Finalinė paroda uždarė „Reginos“ plenerų ekspozicijų ciklą

Druskininkuose, „Menų kalvėje“ surengta finalinė –  penktoji – „Reginos“ plenerų metu nutapytų darbų retrospektyvinė paroda. Jos metu druskininkiečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę pasigrožėti žymių Lietuvos menininkų 2003-2009 metais sukurtais darbais.

Menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė (kairėje) ir dizainerė Reda Rekašienė

Parodoje eksponuoti Aleksandro Vozbino, Svajūno Armono, Ričardo Bartkevičiaus, Audriaus Gražio, Rimo ir Monikos Bičiūnų, Danutės Gražienės, Arvydo Pakalkos, Sauliaus Rudziko, Raimondo Savicko, Solomono Teitelbaumo, Arūnės Tornau, Gražinos Vitartaitės darbai. Visi jie, kartu su kitais tapytojais, dalyvavo pleneruose ir jų metu sukūrė aukštos meninės vertės kūrinių. Iš viso parodos palikimas apima 160 tapybos darbų, įkvėptų nuostabios Druskininkų gamtos, vietos legendų, šio miesto žmonių.

Parodos uždaryme apsilankiusi menotyrininkė Nijolė Tumėnienė pabrėžė, kad „Reginos“ plenerų darbai aukštai peršoka plenerinių darbų kokybės kartelę. Tai – išbaigti, menininkų tuometinį braižą puikiai atspindintys kūriniai, kurie praturtina lietuviškąją dailės kolekciją.

„Reginos“ pleneruose dalyvavusi tapytoja Arūnė Tornau parodos uždarymo renginyje prisiminė šiuos plenerus, kaip aukščiausio lygio. Pasak tapytojos, į menininkus čia buvo žiūrima su pagarba, jais buvo itin rūpinamasi, o apie gyvenimo sąlygas plenerų metu plačiai sklido kalbos. „Geriau tuo metu tiesiog nebuvo“, – sakė A. Tornau.

Septynerius metus iš eilės rugsėjo viduryje į „Radium“ kvartalėlyje esančius viešbutį „Regina“, „Vila Radium“ ir „Burmistro namą“ atvykdavo dešimt dailininkų. Rudeniui dabinant Druskininkus šiltomis spalvomis, menininkai sėmėsi įkvėpimo iš aplinkos ir tapė. Skirtingų kartų bei meno krypčių dailininkai darniai dirbo vienoje komandoje, vadovaujamoje šviesaus atminimo tapytojo Aleksandro Vozbino.

„Menų kalvės“ vadovė Ingrida Griniūtė (kairėje) ir tapytojas Audrius Gražys

Plenerų sumanytojas ir rėmėjas, meno kolekcionierius Rimvydas Aniulis sako, kad tokie plenerai ne tik suteikia kūrėjams postūmį, bet ir priartina meną prie paprasto žmogaus. Jis viliasi, kad Lietuvoje pagaliau susiformuos sava meno rinka, kurios dabar taip trūksta.

„Šiais laikais, kai žmogaus kūrybai grėsmę kelia skaitmeniniai produktai, privalome remti meną ir menininkus. Ir ypač koncentruotis į tokias vietas, kaip Druskininkai. Sostinėje, didžiuosiuose miestuose, menas ir taip ranka pasiekiamas. O mažesniuose miesteliuose būtina jį priartinti prie žmogaus. Menas budina žmogaus sielą. Mus paveikia ta kūrybinė energija. Susidūrę su tikru menu jaučiame, kad viduje kažkas pasikeitė. Tai terapija“, – sakė R. Aniulis, už indėlį gaivinant kurortą, 2005 metais pagerbtas Druskininkų „Rotary“ klubo nominacija.

Tapytojas Svajūnas Armonas

Nors ekspozicija baigėsi, visus 160 darbų meno mylėtojai galės išvysti albume, kuris žiūrovų akis turėtų pasiekti kitais metais. R. Aniulis tikisi, kad toks leidinys bus įdomus ne tik druskininkiečiams, bet ir visiems, besidomintiems menu, tapyba ir lietuviškąja plenerų tradicija.

Parodos akimirkos / Alvydo Lukoševičiaus nuotraukos

Renginio organizatorių informacija