Partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“ – pareiga dainuoti tiesą ir laisvę

Baigiantis spaliui, Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje jau vienuoliktąjį kartą suskambo partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“. Šiemet jis buvo skirtas 1949 metų Vasario 16-osios Deklaracijai ir aštuoniems ją pasirašiusiems partizanų vadams pagerbti. Prieš 70 metų iš Lietuvos teritorijoje įsikūrusių partizanų apygardų aštuoni vadai, įveikę pavojų kupiną kelią (kai kurie iš jų keliavo net keletą mėnesių), susirinko Minaičių kaime Radviliškio rajone ir įkūrė Lietuvos laisvės kovos sąjūdį. Surašė ir Sąjūdžio statutą, jo šūkiui pritaikė lotynišką posakį „Rede, quod debes“ (liet. atiduok, ką privalai).

„Atgimimo“ mokykloje jau vienuoliktąjį kartą suskambo partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“/Gabrielės Gudaitienės nuotrauka

Tradiciniame Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos renginyje direktorė Danutė Časienė, pasveikinusi festivalio dalyvius, pristatė garbius svečius: Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovą Ronaldą Račinską, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko pavaduotoją Petrą Musteikį, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininko pavaduotoją Edvardą Strončiką, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Humanitarinių mokslų daktarę, Tautosakos skyriaus vadovę Austėją Nakienę, ilgametį Rezistencijos ir tremties muziejaus direktorių, dabar – bendrijos „Atmintis“ pirmininką Gintautą Kazlauską, šaulių bei savanorių kuopų vadus, buvusius kovų dalyvius.

Vienuoliktasis partizanų dainų festivalis prasidėjo „Atgimimo“ mokyklos teatro studijos kompozicija, atkūrusia autentiškus pasipriešinimo sąjūdžio epizodus. Teatro studijos mokiniai pasakojo partizano Tomo Kondrato-Briedžio šeimos istoriją apie tai, kaip Marcinkonių būrio partizanai, ateidavę pas patikimus ūkininkus, klausydavosi T. Kondroto dukrelės dainų. Ne vienam festivalio dalyviui ašaros gniaužė gerklę, kai Tremties ir rezistencijos muziejaus Druskininkų padalinio vyriausiasis muziejininkas, padalinio vadovas Saulius Lukošiūnas pristatė skaudžios istorijos liudininkę, tada dar mažą mergaitę, dainavusią tėveliui partizanui – Aldoną Kondrataitę- Bernatavičienę, jai dėkojo už drąsą dainuoti tiesą ir laisvę.

Tylos minute pagerbti partizanai, paaukoję savo gyvybes už Tėvynės laisvę. Druskininkų šauliai, vadovaujami Ramūno Šerpatausko, padėjo gėlių prie „Mergelių akių“ memorialo, skirto žuvusiems partizanams atminti.

Festivalyje skambėjo Alytaus, Varėnos, Vilkaviškio, Trakų, Vilniaus, Druskininkų, Lazdijų, Prienų atstovų atliekamos dainos. Ir pradinukai, ir abiturientai, ir garbūs senjorai dainavo apie Lietuvos partizanų meilę Tėvynei, ryžtingą kovą dėl jos laisvės, auką ir ankstyvą, bet nebeprasmę mirtį. „Mėnulis – tikras tėvas jo“, „Oi, sakalėli“, ,,Devynios baltos upės“, „Sudie, motule, tu brangioji“ ir daug kitų kūrinių skatina neužmiršti didvyrių, kurie mums suteikė neįkainojamas laisvės siekio pamokas.

Renginio vedėjai Miglė ir Dominykas pristatė aštuonis 1949 m. Vasario 16-osios Deklaraciją pasirašiusius vadus, kaip asmenybes, kurioms kova už laisvę ir gebėjimas išlikti žmonėmis bet kokiomis sąlygomis buvo svarbiausias gyvenimo tikslas. Visus festivalio klausytojus ir dalyvius sužavėjo Vilniaus Lietuvių namų choras, vadovaujamas Juditos Taučaitės. Lietuvių namuose mokosi lietuviškų šaknų turintis jaunimas iš viso pasaulio. Vadovė, pristatydama chorą, pabrėžė, kad kai kurie jaunuoliai dar nemoka lietuvių kalbos, bet jau dainuoja lietuviškas dainas. Tai yra ypač gražus ištikimybės ir pagarbos protėvių kalbai bei istorijai pavyzdys.

Partizanų dainų festivalio pabaigoje nuskambėjus finalinei visų kolektyvų atliekamai dainai „Broliams“, „Atgimimo“ mokyklos direktorė D. Časienė įteikė padėkas kolektyvams ir jų vadovams. Renginio svečiai už gražų ir prasmingą renginį padėkojo atlikėjams ir mokyklos Tolerancijos centrui, kuriam vadovauja istorijos mokytoja metodininkė Lijana Lukošiūnienė.

Po tokio renginio galime jaustis ramūs – Lietuvai viskas bus gerai, kol jaunimas kalba ir dainuoja lietuviškai, o skaudi, bet didinga tautos istorija gerbiama ir iš jos mokomasi.

Irena Urbonienė,

„Atgimimo“ mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja