„Menų kalvės“ erdvėse – „Reginos“ plenerų metu sukurtų darbų ekspozicija
Druskininkų Amatų centre „Menų kalvė“ penktadienį atidaryta 2003-2009 Druskininkų viešbutyje „Regina“ tuo metu surengtų plenerų metu kūrusių dailininkų paveikslų paroda. Parodos dalyviai galėjo pabendrauti su autoriais, pasidalinti prisiminimais. Kaip sakė parodos rengėjas, „Reginos“ plenerų mecenatas Rimvydas Aniulis, tuo metu plenerų dalyviai ieškojo kūrybinių inspiracijų istoriniame Druskininkų „Radium“ kvartale, o tai, ką jie tuo metu sukūrė, dabar galima pamatyti „Menų kalvės“ erdvėse.
Parodos dalyviai galėjo pabendrauti su paveikslų autoriais ir „Reginos“ plenerų organizatoriumi R. Aniuliu, pasidalinti prisiminimais/Laimos Rekevičienės nuotrauka
Kaip atsirado „Reginos“ plenerai? Pasak R. Aniulio, įsiklausymą į vietos svarbą jautriausiai perteikia menas. Taigi, anuomet žiūrėdamas į tuščias ką tik restauruoto viešbučio sienas, R. Aniulis paniro į prisiminimus apie kadaise pamėgtąją tapybą. Jau įsigytų iš druskininkiečių dailininkų drobių dideliam viešbučiui nepakako, todėl, norint turėti daugiau specifinių akcentų, 2002 metais buvo nuspręsta kasmet rudenį organizuoti profesionalių Lietuvos dailininkų plenerus.
„Nesuvokiau, kaip daromi tie plenerai. Supratau, kad užsieniečių kūrybos nenoriu. Mane domino lietuvių garsių dailininkų ir jaunų perspektyvių tapytojų kūryba.
Kuratoriumi pasirinkome Aleksandrą Vozbiną – žinomą tapytoją, turintį savo mokinių ir plenerinės patirties. Su dailininkais ne kiekvienas gali ir moka dirbti, bendrauti. Jei verslininkas žodį supranta pažodžiui, tai menininkas jį suvokia savaip. A. Vozbinas surinkdavo tokią komandą, kad dvi savaitės Druskininkuose praeidavo kūrybiškai, džiaugsmingai, skraidant Mūzoms“, – pasakojo R. Aniulis.
Kasmet rugsėjo viduryje į „Radium“ kvartalėlyje esančius viešbutį „Reginą“, „Vila Radium“ ir „Burmistro namą“ atvykdavo dešimt dailininkų. Ruduo pasirinktas neatsitiktinai. Druskininkai tokiu metu liepsnoja klevų spalvomis, poilsiautojai išvažinėja, sumažėja triukšmo, dailininkams atsiranda erdvės tapyti ir mieste, ir gamtoje, o individualistams visos sąlygos padirbėti užsidarius vienumoje. Spalvų užtaisas ir vietos dvasia suveikdavo, kaip geriausias kokteilis, inspiruojantis kūrybą bei skatinantis produktyvumą. Po plenerų kiekvienas palikdavo po kūrinį viešbučiui, dar po vieną-du tapybos darbus savininkas nusipirkdavo asmeniškai. Per septynis plenerų metus susikaupė nemaža kolekcija. Paveikslai buvo eksponuojami visose trijų pastatų erdvėse, ekspozicijos dažnai keisdavosi, buvo rengiamos ir autorinės pleneristų parodos.
Dvidešimt penki dailininkai per septynerius metus gyveno ir kūrė restauruoto „Radium“ kvartalėlio teritorijoje. Solidaus viešbučio „Regina“, elegancija alsuojančios „Vila Radium“ ir Burmistro namo trikampis interpretacinės tarpusavio įtampos pagalba padėjo sukurti netikėtų atradimų kolekciją.
Pasak plenerų kuratoriaus tapytojo A. Vozbino, džiugu, kad skirtingų kartų bei stilistikos dailininkai sugebėjo dirbti vienoje komandoje. Į plenerus buvo kviečiami dailininkai tik iš Lietuvos, kadangi buvo nutarta sukaupti Lietuvos tapytojų kolekciją.
O „Menų kalvėje“ jau dabar galima apžiūrėti pirmąją šios kolekcijos eksponatų parodą – retrospektyvinę plenerų metu sukurtų tapybos darbų ekspoziciją „Susitikime vėl“.
„Mano Druskininkai“ informacija