M.K. Čiurlionis ir Dievo paieškos: Druskininkuose atidaryta unikali paroda

Švenčiant M.K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Druskininkuose, kurie mūsų genijui buvo ypač brangūs, ta proga organizuojama gausybė išskirtinių renginių, atidaromos unikalios parodos.

Praėjusį penktadienį Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pakvietė į V. K. Jonyno galerijoje surengtos patyriminės parodos „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: nuo Budos iki Rex“, skirtos 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms, atidarymą.

V. K. Jonyno galerijoje atidaryta patyriminė paroda „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: nuo Budos iki Rex“, kurios ekspozicijoje galima pamatyti ir originalius M. K. Čiurlionio sukurtus atvirlaiškius / Roberto Kisieliaus nuotraukos

Renginio metu aktoriai Justas Tertelis ir Vesta Šumilovaitė Tertelienė pakvietė pasinerti į vaidinimą – inscenizuotus M. K. Čiurlionio laiškų bei jo žodžio kūrybos skaitymus.

Atidaryta paroda – netradicinė, ji skirta M. K. Čiurlionio kūrybos religinei tematikai. Joje pirmą kartą plačiai pristatomi ne tik monumentalieji menininko darbai, bet ir mažiau žinomi atvirlaiškiai bei eskizai, liudijantys Čiurlionio pasaulėžiūros gelmes.

Parodos ašį sudaro M. K. Čiurlionio siųsti atvirlaiškiai broliui Povilui iš Varšuvos į Vilnių, jie saugomi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuose. Būtent jie atskleidžia menininko dvasines paieškas – nuo pirmojo „Budos“ atvaizdo iki kūrinių, kuriuose ryškėja „Rex“ ir „Jehova“ simbolika. Greta jų eksponuojamos taip pat monumentalių darbų reprodukcijos, suteikiančios galimybę naujai išgyventi dailininko kūrybos mastelį.

„Ši paroda kalba apie žmogaus ir Dievo susitikimą, apie gyvenimo ir mirties paslaptis. Čiurlionio paveikslai mus kviečia į dvasinę kelionę – nuo klausimų apie prasmę iki suvokimo, kad esame tik maža didingo pasaulio dalis“, – sakė parodos kuratorė Regina Stankevičienė.

Pasak organizatorių, ši paroda yra išskirtinė ir tuo, kad atskleidžia naują perspektyvą: „Čiurlionis buvo pristatomas per kosmoso, simbolių, pasaulio virsmo temas, tačiau apie Čiurlionį ir Dievą dar niekada nebuvo kalbėta. Tai atradimas, parodantis, jog jo kūryboje slypi ir dvasinės, filosofinės gijos“, – pabrėžė muziejaus atstovai.

Visą M. K. Čiurlionio dailės kelią nuo pirmųjų piešinių iki didžiojo „Rex“ (1909) lydi Dievo-Kūrėjo-Absoliuto vaizdavimo paieškos. Jis domėjosi įvairiomis senovės Rytų religijomis ir naujomis religinėmis praktikomis, mokslu – istorija, filosofija, astronomija, taip pat hipnoze, spalvų girdėjimu ir kt. Menininkas buvo linkęs į sintetinimą, todėl religinius išgyvenimus bei įgytas žinias dažnai jungdavo į bendrą kompozicinį vaizdinį.

M. K. Čiurlionio kūriniuose persipina pagoniški mitologiniai, Rytų kultūros ir krikščioniški elementai. Dailininkas jautė ne jų skirtingumą ir kitoniškumą, bet tarpusavio ryšį ir panašumus.

Parodoje lankytojai taip pat gali išvysti du vitražų eskizus su gilia filosofine idėja:  „Dievas kuria žmogų, o žmogus – Dievo atvaizdą“. Šią mintį Čiurlionis brandino, nors vitražų pats nespėjo įgyvendinti.

Parodos atidaryme prisiminta ir paties menininko ištarta vizionieriška frazė: „Aš pasiryžau visus savo buvusius ir būsimus kūrinius dovanoti Lietuvai.“ Ji tapo įkvėpimu šiai parodai, atveriančiai dar vieną Čiurlionio kūrybos pusę – transcendencijos ir absoliuto paieškas.

Paroda „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: nuo Budos iki Rex“, veiks iki 2026 m. sausio 14 d., o jos metu vyks ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai ir paskaitos, skirtos giliau pažinti Čiurlionio kūrybos dvasinį kontekstą.

„Mano Druskininkai“ informacija