Alytaus apskrityje savijauta – prastesnė nei norėtųsi: Druskininkų vaistininkas Andrius pasidalijo patarimais, ką keisti kasdienybėje

„Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas rodo, kad Alytaus apskrities, kurioje yra ir Druskininkai, gyventojų savijauta siekia 61,2 balo. Nors bendras rodiklis – žemesnis nei šalies vidurkis, kasdienybėje atsiskleidžia įdomūs kontrastai: daugiau džiaugsmo ir energijos, bet kartu – netrūksta ir nerimo. Visa tai pastebi kasdien su gyventojais bendraujantis „Eurovaistinės“ vaistininkas Andrius Koreiva, kuris turi ir konkrečių patarimų, kaip savijautą pagerinti.

„Eurovaistinės“ vaistininkas A. Koreiva

NSI tyrimas atskleidė įdomių Alytaus apskrities bruožų. Emocinės gerovės rodiklis čia siekia 59,8 balo – deja, tai vienas žemiausių šalyje. Vis dėlto džiaugsmo čia jaučiama daug: jį patiria 48 proc. gyventojų (šalies vidurkis – 38 proc.), o energijos lygis – irgi ryškiai aukštesnis (33 proc., kai vidurkis – 20 proc.).

Pagal regionus taip pat skiriasi, kas labiausiai veikia žmonių savijautą. Pavyzdžiui, jei Vilniuje – nesaugumo jausmas dėl ateities ir pasaulio įvykių, tai Alytaus apskrities gyventojai labiau nerimauja dėl darbo ir finansinės padėties. Ar šios tendencijos atsispindi ir vaistinės vadovui Andriui kasdien bendraujant su miesto gyventojais? Kurį laiką dirbęs mobiliuoju vaistininku skirtinguose Pietų Lietuvos miestuose, pažinęs įvairias komandas ir pacientų poreikius, jis sako, kad Druskininkai – ypatingi.

– Druskininkuose dirbate jau kelerius metus. Ar jaučiate, kad bendruomenė Jumis pasitiki?

– Tikrai taip. Žmonės užsuka ne tik įsigyti vaistų, bet ir pasitarti. Kartais pakanka išklausymo, kad žmogus išeitų ramiau nusiteikęs. Pasitikėjimas kuriamas per nuoširdų dėmesį, kantrybę ir norą padėti – tai atsiskleidžia paprastais, bet labai reikšmingais momentais, kai klientai sugrįžta, prisimena pokalbius, padėkoja.

Kartais laiku pastebėtos detalės ir greita reakcija gali iš esmės pakeisti žmogaus sveikatos kelią. Pavyzdžiui, kartą tėvai su maža mergaite užėjo jai vaistų. Bekalbant pastebėjau simptomus, sukėlusius įtarimų dėl cukrinio diabeto. Čia pat patikrinome – paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje aukštas. Tą pačią dieną mergaitei buvo diagnozuotas pirmo tipo cukrinis diabetas ir laiku pradėtas gydymas. Tokios situacijos primena, kad mūsų darbas – ne vien vaistų išdavimas, bet ir atsakomybė, budrumas, nuoširdus rūpestis kiekvienu žmogumi.

– Ką apie vietos gyventojų savijautą atskleidžia Jūsų pokalbiai vaistinėje?

– Žmonės vis atviriau kalba apie emocinę savijautą – neretai pokalbiuose išryškėja stresas, nuovargis, miego sutrikimai. Dalis žmonių vis labiau rūpinasi prevencija, domisi papildais, stiprina imunitetą. Tačiau nemažai vis dar linkę spręsti problemas tik tada, kai jos pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Per savo darbo patirtį išmokau nevertinti ir neteisti skirtingo požiūrio į sveikatą – kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias, patirtys ir prioritetai yra unikalūs, todėl natūralu, kad skiriasi ir jų santykis su sveikata. Man, kaip vaistininkui, svarbiausia ne tik suteikti reikiamą pagalbą tuo momentu, bet ir paskatinti žmones labiau įsiklausyti į save ir rūpintis savo sveikata nuosekliai.

– Kas labiausiai veikia žmonių savijautą Jūsų regione?

– Veiksnių visuma – gyvenimo tempas, įpročiai, aplinka ir, žinoma, sezoniškumas. Žiemą žmonės mažiau juda ir būna lauke, tad dažniau pasireiškia nuovargis ar energijos stoka. Vasarą gyvenimas tampa aktyvesnis, daugiau būname gryname ore, judame – ir savijauta gerėja.

Čia nemažai žmonių užsiima sodininkyste ar daržininkyste, todėl kasdienybė stipriai priklauso nuo sezono. Judėjimas, buvimas gamtoje ir aiškus dienos ritmas turi teigiamą poveikį tiek fizinei, tiek emocinei būklei.

Druskininkai – kurortinis miestas, todėl labai juntamas ir turizmo sezoniškumas. Atvykstantys žmonės dažniausiai nusiteikę poilsiui ir sveikatos gerinimui, todėl jų požiūris į savijautą dažnai sąmoningesnis. Tai sukuria savotišką kontrastą su vietinių kasdienybe, bet kartu skatina ir bendrą sveikatingumo kultūros augimą regione.

– Koks Jūsų asmeninis geros savijautos receptas?

– Pirmiausia – fizinis aktyvumas. Stengiuosi kuo daugiau judėti, rasti tam laiko net ir įtemptesnėmis dienomis: žaidžiu krepšinį ar tinklinį su draugais, bėgioju. Judėjimas padeda ne tik palaikyti fizinę formą, bet ir išvalyti mintis, sumažinti stresą bei pagerinti nuotaiką.

Ne mažiau svarbi emocinė savijauta – ją sieju su savo darbu. Jaučiu didelį pasitenkinimą galėdamas padėti žmonėms – kartais net nedidelis patarimas gali turėti didelę reikšmę žmogaus gyvenimui. Tai suteikia prasmę ir motyvuoja kasdien.

Turiu taisyklę visada keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, nes tai padeda išlaikyti stabilų dienos ritmą ir geresnę savijautą. Taip pat labai vertinu rutiną: aiškus dienos planas suteikia vidinės ramybės, o sąmoningai skirtas laikas miegui ir šeimai leidžia atsitraukti nuo kasdienio tempo.

– Ką patartumėte kitiems, kurie nori jaustis geriau, bet nežino, nuo ko pradėti?

– Savo kraštiečiams patarčiau nepamiršti rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinkiniais. Bendruomeniškumas ir tarpusavio palaikymas turi didelę įtaką emocinei sveikatai. Dažnai pagalba kitam sugrįžta su kaupu, kai to labiausiai reikia.

Taip pat labai rekomenduoju reguliariai judėti – fizinis aktyvumas yra viena paprasčiausių, bet veiksmingiausių priemonių gerai savijautai palaikyti.

Norėčiau priminti: sveikata – tai ne tik vaistai ar gydymas, bet ir kasdieniai mūsų pasirinkimai.

Net ir nedideli kasdieniai įpročiai – judėjimas, poilsis, dėmesys sau ir artimiesiems – gali ilgainiui atnešti labai didelį pokytį tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Ir nebijokite kreiptis patarimo – vaistininkas dažnai yra vienas lengviausiai pasiekiamų sveikatos priežiūros specialistų, o kartais net trumpas pokalbis gali padėti laiku pastebėti svarbius pokyčius.

Užsakymo Nr. MDR-555-01