Savižudybės grėsmė, kaip atpažinti ir elgtis?
Savižudybės yra rimta pasaulinė visuomenės sveikatos problema, kuri reikalauja visų mūsų dėmesio. Dabartiniai tyrimai rodo, kad savižudybių prevencija yra įgyvendinama, tačiau tai apima daugybę veiksmų: nuo kuo geresnių sąlygų vaikams ir jaunimui augti sudarymo, tikslaus ir laiku atliekamo psichikos sveikatos būklės įvertinimo bei veiksmingo jos valdymo iki savižudybės priemonių apribojimo ir dar daugiau.
A. Dudutis, Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas psichiatras / Roberto Kisieliaus nuotrauka
Nors apie savižudybes dažnai kalbama tik kaip apie su psichikos sveikata susijusią ir (arba) biomedicininę problemą, savižudybės – tai sudėtingas ir daugialypis klausimas, kuris turėtų būti atitinkamai sprendžiamas.
Apie tai, kaip atpažinti, kad žmogus linkęs į savižudybę, kur kreiptis, jei kyla minčių apie savižudybę, papasakojo Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas psichiatras
Andrius Dudutis.
Savižudybė – elgesys arba veiksmai, kuriais siekiama nutraukti savo egzistenciją. Savižudybės grėsmė didėja, kai žmogus patiria nepakeliamą kančią ir taip bando ją nutraukti.
Tokioms mintims ar veiksmams atsirasti įtakos turi patirtos traumuojančios patirtys, psichikos sutrikimai, alkoholio, narkotikų vartojimas, tarpasmeninių santykių krizės, patiriamas smurtas artimoje aplinkoje, ekonominiai nestabilumai, sunkios fizinės ligos ar net savižudybė artimoje aplinkoje… Dažnai savižudybė yra sudėtingos sąveikos tarp šių išvardintų veiksnių rezultatas.
Savižudybės bandymo pasekmės gali būti negrįžtamos ir labai skausmingos. Tai palieka didelį skausmą ir traumą bandžiusio nusižudyti ar nusižudžiusio asmens artimiesiems. Tokie įvykiai paveikia ir bendruomenę – gali sukelti nerimą, susirūpinimą ir neviltį, taip pat gali paskatinti kitus žmones svarstyti apie savižudybę, kaip apie būdą išspręsti savo problemas.
Todėl svarbu atpažinti savižudybės grėsmę. Yra keletas ženklų ir veiksnių, į kuriuos derėtų atsižvelgti:
• Pasikeitimai elgesyje: žmogus tampa vis labiau atsiskyręs, šalinasi bendravimo su artimaisiais ar draugais, tuo pačiu aplankomi seniai nelankyti draugai ar giminaičiai, grąžinamos skolos, pradedama vartoti psichiką veikiančios medžiagas ar alkoholiniai gėrimai arba išryškėja dideli nuotaikos svyravimai (nuolatinė depresija, labai pakilios arba labai liūdnos nuotaikos epizodai), žema savivertė, savikalta ar neapykanta sau.
• Savižudybių planavimas / veiksmai: asmuo pradeda kalbėti arba rašyti apie mintis „nutraukti gyvenimą“, „išeiti“, „viską užbaigti“, išsako besijaučiantis „našta kitiems“.
Kartais ieškoma informacijos internete apie savižudybes, ieškoma būdų, kaip save žaloti arba apie tai užsimenama, pasakoma apie konkrečius planus, rodomi savęs žalojimo randai arba žaizdos, rašomi atsisveikinimo laiškai / žinutės, įsigyjamos priemonės.
Atsiradus minčių apie savižudybę, pastebėjus asmenis artimoje aplinkoje, kurie susiduria su savižudybės rizika svarbu:
• Jeigu kyla minčių apie savižudybę, svarbu nelikti vienai/vienam, kreiptis pagalbos į specialistus, psichologus, šeimos gydytojus, gydytojus psichiatrus, bendruoju pagalbos numeriu (112), krizės linijų darbuotojus.
• Jei kyla įtarimų dėl savižudybės rizikos artimoje aplinkoje, labai svarbu neatstumti krizę patiriančio žmogaus, nepalikti jo ar jos vienumoje, išklausyti, padėti ar paskatinti gauti specializuotą psichikos sveikatos pagalbą (paskatinti kreiptis pagalbos į konsultuojančius psichologus, gyd. psichiatrus).
Svarbu suprasti savižudybės grėsmę ir būtinybę nedelsiant kreiptis pagalbos. Kartais pagalbos prieinamumą apsunkina išankstiniai žmonių nusistatymai. Būna atvejų, kai savižudybės krizę patiriantys asmenys atsisako bet kokios pagalbos, artimieji nežino kur kreiptis – tokiu atveju gali būti taikomas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje.
• Specializuotą pagalbą galima gauti, kreipiantis į Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centrą M.K. Čiurlionio g. 82, Psichikos sveikatos centrą +370 (313) 41530.
• Psichologinį konsultavimą Socialinių paslaugų centre, Veisiejų g. 17, telefonu +370 645 57665
• Skubią pagalbą: Bendruoju pagalbos centro telefonu Nr. 112
Emocinė parama internetu:
• „Vaikų linija“ – htp:/lwww.vaikulinija.lt
• „Jaunimo linija“ – https:/ljaunimolinija.lt/t/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/
• „Vilties linija“ – http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com
• „Pagalbos moterims linija“ – rašyti el. paštu pagalba@moteriai.t
• Psichologinės konsultacijos – psyvirtual@psyvirtual.lt, daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt
• Pagalba nusižudžiusių artimiesiems teikiama el. paštu laukiam@artimiems.It
Pagalbos telefonai:
• Jaunimo linija – 8 800 28888
• Vaikų linija – budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111
• Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui), emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277
• Pagalbos moterims linija, pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366
• „Vilties linija“ – pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123
• „Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai 8 800 80020, www.sidabrinelinija.lt , pasikalbekime@sidabrinelinija.It
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius,
www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per „Messenger“ ar „Skype“ be išankstinės registracijos ir nemokamai. Visa papildoma informacija – puslapyje
www.krizesiveikimas.lt
Druskininkų PSPC informacija