Druskininkų futbolo istorija: keturi jaunieji futbolininkai – Lietuvos salės futbolo rinktinėje

Druskininkų sporto bendruomenė gali didžiuotis – pirmą kartą miesto istorijoje net keturi jaunieji salės futbolo žaidėjai pateko į Lietuvos salės futbolo rinktinę. Ignas Dudzinskas, Ugnius Jaskelevičius, Kipras Šikšnelis ir Ainoras Šukys įrodė, kad kantrybė, nuoseklus darbas ir draugystė gali padėti pasiekti neįtikimų rezultatų.

Treneris A. Kadziauskas didžiuojasi, kad net keturi jaunieji salės futbolo žaidėjai pateko į Lietuvos salės futbolo rinktinę / Asmeninio archyvo nuotrauka

Devyni metai iki svajonės

Vaikinai kartu treniruojasi jau devynerius metus. Nors vasarą žaidžia lauko futbolą, atėjus šaltajam sezonui, persikelia į salę ir tampa universaliais futbolo žaidėjais. Druskininkų futbolo klubo „FK Druskininkai“ treneris Aurimas Kadziauskas sakė, kad intensyvus treniruočių grafikas – 4-5 treniruotės per savaitę tapo jų kasdienybe, kurią vainikavo keturių žaidėjų pakvietimas į šalies salės futbolo rinktinę.

Ignas: tvirtu charakteriu į rinktinę

„Treniruočių pradžia buvo labai sunki, – prisimena I. Dudzinskas. – Kartais atrodo, kad neišbūsi, bet kai pamatai progresą, supranti – visos pastangos ne veltui. Man svarbiausia aikštelėje kovoti iki galo, nepasiduoti, net jei pralaimim.“

Ignas sakė, kad rinktinėje jo charakteris padeda komandai išlaikyti kovinę dvasią: „Mes visi padedame vienas kitam, bet aš stengiuosi būti tas, kuris nepaleidžia rankų draugams, kai sunku.“

Kipras: universalumas ir disciplina

„Man patinka, kai galiu padėti komandai bet kur“, – sakė Kipras, vienas iš universaliausių žaidėjų. – Puolime ar gynyboje – visada galiu prisidėti. Labai svarbu, kad visi komandoje jaustų, jog gali pasikliauti draugu.“

Kipras taip pat griauna mitus, kad sportas trukdo mokslams. Jo vidurkis siekia 9,5 balo. „Sportas moko planuoti laiką, disciplinos – tai padeda ne tik aikštelėje, bet ir mokykloje“, – mintimis dalijosi jaunasis futbolininkas.

Ainoras – vartų sargas

„Vartininkas dažnai išgelbėja komandą, nors kartais atrodo, kad spaudimas – per didelis, – pasakojo vartus ginantis Ainoras. – Salės futbole smūgiai būna stiprūs, reakcija turi būti greita. Bet man patinka jausti, kad mano darbas lemia pergalę. Salės futbolo vartai mažesni, smūgiai čia daug stipresni ir dažnesni, todėl reakcija ir teisingas pozicijos pasirinkimas yra gyvybiškai svarbūs.“

Treneris Aurimas pridūrė, kad vartininkas yra pusė komandos sėkmės: „Ainoras tai supranta ir dažnai gelbėja mus sunkiose situacijose. Patys žaidėjai pripažįsta, kad geras vartininkas dažniau išgelbėja komandą, nei ji pralaimi dėl jo klaidų.“

Ugnius – kapitonas ir motyvatorius

„Būti rinktinės kapitonu – didelis džiaugsmas ir atsakomybė, – sakė Druskininkų futbolo klubo „FK Druskininkai“ komandos kapitonas U. Jaskelevičius. – Turiu įkvėpti komandą, motyvuoti draugus ir vykdyti trenerių sumanymus. Bet būti kapitonu man jau ne naujiena – esu ir savo amžiaus Druskininkų komandos kapitonas.“

Ugnius pasakojo, kad labiausiai jam įsiminė rungtynių finalas su Kauno „Žalgiris futsal“, kuriame druskininkiečiai laimėjo rezultatu 4:1. „Čia jautėsi visas devynerių metų darbas, draugystė ir bendras tikslas – tapti čempionais“, – emocijomis pasidalijo komandos kapitonas.

Salės futbolo specifika

„Čia žaidimas labai greitas“, – sakė Kipras. – Sprendimus reikia priimti akimirksniu, viena klaida, ir įvartis. Nėra kada galvoti ilgai.“

„Labiausiai patinka dinamika – kiekviena treniruotė išmėgina tave ir fiziškai, ir psichologiškai“, – pridūrė Ignas.

„O vartininkui visada tenka milžiniškas spaudimas, – atviravo Ainoras. – Bet tai mane tik motyvuoja geriau reaguoti ir priimti teisingus sprendimus.“

„Svarbi ne tik technika, bet ir komandos dvasia. Šie vaikinai supranta vienas kitą, todėl aikštelėje mato viską, kas vyksta, ir gali padėti vienas kitam“, – pabrėžė komandos treneris A. Kadziauskas.

Komandos sėkmės paslaptis – draugystė

„Mūsų sėkmės paslaptis – draugystė, – įsitikinęs Kipras. – Ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų esame geri draugai. Tai padeda gynyboje, mums lengviau suprasti vienas kitą net tada, kai spaudimas didelis.“

„Ir varžybose, ir treniruotėse visada stengiamės vienas kitam padėti“, – pridūrė Ignas. – Tai daugiau nei futbolas – tai mūsų gyvenimo dalis.“

Sportas ir mokslai

Treneris Aurimas akcentavo, kad mitas, jog sportas trukdo mokslams, yra neteisingas: „Disciplinos, kurios išmoksti sporte, užtenka ir akademiniame gyvenime“. Pavyzdys – Kipras, kurio mokslo vidurkis siekia 9,5 balo.“

„Kai suplanuoji laiką tarp treniruočių ir mokslų, išmoksti būti organizuotas, – patvirtino Kipras. – Sportas moko atsakomybės ir padeda siekti tikslų.“

Tėvai – didžiausi sirgaliai

„Kartais tėvelius reikėdavo „paauklėti“, kad nebūtų antraisiais treneriais, – juokėsi treneris Aurimas, džiaugdamasis, kad dabar jaunųjų futbolininkų tėvai – patys didžiausi sirgaliai, kurie lydi komandą į varžybas visoje Lietuvoje.

„Jų palaikymas neįkai-nojamas, – sakė Ugnius. – Jaučiu, kad visi mūsų pasiekimai – ir jų pastangų rezultatas.“

Mintimis apie komandos pasiekimus pasidalijo Lietuvos salės futbolo rinktinės kapitonas
Ugnius Jaskelevičius

– Ką Tau reiškia būti rinktinės kapitonu?

– Tai – didelis džiaugsmas ir atsakomybė. Turiu įkvėpti komandą ir vykdyti trenerių sumanymus. Būti kapitonu man jau ne naujiena – esu savo amžiaus Druskininkų komandos kapitonas. Džiaugiuosi, kad manimi pasitiki treneriai ir draugai.

– Kiek teko treniruotis, kol patekai į rinktinę?

– Treniruojuosi nuo mažens, net kai reikia treniruotis kieme ar bute. Buvo daug nuovargio, skausmo, nusivylimo, bet buvo dėl ko stengtis.

– Kas lemia geriausius rezultatus salės futbole?

– Svarbiausia – kamuolio valdymas, perdavimai, smūgiai, greitis, orientacija ir komanda. Reikia priimti teisingus sprendimus labai greitai.

– Koks yra trenerio Aurimo vaidmuo?

– Jis mane išmokė futbolo paslapčių, padėjo tapti geresniu žaidėju ir žmogumi. Aurimas visada palaikė, net sunkiausiu momentu.

– Įsimintiniausios rungtynės?

– Pirmos rungtynės su šalies rinktine Lenkijoje su vyresniais žaidėjais ir finalas su Kauno „Žalgiris futsal“, kai laimėjome rezultatu 4:1 ir tapome Lietuvos čempionais.

– Didžiausios Tavo svajonės?

– Tobulėti, pasiekti profesionalų lygį, atstovauti Lietuvos rinktinėms, garsinti Druskininkų vardą ir būti pavyzdžiu jaunimui.