nebuvo lemta kartu mums konferencijoje paminėti Pasaulinę diabeto dieną dėl COVID-19 keliamos grėsmės, bet tikimės, kad kiti metai jau nebus tokie baisūs visų sveikatai ir galėsime vėl susitikti renginiuose.

Visiems Druskininkų diabeto klubo „Atgaja“ nariams Pasaulinės diabeto dienos proga linkime kuo geriausios sveikatos. Būkite saugūs patys ir saugokite kitus.

Klubo adresas: Veisiejų g.17, Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų centre

Mūsų grupė socialiniame tinkle „Facebook“: Druskininkų miesto cukrinio diabeto klubas „Atgaja“

Kontaktai: Jelena Šimonienė – 8 682 44585, Inga Granatauskienė – 8 678 38900

Diabeto klubo „Atgaja“ informacija