Jau greitai Druskininkų erdves papuoš įspūdinga Sūručio skulptūra

Kiekvienas miestas, o juo labiau kurortas privalo turėti savo simbolį. O apie ką pirmiausia pagalvojate, išgirdę Druskininkų vardą? Čiurlionis, gamta, pušynai ir, žinoma, gydomieji mineralinio vandens šaltiniai. Tik ar dažnai pagalvojame, kas pirmieji atrado gydomąsias Druskininkų versmes?

Miesto centre, šalia Vilniaus alėjos ir bažnyčios, jau šį rudenį iškils įspūdinga Sūručio skulptūra, kurią sukūrė žinomas skulptorius R. Inčirauskas / Dianos Sinkevičiūtės nuotrauka

Būtent tuos žmones prisiminė asociacijos „Druskininkų klubas“ nariai, sumanę kurorte įamžinti vieno iš pirmųjų Druskininkų gyduolių – valstiečio Sūručio – atminimą. Kaip pasakojo klubo prezidentas Albertas Katilovskis, idėja buvo pristatyta ir Druskininkų savivaldybės vadovams. Sulaukus jų pritarimo, kilo sumanymas miesto centre, šalia Vilniaus alėjos ir bažnyčios, pastatyti įspūdingą Sūručio skulptūrą, kurią sukūrė žinomas skulptorius Romualdas Inčirauskas.

Apie šaunią iniciatyvą – sukurti dar vieną kurorto simbolį – kalbame su idėjos autoriumi A. Katilovskiu.

– Kodėl pasirinkote būtent valstietį Sūrutį?

– Į Druskininkus gyventi atvykau prieš 31 metus. Esu vilnietis. Man labai patinka Vilniaus simbolis – angelas, bet kiek netikėta buvo jį išvysti Druskininkuose. Pamaniau – o nejaugi Druskininkai neturi savo simbolių, nejaugi mūsų kūrybinė fantazija tuo ir apsiribos?

Šitiek metų gyvendamas Druskininkuose, tikrai laikau save šito miesto patriotu ir turiu nemažai bendraminčių.

Taigi mums ir kilo tada mintis – kodėl gi nesukūrus Druskininkams dar vieno miesto simbolio? Idėją palaikė ir mano žmona Roma.

Pradėjome su klubo nariais tartis. Svarstėme, kad reikėtų pradėti nuo kurorto ištakų – mineralinio vandens, gydomojo purvo, sveikatinimo procedūrų. Iš ten turėtų būti ir personažas, kurį būtų galima įamžinti skulptūroje.

Ir tada kilo klausimas – kas tai sukurs? Turiu drąsos pripažinti, kad nelabai išmanau apie meną. Todėl teko kreiptis į kolegas iš klubo, kad rekomenduotų profesionalų skulptorių. Taip sužinojome apie garsų skulptorių, profesorių Romualdą Inčirauską. Su juo susipažinti labiausiai padėjo Druskininkų klubo valdybos narys Valentinas Rozalis.

O kai, nuvykęs į Telšius, pamačiau, kiek nuostabių meno kūrinių skulptorius ten yra sukūręs, kaip R. Inčirauskui pavyko, panaudojus mažosios skulptūros elementus, pakeisti miesto centro veidą, abejonių nekilo.

R. Inčirauskas skulptūros viziją pristatė ir Druskininkų savivaldybės merui R. Malinauskui / Dianos Sinkevičiūtės nuotrauka

Išsakėme profesoriui savo lūkesčius, papasakojome apie savo sumanymą sukurti dar vieną Druskininkų simbolį. Sakėme, kad tai turėtų būti susiję su miesto istorija, su garsinančiu mūsų kurortą mineraliniu vandeniu. Tuomet R. Inčirauskas interneto platybėse surado labai gražią legendą apie Sūrutį, kuris pirmas pastebėjo, kad Druskininkų mineralinis vanduo turi stebuklingų gydomųjų savybių.

Legenda byloja, kad Ratnyčios kaime – tuo metu Druskininkų dar nebuvo – gyveno valstietis, pavarde Sūrutis. Jis turėjo arklį, kuris buvo pasiligojęs, todėl, jo pagailėjęs, nuvedė į pelkingą vietovę prie Ratnyčios upės ir paliko ten savaitei, tikėdamasis, kad šis ten pabaigs savo dienas. Bet ne – įvyko stebuklas! Po kurio laiko Sūrutis rado arklį atsigavusį, pilną jėgų.

Tada Sūručiui tarsi akys atsivėrė – žmogus suprato, kad čia tekantis vanduo turi gydomųjų savybių, tereikia jas išnaudoti. Juk jeigu arklys išgijo, tai ir žmones galima gydyti!

Žinoma, tai skamba kaip legenda, tačiau manau, kad joje ir daug tiesos, juk būtent tie pirmieji valstiečiai ir suprato, kad šis kraštas unikalus gydomaisiais vandenimis. Ir tai pakeitė jų gyvenimą – jie ėmė naudoti mineralinį vandenį gydomaisiais tikslais, ir tai tapo jų nauja veikla.

Ir šiandien aš nebejoju, kad Druskininkų kurortą naujam gyvenimui prikėlė būtent tie valstiečiai iš Ratnyčios kaimo.

Taigi mums ir kilo mintis būtent jiems atiduoti duoklę ir sukurti valstiečio Sūručio skulptūrą. Juk ne karalius, ne kažkas kitas šią vietovę padarę gydomąja, o vietiniai žmonės, kurie čia gyveno. Tokia ir yra pagrindinė Sūručio skulptūros projekto idėja.

A. Katilovskis džiaugiasi, kad idėją apie dar vieną kurorto simbolį – Sūručio skulptūrą – palaiko ir jo žmona Roma / Asmeninio archyvo nuotrauka

– Ar iš pat pradžių norėjote sukurti įspūdingo dydžio skulptūrą?

– Pradžioje mąstėme apie nedidelį ženklą, bet kai apie tai papasakojome Druskininkų savivaldybės merui Ričardui Malinauskui, jis išklausė, nieko nekomentavo, bet po kurio laiko ėmė ir paklausė, kaip tas mūsų projektas vystomas…. Pasakiau, kad viskas pamažu juda pirmyn, o tada jis paklausė, ar mes neplanuojame skulptūrą pastatyti. Ir pasiūlė idėją – skulptūrą per pusę finansuos Druskininkų klubas ir Druskininkų savivaldybė. Tada prasidėjo projekto aptarimai, svarstymai. Visi tarėmės su Turizmo taryba, su Druskininkų gidais.

– Ar daug diskusijų kilo dėl pačios skulptūros vizualizacijos

– Aš tikrai niekad nesiginčiju dėl skulptūros meninės vertės – palieku tai profesoriui R. Inčirauskui.

Žinoma, tikrai nekūrėme autentiškos valstiečio Sūručio išvaizdos – norėjosi abstraktaus simbolio. Ir, pamatę vizualizaciją, visi ją matome skirtingai. Vieniems atrodo, kad Sūrutis su šarvais, kitiems – per plonos rankos, treti – vietoje rankoje laikomos druskos, įžiūri alaus bokalą… Tačiau  juk skulptūrą sukūrė garsus menininkas, savo srities profesionalas. Gal reikia juo tiesiog pasitikėti? Mes tikrai jam nebandėme paaiškinti, kaip įsivaizduojame Sūrutį – tai palikome jo fantazijai.

Ir iš tikrųjų rezultatu esame patenkinti – R. Inčirausko sukurta skulptūra išties graži.

Mes inicijavome pirmos tokios skulptūros atsiradimą, bet gal mūsų pavyzdžiu paseks kiti žmonės ir sukurs skulptūrų kitiems, prie Druskininkų istorijos prisidėjusiems žmonėms? Juk visi žinome – kuo daugiau skulptūrų, tuo gražesnis miestas.

Norime pagerbi būtent vietinius gyventojus, kurie prisidėjo prie kurortinės vietovės suklestėjimo. Pagal planus, Druskininkų bažnyčios prieigose skulptūra turėtų iškilti lapkričio mėnesį.

Pakalbinome ir Druskininkuose viešėjusį skulptorių R. Inčirauską.

Pagal planus, Druskininkų bažnyčios prieigose valstiečio Sūručio skulptūra turėtų iškilti lapkričio mėnesį

– Kuo ypatingas bus Jūsų sukurtas Sūrutis, kokį Jūs pamatėte valstietį iš Druskininkų?

– Man įspūdį padarė užsakovai. Pirmiausia jie atvyko į Telšius ir akivaizdžiai susipažino su mano kūryba.

Kai manęs paprašė sukurti skulptūros vizualizaciją, teko paieškoti informacijos, pasigilinti. Ieškojau internete Sūručio istorijų. Mane tikrai sužavėjo Sūručio legenda. Žinomas istorikas Teodoras Narbutas, ne kartą pas Sūrutį gydęs savo paliegusius sąnarius ir karines traumas, susižavėjęs aprašinėjo gydomąsias procedūras Druskininkų apylinkėse.

Mano pamatytas Sūrutis bus 17 a. kostiumą dėvintis žmogus, vienoje rankoje laikantis druską… Tai bus dekoratyvi skulptūra su tam tikrais dekoratyviais elementais, joje bus galima pastebėti istorinio drabužio elementus. Drabužyje bus galima pastebėti ir tarsi dekoratyvių šarvo elementų.

Esu metalo skulptorius, kuriu kamerinę juvelyrinę plastiką – skulptūras, reljefus iš bronzos. Taigi ir šįkart sukūriau 2 metrų aukščio figūrinę Sūručio skulptūrą . Labai nemėgstu, kad būtų visiškai natūrali skulptūra, man patinka improvizuoti.

Smagu, kad druskininkiečiai patikėjo sukurti Sūručio skulptūrą, jaučiuosi reikalingas ir įvertintas. Druskininkuose jau randasi ir mano sukurtų reljefų su Sūručio personažu, kurie papuoš druskininkiečių namų fasadus. Taigi mieste bus galima pamatyti daug Sūručio simbolių.

Skulptūra Druskininkus turėtų papuošti lapkričio pradžioje, bet turiu viltį, kad galbūt pavyks ir anksčiau.

Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas: „Norėčiau pasidžiaugti mūsų verslo bendruomene, kad ji ne tik galvoja, kaip uždirbti eurus, bet ir masto apie miesto įvaizdį, kurorto reklamą. Kaip žinome, ne vienas miestas turi savo simbolį – angelą, stumbrą… Mūsų herbe yra pušelės, bet mes turime ir istoriją, apipintą visokiomis legendomis. Sūrutis yra vienas iš tų legendinių personažų, kurie turėjo tam tikrą įtaką Druskininkų, kaip kurorto, vystymuisi. Ir kai verslo atstovai iškėlė tokią iniciatyvą, mes jai iškart pritarėme, pagalvojome, kaip tai įgyvendinti. Remiantis legendomis, Sūrutis turėjo Druskininkams didelę reikšmę. Manau, kad mes, galėtume turėti tokį simbolį (prie mano namų jis jau yra). Norėtųsi, kad Sūrutis, kaip simbolis, būtų svarbus kiekvieno druskininkiečio šeimai. Tam, kad taip būtų, visi turime prisidėti. Manau, kad skulptūros autorius puikiai atliks savo darbą, kad tas legendinis personažas taptų mūsų gyvenimo dalimi.“

Parengė Laima Rekevičienė