Emilis Sinkevičius: „Neskirstau darbuotojų į sveikuosius ir neįgaliuosius, svarbiausia, kad jie puikiai dirbtų komandoje“
Šiandien vis dažniau kalbama apie socialinę atsakomybę, bendruomeniškumą ir jautrumą žmogui, tačiau ne kiekvienas verslas tai paverčia kasdieniais darbais. Druskininkuose veikianti kepyklėlė „Boulangerie“ tampa gražiu pavyzdžiu, kad verslas gali būti ne tik sėkmingas, bet ir žmogiškas – atviras tiems, kuriems kartais reikia daugiau supratimo, palaikymo ar tiesiog galimybės būti priimtiems.
Druskininkuose veikiančios kepyklėlės „Boulangerie“ kolektyvas yra puikus pavyzdys, rodantis, kad verslas geli būti ne tik sėkmingas, bet ir žmogiškas / Asmeninio archyvo nuotrauka
Bendrovės „DrinkiDrinki“ valdomos kepyklėlės vadovas Emilis Sinkevičius įsitikinęs, jog žmogaus vertę lemia ne jo fizinės galimybės ar socialinė padėtis, o nuoširdus noras dirbti, būti komandos dalimi ir kurti ryšį su kitais. Todėl kepyklėlėje dirba ir žmonės su negalia, o pati įmonė aktyviai bendradarbiauja su neįgaliųjų bei senjorų organizacijomis, remia jų iniciatyvas ir prisideda prie bendruomeninių veiklų.
Neseniai „Boulangerie“ erdvėse buvo filmuojamas ir neįgaliųjų organizacijos vaizdo klipas – dar vienas ženklas, kad ši vieta atvira ne tik klientams, bet ir prasmingoms iniciatyvoms. Pasak E. Sinkevičiaus, pagalba žmogui neturėtų būti išskirtinis poelgis ar reklaminė akcija – tai natūrali kiekvieno verslo pareiga bendruomenei, kurioje jis gyvena ir dirba.
Apie socialiai atsakingą verslą, požiūrį į žmones, pagalbą neįgaliesiems ir Druskininkų verslo kasdienybę kalbamės su E. Sinkevičiumi.
– Jūsų kepyklėlė žinoma ne tik dėl gaminių, bet ir dėl socialiai atsakingo požiūrio. Kodėl Jums buvo svarbu suteikti darbo galimybių žmonėms su negalia?
– Mes neskirstome žmonių į su negalia ir ne su negalia. Visi esame vienodi, kiekvienas yra savitas. Jei jis pas mus ateina, kandidatuoja ir gali atlikti darbo funkcijas bei yra komandiškas, tai mes ir priimame bei dirbame kartu. Svarbu, kad dirbtume, kaip komanda ir atliktumėme savo darbą.
Dirbančių neįgaliųjų asociacijos socialinė reklama buvo filmuojama „Boulangerie“ kepyklėlėje / Asmeninio archyvo nuotrauka
– Ką pats išmokote dirbdamas kartu su neįgaliaisiais darbuotojais – galbūt jie pakeitė ir Jūsų požiūrį į bendruomenę ar verslą?
– Kiekvieną dieną dirbdamas mokaisi, prisimeni, gal pamatai, kad kiekvieną žmogų turime priimti tokį, koks jis yra. Iš vienos pusės gali matyti tam tikrą žmogaus trūkumą, tačiau iš kitos pusės tai gali būti ir privalumas. Negali kategorizuoti, kad yra trūkumas, jei gali paversti privalumu. Gyveni ir mokasi. Jei žmogus yra neįgalus, verta pagalvoti, jog kiekvienas iš mūsų gali tokiu tapti po avarijos, ligos ar kitų situacijų. Į viską reikia kitaip žiūrėti – su džiaugsmu, kad dar gali dirbti, ateiti, kavos atsigerti.
– Neseniai Jūsų kepyklėlėje buvo filmuojamas neįgaliųjų organizacijos vaizdo klipas. Kodėl nusprendėte prisidėti prie šios iniciatyvos?
– O kodėl neprisidėti? Jei galime kuo nors padėti socialinei veiklai, tai privalome tai daryti, juolab, kad tai nereikalauja didelių pastangų. Iš verslo pusės tai lengviausias dalykas, kuo mes galime prisidėti.
– Kaip į tokią socialinę veiklą reaguoja Jūsų klientai ir vietos bendruomenė? Ar jaučiate palaikymą?
– Manau, kad taip, nes nebuvo jokių priešiškų nusiteikimų, o gal lietuviai įpratę atviriau nereikšti emocijų, bet nebuvo, kad kas nors prieštarautų, skųstųsi, jaučiu bendruomenės palaikymą.
– Ar nesulaukiate kolegų verslininkų pastabų, kad įdarbinate neįgaliuosius, imatės labdaros?
– Ne. Mes remiame neįgaliuosius, senjorus. Nebūna taip, kad jie iš mūsų sulauktų neigiamo atsakymo.
– Ar, Jūsų nuomone, šiandien verslas turi būti ne tik pelningas, bet ir socialiai atsakingas? Kodėl tai svarbu mažesniame mieste, tokiame kaip Druskininkai?
– Pelningumas ir socialinis atsakingumas yra privalomi dalykai. Pirmiausia verslas turi būti pelningas, o paskui socialiai atsakingas, visai nesvarbu, ar tai mažas miestas, ar didelis, privalai atiduoti verslo duoklę, jei dirbi ir uždirbi. Galiu pasakyti, kad visi mūsų kepyklėlės darbuotojai yra socialiai atsakingi, visi darbuotojai priima neįgalius klientus, jiems padeda, kartais senjorui ar neįgaliajam reikia daugiau dėmesio nei eiliniam klientui. Manau, kad visi verslai turėtų tokie būti. Druskininkai – nedidelis miestas, todėl vietinius gyventojus, jei kiekvieno nepažįsti, tai bent iš matymo žinai.
– Kokia verslo specifika Druskininkuose, kokie išskirtinumai?
– Visi žinome, kad dirbame dėl savaitgalių ir vasaros, kad patenkintume atvažiuojančiųjų poreikius. Dauguma miesto verslo gyvena iš atvažiuojančių žmonių, mes esame į juos orientuoti – kad kiekvienam atvykusiam svečiui būtų suteiktas aukščiausio lygio aptarnavimas, kad jis pas mus sugrįžtų.
Vasarą reikia užsidirbti tiek, kad užtektų žiemai, kai mažiau lankytojų. Mes gyvename kaip bitės – vasarą renkame medų, iš kurio žiemą gyvename.
Parengė Laimutis Genys