Įsimintini įspūdžiai savanorystės stovykloje

Atrodytų, ką tik prasidėjo, bet jau baigėsi į kitas stovyklas nepanaši, savaitę trukusi vaikų stovykla „Vasara kieme“.

Joje vaikai ne tik ilsėjosi ir pramogavo, bet ir daug dirbo. Stovyklos metu jie priėmė savanorystės iššūkį – išbandyti trumpalaikę savanorišką veiklą.

Vieną dieną vaikai savanoriavo Alytaus gyvūnų globos asociacijoje „Keturkojo viltis“/Asmeninio archyvo nuotrauka

Pirmą stovyklos dieną vaikai susipažino su savanorystės idėja, jos nauda visuomenei ir pačiam savanoriui, o stovyklos pabaigoje jie jau patys tvirtino, kad padėdami kitam, tuo pačiu padeda ir sau.

Stebuklus darantys žodžiai – „Kas, jei ne AŠ!“ – juos lydėjo kiekvieną dieną.

„Kas, jei ne AŠ, žais su vaikais?“, – sakė mus aplankiusi „Džiugučių“ savanorė Gustė, jau daug metų savanoriaujanti šiame dienos centre.

„Kas, jei ne AŠ fotografuos stovyklas?“, – kalbėjo savanoris fotografas Martynas. „Kas, jei ne AŠ?“, – viena kitai antrino savanorės Lauros iš Alytaus gyvūnų globos asociacijos „Keturkojo viltis“, besirūpinančios apleistais šuniukais.

„Kas, jei ne MES organizuos prasmingus renginius?“, – sakė Aušra ir Tauras Česnulevičiai.

Taip sakė ir stovyklos savanoriai: mamos Inga ir Anna bei tėtis Algis.

Taip sakyti pratinosi ir vaikai. Stovyklos metu jie patyrė, kaip smagu daryti gera kitiems. Vaikai pasiuvo lėles, daug repetavo ir sukūrė lėlių spektaklį „Ožka melagė“, kurį parodė mažiesiems „Džiugučiams“. Pasidaliję į dvi komandas, jie valė Ratnyčėlės upę ir jos pakrantes. Patys nustebo, kiek daug šiukšlių ištraukė iš upelio dugno.

Vieną dieną vaikai savanoriavo Alytaus gyvūnų globos asociacijoje „Keturkojo viltis“. Pamatė, kiek daug yra beglobių šunų, išgirdo liūdnų ir gerai pasibaigusių jų istorijų, pavedžiojo ir pažaidė su apleistais šuniukais. Kiekvienas vaikas rado savo šunį. Viešnagės pabaigoje visi jautėsi taip, lyg būtų pasipildę šešiasdešimčia draugų.

Visą stovyklos laiką vaikai rūpinosi ir vienas kitu, padėjo vieni kitiems įveikti sunkesnes „Uno“ parko trasas, neapleido lėčiau važiuojančių draugų dviračių žygio metu.

Norime padėkoti už kantrybę mus vežusiems Druskininkų autobusų parko ir Švietimo centro vairuotojams.

Už pramogas „Uno“ parke dėkojame paslaugiems ir gerą nuotaiką spinduliuojantiems instruktoriams, už kelionę į Meilės salą dėkojame kapitonui Algiui, o už puikią stovyklos atmosferą, pramogas, žaidimus, gerą nuotaiką ir palaikymą dėkojame vienas kitam.

Angelė Paulėkaitė,
stovyklos vadovė