Spinduliuojantys poeziją Druskininkai: įtaigūs, subtilūs ir brandūs muzikiniai pokalbiai su žiūrovais

„Spinduliuojantys poeziją“ – tokiu jaukias emocijas žadančiu pavadinimu šventė poezijos ir muzikos mėgėjus į Druskininkus pakvietė paskutinį rugpjūčio šeštadienį. Ši šventė – kvietimas stabtelėti ir įkvėpti gaivos tiems, kurie skanauja gerą muziką ir tekstą. Poezija, persipindama su muzika, skambėjo net ir skardenant į sceną paskutiniam vasariškam, o gal jau ir rudeniškam lietui…

Garsų keliu – į minorišką rudenį

„Dainuojamosios poezijos šventė Druskininkuose „Spinduliuojantys poeziją“ – su gera poezija, autorine muzika, lyrine nuotaika, mylimais aktoriais ir bardais skirta tiems, kuriems būtina pabėgti iš įtempto, komercijoje ir nesibaigiančiuose reikaluose paskendusio gyvenimo, – teigia renginio organizatoriai. – Tai gera proga paskutinį vasaros savaitgalį pristabdyti beprotišką lėkimą ir nusitekti minoriškam rudeniui.“

Renginį pradėjusi Gabrielė Pukelytė – jauna autorinių dainų kūrėja, vis naujai atrandanti save skirtinguose muzikiniuose žanruose. „Myliu, myliu ir dar kartą myliu muziką ir neįsivaizduoju jos be savęs, – sako atlikėja. – Eidama garsų keliu atrandu naujų žmonių, potyrių, spalvų, naujų vėjų, keičiuosi ir augu.“ Jos melodijų ir tekstų skambėjime juntama meilė lietuvių folklorui ir lietuviškam žodžiui.

Jauna ir talentinga bardė iš Žemaitijos Živilė Mackevičiūtė kurdama, grodama ir dainuodama ieško tobulos dermės tarp muzikos ir teksto. Kūryba jai – būdas kalbėti, kai nepavyksta ko nors pasakyti paprastais žodžiais. Jos dainose skamba įvairiausių Lietuvos poetų tekstai, iš kurių mėgstamiausi yra Vytauto Mačernio. „Jo kūryba nepavaldi laikui, jis rašė apie tuos pačius dalykus, kurie man svarbūs šiandien – tikėjimo, gyvenimo prasmės klausimai. Dar neradau artimesnio sau poeto,“ – sako Živilė.

Tas daugiaprasmis žodis PraBudiMan …

„Nežinau, kaip tai aprašyti žodžiais. Galima sakyti, padariau tai, ką seniai norėjau padaryti. Galima sakyti, pabaigiau dar vieną karantininį projektą. Galima sakyti, atsitiko dar vienas ,,pirmas kartas“. Galima sakyti, tai buvo dar viena neįtikėtina kelionė. Galima sakyti, išsipildė dar viena sena, vaikystės svajonė. Galima sakyti, kad jaudinuosi kaip niekada gyvenime,“ – taip savo impresijas, gavęs ką tik išleistą pirmąją CD plokštelę, reiškė aktorius, dramaturgas, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Justas Tertelis.

PRABUDIMAN – debiutinė plokštelė, kurioje skamba dvylika, kaip sako autorius, autorinių, aktorinių, sceninių, užkulisinių, socialinių ir asmeninių dainų, kurias norisi ištraukti “iš stalčiaus” ir dalintis su visais. Tą Justas ir darė, grįžęs į savo gimtąjį miestą – Druskininkus.

Kiekviena daina – lyg atskira istorija ar spektaklio personažas, kviečianti nirti į vis naują temą ar nuotaiką. „Manau, kad dainos pačios suras panašiai jaučiančius ir matančius dabartinį pasaulį, smalsius, nestokojančius humoro ir kūrybingumo klausytojus, – sakė Justas.

Poetiškos ir spinduliuojančios V. Mačernio vizijos

Ypatinga poezijos ir muzikos valanda skirta Vytauto Mačernio 100 gimimo metinėms. Poeto kūryba – didelių vertybių, gyvenimo prasmės ieškančios, besikankinančios, abejojančios ir vėl nušvintančios sielos istorija, tad žinomi teatro ir kino aktoriai, dainų autoriai ir atlikėjai susijungė ir, atiduodami pagarbą jauniausiam literatūros klasikui, parengė programą pagal V. Mačernio tekstus.

Dainuojantis aktorius Giedrius Arbačiauskas į savo gretas pakvietė prisijungti ir jaunąją dainų kūrėją ir atlikėją Živilę Mackevičiūtę.

Vladas Bagdonas, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, aktorius ir skaitovas muzikinę dalį apjungė poeto „Vizijomis”. Eilėraščių ciklas „Vizijos“ – lyg savotiška dvasinė poeto autobiografija, kurioje filosofiniai apmąstymai susipina su senos žemaitiškos sodybos realijomis, genčių likimu, su autoriaus atsiminimais, peraugančiais į regėjimus, kupinus poezijos ir spinduliuojančios prasmės.

Andriaus Kaniavos viltinga žinutė pasauliui

Naujuoju albumu „Ruduo nesibaigiančioj metų alėjoj“ dainuojantis aktorius Andrius Kaniava sako turintis nuoširdų norą nusiųsti žinią pasauliui ir savo klausytojams, kaip svarbu nepamesti savasties, matyti pasaulio grožį net keisčiausiose jo išraiškose, išlaikyti kūrybiškumą ir viltį, kad viskas yra įmanoma. Na, ir, aišku, sugriauti nusistovėjusią nuomonę, kad geros gali būti tik senos dainos.

Kai pernai pavasarį, pasaulį ir Lietuvą ištiko priverstinė pauzė, aktorius, dainų autorius ir atlikėjas A. Kaniava nepasidavė niūrioms nuotaikom ir virtualioje erdvėje vienuolika vakarų iš eilės šmaikščiais monologais, jautriais pasakojimais ir dainų eilutėmis siuntė užkoduotas „žinias pasauliui“. Karantinui užsitęsus, o kūrybiniam troškuliui vis didėjant, A. Kaniava pasitelkė į pagalbą ištikimus bičiulius ir įrašė albumą romantišku pavadinimu „Ruduo nesibaigiančioj metų alėjoj“.

Atlikėjas dėkingas savo bendražygiams, kurie prisidėjo prie albumo gimimo: gitaros virtuozui Aleksandrui Ten, smuikininkui Tadui Dešukui, būgnininkui Gintui Gascevičiui, Simonui Navickui (bosinė gitara) ir Gintarei Bauerytei (pritariamasis vokalas).

Poezijos ir muzikos šventė lietingą paskutinį vasaros savaitgalį dalino neišblėstančius įspūdžius literatūros ir geros muzikos gurmanams.

Ramunė Tarandė, DKC reklamos ir komunikacijos vyriausioji specialistė