Druskininkų poliklinikos psichiatrui Benjaminui Burbai ir slaugytojai Daivai Baliukienei – aukščiausi Lietuvos medicinos profesiniai titulai

Druskininkai visais laikais garsėjo puikiais medikais, kurie yra pelnę ne tik druskininkiečių, bet ir kurorto svečių pasitikėjimą. Mūsų miesto medikų profesionalumą, empatiją, atsidavimą savo profesijai puikiai vertina ir Lietuvos valstybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai.

Praėjusią savaitę surengtoje Lietuvos medicinos darbuotojų apdovanojimų šventėje du Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) medikai sulaukė aukščiausių profesinių apdovanojimų. Gydytojui psichiatrui Benjaminui Burbai buvo suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas, o slaugytojai Daivai Baliukienei įteiktas Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos apdovanojimas. Tai – pirmieji Druskininkų PSPC medikai, kuriems įteiktos garbingiausios profesinės regalijos.

Lietuvos medicinos darbuotojų apdovanojimų šventėje gydytojui psichiatrui B. Burbai (antras iš kairės) suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas, o slaugytojai D. Baliukienei (trečia iš kairės) įteiktas Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos apdovanojimas. Juos pasveikino Druskininkų PSPC direktorė E. Matienė (kairėje), jos pavaduotojas J. Stankevičius ir vyr. slaugytoja V. Dimšienė (dešinėje) / Druskininkų PSPC archyvo nuotrauka

Apdovanojo iškiliausius medikus

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre 22-ąjį kartą organizuotoje iškilmingoje Lietuvos medicinos darbuotojų apdovanojimo šventėje sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė garbės ženklais už nuopelnus sveikatos sistemai apdovanojo 47 šalies gydytojus, slaugytojus ir darbuotojus. Dar 11 medicinos bendruomenės narių pagerbti Seimo Pirmininko Juozo Oleko, Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės ir sveikatos apsaugos ministrės padėkomis.

Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamas renginys – graži tradicija, rengiama pavasarį, minint Lietuvos medicinos darbuotojų dieną bei Tarptautinę slaugytojų dieną. Sveikindama sveikatos bendruomenę, ministrė M. Jakubauskienė pabrėžė, kad medicinos darbuotojo profesijos liudija ypatingą padorumą ir drąsą, lydint pacientus svarbiausiais gyvenimo etapais.

Renginyje dalyvavęs Seimo pirmininkas J. Olekas taip pat akcentavo mediko profesijos prasmę, padedant žmogui sunkiausiomis akimirkomis.

Psichiatrija – viena iš sudėtingiausių profesijų

Tarp apdovanotųjų – VšĮ Druskininkų PSPC gydytojas psichiatras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, medicinos mokslų daktaras, buvęs LSMU Psichiatrijos klinikos vadovas, buvęs LPA prezidentas, buvęs APA narys, UEMS psichiatrijos tarybos narys B. Burba, jau 46 metus dirbantis psichiatru.

Po Nusipelniusio Lietuvos gydytojo apdovanojimo įteikimo B. Burba sutiko atsakyti į savaitraščio „Mano Druskininkai“ korespondento klausimus.

Apdovanojimus Druskininkų PSPC gydytojui psichiatrui B. Burbai ir slaugytojai D. Baliukienei įteikė sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė / Druskininkų PSPC archyvo nuotrauka

– Gydytojau, kodėl pasirinkote psichiatro specializaciją?

– Tai – atsitiktinumas, niekada nesiruošiau būti psichiatru. Bet nenusivyliau. Mūsų kurse buvo vienuolika psichiatrų, dalis kolegų pakeitė specialybę, likome tik penki.

– Jūsų darbo geografija yra labai plati.

– Daug kur dirbau. Pradėjau nuo Plungės, paskui dirbau Kaune, vėliau trejus metus Maskvoje rašiau daktaro disertaciją, po to dirbau medicinos institute, stažavausi JAV.

– Kaip atsiradote Druskininkuose?

Visą laiką ketinau senatvėje gyventi ramiai, gamtoje, o tada čia mane prisikvietė buvęs mano rezidentas Andrius Dudutis. Gyvenu savo sodyboje, Lazdijų rajone, iš ten važinėju dirbti į Druskininkų PSPC.

– Jūs – visoje Lietuvoje žinomas psichiatras, Jums teko daug kur dirbti. Ar skiriasi didmiesčio pacientų problemos nuo druskininkiečių?

– Skiriasi. Dideliuose miestuose daugiau jaunimo, ten kitokios problemos. Jaunimas keliasi gyventi į miestus, todėl rajoniniuose miesteliuose lieka daugiau pagyvenusių žmonių. Taigi didmiesčio pacientų bei mažesnio miesto problemos ir ligos šiek tiek kitokios.

– Kaip manote, ar pas mus nuo sovietmečio dar yra likusi stigma – nepatogu eiti pas psichiatrą?

– Likusi, bet ne tokia didelė, kokia buvo. Bet taip yra ir užsienyje. Visi dėl to kaltina psichiatrus, bet visuomenei reikia ir į save pažiūrėti. Mes daug metų dirbame su pacientais ir esame jų draugai. Dalis visuomenės vis dar neigiamai žiūri ir į pacientus, ir į mus, ta stigma dar išlikusi. Teko lankytis pas užsienio kolegas, ten dėl psichiatrų veiklos rengiami ir protestai.

– Kaip keitėsi psichiatro darbo specifika per tuos beveik penkis dešimtmečius?

– Pakitimų buvo daug. Nesakyčiau, kad visi jie geri, visokių pasitaikydavo. Vargina nesibaigiantys medicinos reformų procesai, kiekviena vyriausybė stengiasi ką nors pakeisti, medikams nelengva prie to prisitaikyti.

Psichikos sutrikimai beveik nesikeičia – išlieka šizofrenija, depresija, neurozės, priklausomybių ligos ir daugybė kitų. Keitėsi gydymas, atsirado daug naujų gerų vaistų, galime labiau padėti pacientams. Socialinė psichiatrija labai pasistūmėjo į priekį, specialistams atsirado galimybė išvažiuoti į užsienį ir stebėti, kaip ten gydoma.

– Viešojoje erdvėje girdime, kad medikai susiduria su pacientų smurtu. Ar Jums teko tą patirti? Kodėl tokie dalykai nutinka?

– Visuomenė yra supriešinta su medikais. Medikai, o ypač psichiatrai, dažnai sulaukia psichologinio, o kartais – ir fizinio smurto iš pacientų.

Kasmet užsienyje organizuojami kongresai apie smurtą prieš medikus, ši problema aktuali visame pasaulyje. Žinau, kad Lietuvoje nuo smurto yra žuvę trys medikai, daugybė buvo sužeista. Teko ir man su tuo susidurti. Bet tai nesutrukdė tiek metų dirbti, mes išmokome spręsti šias problemas.

– Psichiatro darbas – kontaktinis bendravimas su pacientu. Kaip „atsijungiate“ nuo pacientų problemų. Kaip emocionaliai save stabilizuojate? Ar yra kokia nors metodika?

– Universalios „atsijungimo“ metodikos nėra. Kiekvienas psichiatras tai daro individualiai. Man padėjo sportas – žaidžiau tinklinį, o paskui užsiiminėjau kovų sportu.

Psichiatrija yra viena iš sudėtingiausių specializacijų, psichiatrai žudosi dažniau, nei kitų specialybių medikai. Pažinojau ne vieną psichiatrą, kuris nusižudė ar bandė žudytis. Deja, taip yra visame pasaulyje.

Ankščiau psichiatrai turėjo privilegijų – piniginius priedus, ilgiausias atostogas, paskui buvo nuspręsta, kad psichiatrų darbas yra toks pats, kaip kitų gydytojų, todėl jie neteko tokių privilegijų.

– Ką Jums reiškia Nusipelniusio Lietuvos gydytojo apdovanojimas?

– Manau, kad medikams nedera girtis savo pasiekimais ar apdovanojimais, nes tai kelia riziką puikybei. Todėl yra geriau, kai apie medikų darbus sprendžia kiti. Gerai, kad dar suspėjo (šypsosi, aut. past.).

– Ko norėtumėte palinkėti Druskininkų žmonėms, turintiems psichikos problemų?

– Pirmiausia linkiu nebijoti ateiti pas psichiatrą. Geriau dešimt kartų kreiptis į psichiatrą be reikalo, nei vieną kartą pražiopsoti ką nors rimta. Mes esame tokie patys žmonės, su tomis pačiomis problemomis, gydome, nes turime tam tikrą kvalifikaciją ir bandom žmogui padėti.

Brangina ryšį su pacientais

Atsakyti į klausimus paprašėme ir Druskininkų PSPC slaugytoją D. Baliukienę.

– Kaip sutikote žinią apie tai, kad Jums suteiktas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardas?

– Žinią apie man suteiktą Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos vardą sutikau su dideliu jauduliu ir nuoširdžiu dėkingumu. Tai buvo labai netikėta – tikrai nesitikėjau tokio įvertinimo. Šis apdovanojimas man yra ne tik asmeninis pripažinimas, bet ir visų kolegų bei žmonių, su kuriais dirbu kasdien, bendro darbo įvertinimas.

– Kaip manote, kokios charakterio savybės reikalingos, norint būti gera slaugytoja?

– Manau, kad, norint būti gera slaugytoja, labai svarbi empatija, kantrybė, atsakomybės jausmas ir gebėjimas išklausyti. Taip pat būtinas profesionalumas, nuolatinis tobulėjimas ir gebėjimas greitai reaguoti sudėtingose situacijose. Slaugytoja turi ne tik rūpintis paciento fizine sveikata, bet ir suteikti emocinį palaikymą.

– Kas Jūsų darbe Jus džiugina, o kas liūdina?

– Mano darbe didžiausią džiaugsmą teikia žmogiškas ryšys su pacientais – galimybė juos palaikyti, padrąsinti ir būti šalia svarbiausiais momentais. Labai prasminga matyti net ir nedidelius jų sveikatos pagerėjimus ar šypseną po sunkesnės dienos. Taip pat džiugina stiprus kolektyvo palaikymas ir bendrystė. Vis dėlto liūdina situacijos, kai susiduriama su pacientų skausmu ar bejėgiškumu, ypač, kai ne visada įmanoma padėti taip, kaip norėtųsi. Emociškai nelengvos ir akimirkos, kai tenka susidurti su netektimis ar artimųjų išgyvenimais.

Eglė Matienė, Druskininkų PSPC direktorė: „Atrinkti kandidatus apdovanojimas tikrai nebuvo lengva, nes mūsų įstaigoje dirba daug aukštos kvalifikacijos, atsidavusių ir profesionalių specialistų. Kiekvienas iš jų kasdien reikšmingai prisideda prie pacientų sveikatos ir gerovės. Vis dėlto, vertinant nuoseklų darbą, profesinį meistriškumą, iniciatyvumą bei pacientų ir kolegų pasitikėjimą, pavyko išskirti tuos, kurių indėlis šįkart buvo įvertintas aukščiausiu lygiu.

Tai, kad du mūsų medikai gavo garbingiausius Lietuvos profesinius apdovanojimus, yra didžiulis įvertinimas visai Druskininkų PSPC bendruomenei. Šis faktas patvirtina, kad mūsų įstaigoje dirba aukščiausio lygio specialistai, o teikiamų paslaugų kokybė atitinka pačius aukščiausius standartus. Tai – ne tik pasididžiavimas, bet ir motyvacija toliau stiprinti komandą, gerinti paslaugas bei išlaikyti aukštą profesinę kartelę“.

Parengė Laimutis Genys