Pasitikdami profesinę šventę, Druskininkų gidai svajoja apie susitikimus su kurorto svečiais

Vasario 21-ąją bus minima Tarptautinė gido diena. Pastaraisiais metais Druskininkų gidai profesinės šventės išvakarėse turėdavo galimybę susitikti su Savivaldybės vadovais, išgirsti jiems svarbią informaciją apie kurorto planus ir perspektyvas. Tą dieną būdavo organizuojami įvairūs susitikimai, daug bendraujama tarpusavyje. Šiemet Gido diena dėl karantino bus kitokia – be iškilmingų renginių, susitikimų ir gyvo bendravimo.

Pastaraisiais metais Druskininkų gidai profesinės šventės išvakarėse turėdavo galimybę susitikti su Savivaldybės vadovais, išgirsti jiems svarbią informaciją apie kurorto planus ir perspektyvas/Laimučio Genio nuotrauka

Todėl su Druskininkuose dirbančiais kūrybingais, nestokojančiais drąsių ir įdomių idėjų gidais susiekėme nuotoliniu būdu ir klausėme, su kokiomis mintimis jie šiemet pasitinka Gidų dieną, kaip pernai ir šiemet sekėsi priimti karantino iššūkius, kaip pandemija pakoregavo jų darbą, kokių įdomių projektų jie sumanė, kokių planų turi, su kokiomis mintimis laukia karantino pabaigos bei turistinio sezono pradžios ir ko palinkėtų kolegoms profesinės dienos proga?

Grupės „Artelė“ nariai sukūrė autentišką atmosferą, Savivaldybės vadovams prieš keletą metų pasitinkant Augustavo (Lenkija) mero W. Walulik vadovaujamą delegaciją, įveikusią 70-ies kilometrų kanojų žygio maršrutą/Laimos Rekevičienės nuotrauka

Visi jie svajoja, kad kuo greičiau atgytų mūsų kurortas, kad druskininkiečiai sugrįžtų į savo darbus, tęstų įprastas veiklas, o miesto svečiai mėgautųsi Druskininkų ir jo apylinkių teikiamomis galimybėmis.

Tatjana Zielinski, gidų grupės „Artelė“ vadovė, VšĮ Ekskursijų centro „Ekskurs“ direktorė: „Karantinas nebuvo ir nėra pats geriausias laikas nei mums, nei kitiems. Mus, gidus, pandemija visiškai uždarė namuose. Mūsų duona yra turistai, kurių kurorte nebuvo jau metus ir kažin, ar bus šią vasarą. Kai kurie gidai turi nuolatinį darbą ir gidavimas jiems buvo papildoma maloni veikla. Bet yra tokių, kuriems ši veikla yra pagrindinė, todėl yra sunku ir materialiai, ir psichologiškai.

Bet stengiamės neverkšlenti – sunku visiems. Yra daugiau laiko skaityti, kurti, apmąstyti, gal net dažniau paskambinti draugams, patiems pasigrožėti gamta, miestu. Nes mes tik rodome ir pasakojame svečiams, patys ne visada sustodami ir žavėdamiesi.

Kai susirenka bendraminčiai, tai ir idėjos generuojamos tarsi savaime. Yra keletas naujų projektų, kurie dabar yra procese, todėl nesinori užbėgti už akių, kad neapsimeluotume.

Įprastai dauguma „Artelės“ narių lanko dailės užsiėmimus. Kartu ruošiame parodas, kartu leidžiam laiką. O dabar „Artelės“ nariai ruošia naujus „parėdus“: siuvasi drabužius, pritaiko atributus, kažką naujo įsigyjame. Ruošiamės ne tik vasarai, bet ir rudens, žiemos sezonams, todėl kailiai ir krinolinai derinami prie oro sąlygų.

Paskutinį kartą buvome susitikę pernai, Vasario 16-tają. Kartu atšventėme kelių grupės narių gimtadienius. Ir dabar prisimename tai su nostalgija bei šiluma. Mes esame, kaip šeima. Kartu dirbame, kartu keliaujame, kartu džiaugiamės. Dabar šito labai trūksta.

Pasikalbame ir su svečiais iš kitų šalių – Izraelio, Vokietijos, Lenkijos. Jie klausia, kada gi galėsime susitikti, prisimenam, kaip kartu keliavome, kur buvome, ką matėme.

Planas dabar pas visus vienas – tegul greičiau baigiasi tai, ką turime dabar, ir prasideda normalus, smagus gyvenimas. Labai laukiame, kada kurortas vėl šurmuliuos, kai bus daug svečių, renginių, muzikos. Mes norime apsivilkti naujus krinolinus ir tiesiog išeiti į gatves, pasisveikinti su visais.

Mieli kolegos, tegul kiekviena diena būna kitokia ir nenuspėjama, tegul Jus lydi atradimai, pokyčiai, nauji žmonės, šypsenos.“

Antanas Lankelis, Druskininkų gidų asociacijos pirmininkas: „Kokios mintys šių metų Gidų dieną? Ta proga iki šiol turėdavome tradiciją Savivaldybėje susitikti su jos vadovais, turizmo sritį kuruojančiais specialistais. Prie kavos puodelio meras Ričardas Malinauskas išsakydavo faktus, pristatydavo dabartinę ir artimiausią padėtį, lūkesčius, perspektyvą. Tada nė juodžiausiame sapne nei vienam nebuvo minčių, kad gali ateiti pandemija.

Dar pernai po susitikimo ir diskusijų Savivaldybėje gidai susirinko „Menų kalvėje“. Daugeliui mūsų šis naujas menų puoselėjimo židinys buvo puikus traukos objektas. Kaip svečiams nupasakosi, juos sužavėsi, jei viso to savo rankomis nebūsi lietęs?

Kuo įsiminė metai? Važiavome į Maironio tėviškę, šalia jo senųjų namų, Dubysos vingyje, Ąžuolų alėjoje pasodinome ir Dainavos miškų ąžuoliuką, dalyvavome respublikiniame gidų suvažiavime Šiluvoje. Planavome, tarėmės, fantazavome, kol patys neišgirdome reikalavimų viską apriboti. Suvokę realią padėtį, atsakomybę, ėmėme gyventi kitaip. Pandemija viską pakoregavo. Negalėjome siūlyti „Eglės“ poilsiautojams pramogų pilnutėliu traukinuku po įdomiausius kurorto objektus. Atsargiai ir atsakingai susitikdavome su svečiais K. Dineikos parke, žingsniavome senųjų gydyklų takeliuose, ilgesni sustojimai užtrukdavo greta stelos Barborai ir Žygimantui Augustui.

Net „Grožio šaltinio“ vanduo labiau juokauti priversdavo, puikiausią portreto nuotraukos akimirką užtikrindavo. Gal taip sutapo, bet toji šaltinio srovė įprastai vos virvena, o kai ėmė ragus rodyti rudeninė korona, tai ir šaltinis nuščiuvo..

Gidams kiekviena sutikta grupė – atsakomybė ir įsipareigojimas. Niekada nebūna taip, kad grupė neturėtų lūkesčių. Jeigu jau sutarta, kad bendrausime, lankysime, tai ir pirmyn. Jokio veido nuobodulio, kojų nuovargio ar blogo oro. Tegul tik gidas pabando ilgesnei pauzei pokalbyje nukrypti nuo sutarto laiko – „prisvilęs blynas“ garantuotas. Kiekvienos grupės susitikimui privalu ruoštis, įminti nuo pirmųjų susitikimo minučių svečių lūkesčius. Juk svečiai tikisi naujienų, įdomybių, kuriuos gidas privalo perteikti. Kurortą, jo žinomumą palaiko trys banginiai: natūrali gamtinė aplinka, švarus pušynų oras; antra – mineralinių vandenų stiprybė, legendos, faktai ir trečia – kultūra: M. K. Čiurlionis, K. V. Jonynas, Ž. Lipšicas, K. Dineika, J. Marcinkevičius, V. Bložė, mūsų garbių tautodailininkų plejada. Be jų – nė iš vietos!

Karantino pabaigos ir turistinio sezono pradžios laukiame, gilindamiesi į kurorto ir jo apylinkių istoriją. Kaip bevyniotum daugybę istorinių detalių, garantuotai sulauksi įvairių klausimėlių. Šiai vasarai planuojame istorijos pamokas Liškiavoje. Praeitų metų rudenį pradėti Liškiavos piliakalnių rekonstrukcijos-tvarkymo darbai, archeologiniai tyrinėjimai. Tai puikios galimybės papildyti žinias, sužinoti atradimus, faktus, kuriuos archeologai pateiks po tyrinėjimo darbų.

Nauja svečių susidomėjimų banga – kvapų terapija. Dailiosios lyties ekspertės tuojau užginčyti gali, kad aromatas, kvapai, kvepalai – antikos, visai ne mūsų laikų atradimas. Bet naujas požiūris, nauji aromatai, jų deriniai, žavesys, neginčijamai patrauklus dalykas. Gal pavyks, gal bus paklausa? Tada ir pasiūlą sukursim.

Šią baltą sniegų pataluos skęstančią žiemą mano palinkėjimas Gido dienos proga – „neapšalti“, nepaklysti pusnynuose, o žavėtis jau primirštu žiemos kraštovaizdžiu. Ir dar domėtis naujienomis, kaupti žinias visais šiuolaikiniais metodais. Turime visas galimybes dalyvauti virtualiai organizuojamuose mokymuose, seminaruose, aptarimuose. „Kultūros ambasadoriai“ privalo gerbti kurorto svečius visomis plačiausiomis prasmėmis, tada ir būsime sveiki.

Jokio kito pasirinkimo neturime – visų kurorto specialistų bendromis pastangomis vėl būtinai sudėliosime, sujungsime ne tik virtualią, bet naują spalvingą kurorto paslaugų, pramogų ir legendų mozaiką.“

Aušra Česnulevičienė, gidė, „Druskos studijos“ šeimininkė: „Jei mąstai apie profesinę dieną, tai jau šviesu! Gyvenimas tuo ir žavus, kad niekas nesikartoja, o kinta. Tad per 26-erius gidavimo metus visokių tų Gido dienų švenčių būta. Pandemija „mygtuką išjungė“ ne vien gidams, tad raudoti būtų nekorektiška.

Dalinės pandemijos režimu mes gyvename nuolat: juk savarankiškai dirbantis žmogus nuolatos jaučia tą siūbavimą, sezoniškumo bangas ir atoslūgius. Todėl arba priimi tuos iššūkius ir prisitaikai, arba ieškai nuolatinės tarnybos. Mes su vyru – vienbalsiai už kūrybinę laisvę!

Kiekvieni metai padovanoja atmintinų datų, sukakčių. 2021-ieji – ne išimtis: „Laisvės“ paminklo autoriaus, skulptoriaus Juozo Zikaro, archeologės prof. Marijos Gimbutienės, Totorių kultūros ir graikų literatūros metinės. Spėk suktis! O svarbiausia, kad ir sąsajų su Druskininkais apsčiai. Vasario 9 dieną minima Pasaulinė graikų kalbos diena – ir koks gražus simbolinis sutapimas, kad būtent šią dieną prieš 110 metų gimė šviesi asmenybė Antanas Dambrauskas – senosios graikų kalbos vertėjas į lietuvių kalbą. Kodėl su miesto svečiais nestabtelti prie namo Vytauto g.11, kur ne vieną dešimtmetį gyveno, vertė ir kūrė mūsų miesto Garbės pilietis?

Ramus, „nesezono“ laikas suteikia gerą progą pakedenti archyvus. Kokie jie pas gidą? Aišku, kelionių! Gide dirbu ne tik Druskininkuose – 5 metus organizuoju kultūrines išvykas Čiurlionių keliais ir ne tik, tad sezoną žadu pradėti leidiniu, kuris primins įspūdžius iš visų 35 kelionių! Ar keliausime šiemet? Žinoma! Ir ekipažas jau pilnas!

O ilgėdamasi kaligrafijos vingių, Čiurlioniškų pasivaikščiojimų metu miesto svečiams pasiūlysiu parašyti atvirlaiškį plunksnele – juk laiškai Konstantinui buvo viskas! Visada jaučiu žinių ir kelionių alkį. To paties nuoširdžiai linkiu ir kolegoms!“

Birutė Matusevičienė, gidė, „Plepi ponia“: Gido dieną laikau sau labai svarbia ir reikšminga. Ją minint, man ir didelei grupei druskininkiečių buvo įteiktas gidų kursų baigimo pažymėjimas, leidęs susikurti sau darbo vietą. Taip gimė mano kūrybinis personažas „Plepi Ponia Druskininkuose“. Artėja jau 7-asis sezonas, kai savo ekskursantams plepu apie mūsų kurorto istoriją, „banalius dalykus“ apie poilsiavimo madas, apie šiandienos galimybes ir ateities planus. Labai noriu ir tikiu, kad artėjantis sezonas bus darbingas.

Gyvename iššūkių kupiną laikotarpį, kurio pabaigos, deja, nematyti. Pirmasis, pavasarinis, karantinas daugumai buvo šokas. Mane jis išgąsdino, sustabdė, panardino į neviltį, bet neilgam. Vasarą, po pirmosios pandemijos bangos dirbau beveik įprastu ritmu. Pavyko suorganizuoti ir pirmą renginį „Sijonuotosios vasaros’20 sutiktuvės“, dalyvavau Lėto turizmo mokymuose, toliau koordinavau VšĮ „Sūrūs vėjai“ veiklą. Antrojo karantino metu atsivėrė nauja galimybė. Nuo gruodžio pirmosios esu paslaugos teikėja Druskininkų šeimos paramos centro komandoje, kuri rūpinasi, kad projekte dalyvaujantiems neįgaliesiems ir senjorams būtų nupirkti ir pristatyti maisto produktai, medikamentai, higienos priemonės, pagelbėjame ir sumokant mokesčius karantino metu. Tai – vėl nauja patirtis, mano būdo savybė – plepumas – pravertė, bendraujant su namuose likusiomis, pagalbos reikalingomis moterimis. Veiklos netrūksta, bet džiaugiuosi ir lėtesniu tempu, galimybe viską daryti lėčiau, daugiau laiko skirti namams, sau ir knygoms.

O planai – tie patys. Noriu tęsti mėgiamą gido darbą, pasiilgau „Plepios Ponios“ krinolinų ir, svarbiausia, – galimybės bendrauti su ekskursantais. Noriu, kad kuo greičiau atgytų mūsų gražuolis kurortas, kad druskininkiečiai sugrįžtų į savo darbus, veiklas, kad miesto svečiai mėgautųsi Druskininkų ir jo apylinkių teikiamomis galimybėmis. Mano susikurtas personažas labai „patogus“. Nors dirbu tik pačiame kurorto centre, bet plepu ne tik apie kurorto istoriją, nūdieną, bet ir apie naujas paslaugas, kultūrinius renginius, bendradarbiauju su kolegomis, dirbančiais turizmo sektoriuje.

Dirbdama VšĮ „Sūrūs vėjai“ programų koordinatore, atvykstantiems į mūsų kurortą svečiams siūlau susipažinti ne tik su pačiu kurortu, bet aplankyti ir kaimiškąsias bendruomenes. Mes esame turtingi darbščių, sumanių ir geranoriškų žmonių, kurie kuria ne tik įdomų gyvenimą sau, bet organizuoja edukacines programas kurorto svečiams ir vietiniams gyventojams.

Profesinės dienos progavisiems linkiu pamatuoto optimizmo ir drąsos. Nebebus taip, kaip buvo, į senas vėžes vargu ar sugrįšime, bet atsivers naujos galimybės. Išdrįskime pasimatuoti batus, kuriais niekada neavėjome ir ieškokime kelių, kuriais dar nė karto nekeliavome! Linkiu kantrybės, tikėjimo, pasitikėjimo ir, aišku, sėkmės visuose sumanymuose.“

Parengė Laima Rekevičienė